– Kaip jaučiatės po tokių rungtynių?
– Gerai, kad laimėjome, išvažiuojame iš Rygos su pirmąja vieta grupėje. Gal žaidžiam ne taip, kaip mums norėtųsi, tačiau reikia galvoti apie pozityvius dalykus. Reikia pailsėti. Pirmasis tikslas jau pasiektas. Aišku, tokio žaidimo mums Prancūzijoje nepakaks, tačiau tikiuosi, kad važiuojame žaisti geriau.
– Tie du tritaškiai pratęsime... Galvojome, kad pražilsime...
– (juokiasi). Matote, man niekaip nesisekė pataikyti, bet jeigu aš neagresyvinsiu, neaštrinsiu žaidimo, nemesiu, mums bus dar sunkiau. Aišku, mano pataikymo procentas yra tragiškas, bet mane treneris ragina imtis iniciatyvos, lįsti po krepšiu. Aš vis tiek tikiu, kad man tie metimai įkris – tikrai nesirengiu slėptis į kampą.
– Buvo nesklandumų, bet trečiajame kėlinyje atrodė, kad žvėris pabudo.
– Na taip, bet vėlgi, su tokiomis atkarpomis – aukštyn žemyn. Tai atsiranda, tai vėl nutrūksta. Bet kad ir kaip bebūtų, aš noriu pasakyti, kad „chebra“ tikrai atiduoda visas jėgas. Nepasiseka, patys matote, griūname, krentame ir atiduodame visas jėgas, kad pasiektume kažką gero.
