„Skaudus pralaimėjimas... Net 102 praleisti taškai. Aišku, tuos skaičius kiek išpučia rungtynių galas, kuriame varžovai tyčia buvo stabdomi pražangomis ir siunčiami prie baudų metimo linijos.
Tačiau tai vis tiek parodo, kaip „Žalgiris“ šįkart gynėsi. „Baskonia“ įmetė 28 dvitaškius iš 39-ių (71,8 proc.), kas yra visiškai kosminiai skaičiai. Taip, tritaškiai buvo maksimaliai apsunkinti (8/27 – 29,6 proc.). Skaičiai prieš geriausius jų metikus iš toli – Markusą Howardą (3/8) ir Timothe Luwawu-Cabarrot (1/7) atrodo pakankamai solidžiai, bet gynyba vienas prieš vieną, pranašumų situacijos, mažiukas prieš didelį jau rodo visai ką kitą – Trentas Forrestas (7/7 dvit.), Rodionas Kurucas (5/5 dvit.), Kobi Simmonsas (4/5 dvit.)... Taip pat puolime atkovoti kamuoliai (12). Gynyba vienas prieš vieną buvo labai prasta.
Apmaudus šansas. „Žalgiris“ pradėjo tikrai labai gerai, puolime viskas klojosi netgi labai lengvai. Atrodė, kad „Baskonia“ tiesiog nepasiruošė, o „Žalgiris“ turės lengvas rungtynes puolime. Ką ir turėjo, išskyrus paskutines 5 minutes... Taip ir atrodė, kad rungtynes laimės tas, kuris padarys daugiau sėkmingų epizodų gynyboje, ne puolime. Gaila, kad tai buvo ne „Žalgiris“.
Tos paskutinės minutės puolime buvo tikrai chaotiškos, prastos. Aišku, pramesta ir laisvų metimų, bet metė tie žaidėjai, kurie nėra patikimi metikai arba tie, kurie prieš tai buvo ilgokai pasėdėję ant suolo.
Labiausiai jaučiasi, kai aikštelėje yra „Cisco“ ir kai jo nėra... Kai įžaidėja (Maodo) Lo ir (Dovydas) Giedraitis, tai yra visiškai skirtingi dalykai nuo to, kaip tai daro Sylvainas Francisco.
Skaudus pralaimėjimas, kurio tikrai buvo galima išvengti.
„Žalgiris“ tikrai nesužaidė taip, kaip reikėtų žaisti prieš baskus išvykoje. Tikrai pakankamai sunku svečių arenoje puolimu nugalėti tokią komandą kaip „Baskonia“, ką galiausiai ir pamatėme.“
