Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 19, 07:32

Pamiršti lietuvių dominavimo Eurolygoje laikai: ar Rokas į juos sugrąžins?

Buvo laikai, kai Eurolygos finalo ketvertuose pirmaisiais smuikais grieždavo lietuviai, tačiau pastarąjį dešimtmetį mūsų šalies krepšininkai lemiamose kovose dėl Eurolygos trofėjaus pasidarė itin retais svečiais. Ar Lietuvos vėliavą į ryškiausią Europos krepšinio sceną sugrąžinęs Rokas Jokubaitis pakeis niūrias pastarųjų metų tendencijas?

Belgrade su „Barcelona“ marškinėliais ant parketo žengsiantis R.Jokubaitis taps dvyliktuoju lietuviu, žaisiančiu Eurolygos finalo ketverte su užsienio klubo apranga.

Bet nuo 2013-ųjų, be jo, tik dar vienas lietuvis kovėsi dėl Eurolygos trofėjaus – 2015 ir 2017 m. tą darė Madrido „Real“ atstovavęs Jonas Mačiulis.

Eurolygos finalo ketverto išvakarėse 15min prisimena lietuvių pasirodymus kautynėse dėl pajėgiausio žemyno turnyro titulo.

Šlovingi auksinio berniuko metai

Moderniosios Eurolygos (nuo 2000 m.) finalo ketvertas rengiamas jubiliejinį 20-ą kartą. Lietuvių, pridėjus R.Jokubaitį, per šiuos metus finalo ketvertuose yra buvę 12, bet didžioji jų dalis dėl Eurolygos titulo kovėsi pirmame šio amžiaus dešimtmetyje arba pačioje antrojo dešimtmečio pradžioje.

Daugiausiai – net šešis – sykių finalo ketvertuose žaidė Šarūnas Jasikevičius, šiemet jau trečiąsyk finalo ketverte dalyvausiantis kaip vyriausiasis treneris.

Šaras po du kartus finalo ketvertuose dalyvavo su trimis savo pagrindinėmis karjeros komandomis – „Barcelona“, Tel Avivo „Maccabi“ ir Atėnų „Panathinaikos“ – bei su visomis iškovojo bent po vieną Eurolygos titulą.

Suprasti akimirksniu: finalo ketvertuose žaidę lietuviai

  • Šarūnas Jasikevičius – 6 kartus;
  • Ramūnas Šiškauskas – 5 kartus;
  • Kšištofas Lavrinovičius ir Jonas Mačiulis – po 2 kartus;
  • Darius Songaila, Arvydas Macijauskas, Robertas Javtokas, Simas Jasaitis, Linas Kleiza, Rimantas Kaukėnas, Darjušas Lavrinovičius – po 1 kartą;
  • Martynas Gecevičius dalyvavo finalo ketverte, bet rungtynėse nepasirodė.

Š.Jasikevičius finalo ketverte debiutavo būdamas 27-erių, kai su „Barca“ žaidė savų sirgalių akivaizdoje 2003 m.

Pusfinalyje prieš Maskvos CSKA lietuvis pataikė tik 2 metimus iš 12, pelnė 9 taškus ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus, o katalonai perlipo Maskvos CSKA klubą (76:71).

Finale Šaras irgi nebuvo „Barcelona“ vedlys, surinkęs 8 taškus, bet pataikęs tik 1 tritaškį iš 6, tačiau Katalonijos komanda, vedama 20 taškų pelniusio Dejano Bodirogos, nugalėjo Trevizo „Benetton“ 76:65 ir iškovojo pirmąjį Eurolygos trofėjų klubo istorijoje.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Šarūnas Jasikevičius ir triumfas Eurolygoje 2003 m.
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Šarūnas Jasikevičius ir triumfas Eurolygoje 2003 m.

„Buvau taip įsiaudrinęs, kad nesugebėjau savęs valdyti, nervingumas paėmė viršų ir visą savaitę iki finalo beveik nepajėgiau užmigti“, – vėliau savo knygoje prisiminė Šaras.

Kur kas svaresnį indėlį į triumfą Š.Jasikevičius įdėjo po metų, kai jau gynė Tel Avivo „Maccabi“ spalvas Izraelyje vykusiame finalo ketverte.

Pusfinalyje Šaro ir jo komandos draugų kelią vėl bandė pastoti CSKA, bet visas 10 baudų sumetęs lietuvis pelnė 18 taškus, išskirstė 6 perdavimus, o „Maccabi“ triumfavo 93:85.

Puikiai Š.Jasikevičius žaidė ir finale – 18 taškų (4/6 tritaškiai) ir 5 rez. perdavimai, o „Maccabi“ iškovojo didžiausią pergalę Eurolygos finalų istorijoje – net 118:74 pervažiavo Bolonijos „Skipper“.

„Finalinės rungtynės buvo iš tų, kurias žaidi taip sutelkęs dėmesį, kad net nepažiūri į švieslentę. Kai pamatėme, kad pirmaujame 40 taškų skirtumu, buvo neįtikėtina. „Skipper“ nelaimei, 2004-ųjų gegužės 1 d. vakarą žaidėme fantastiškai, o jiems tai buvo vienos prasčiausių rungtynių per visą sezoną. Derinys atrodė sukrečiantis“, – atsiminimais dalijosi Šaras.

„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Jasikevičius
„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Jasikevičius

Geriausią finalo ketvertą dabartinis „Barcelona“ treneris sužaidė 2005-aisiais, kai tapo pirmuoju – ir kol kas vieninteliu – lietuviu, laimėjusiu finalo ketverto MVP apdovanojimą.

Pusfinalyje Šaras dirigavo pergalei prieš būsimą savo klubą „Panathinaikos“ (91:82, lietuvis pelnė 13 taškų ir išdalino 8 rez. perdavimus), o finale Š.Jasikevičius buvo sunkiai sulaikomas prieš Vitorijos „TAU Ceramica“ – 22 taškai, 6 atkovoti kamuoliai, 5 rez. perdavimai ir pergalė 90:78.

Dar tris kartus Šaras finalo ketvertuose dalyvavo vėlyvojoje karjeros stadijoje.

2009-aisiais jis buvo vienas pagrindinių PAO triumfavo Berlyne kalvių, kai pusfinalyje susmaigstė į Pirėjo „Olympiakos“ krepšį 4 tritaškius, pelnė 18 taškų ir atliko 5 rez. perdavimus, o Atėnų klubas laimėjo 84:82.

Finale lietuvis irgi suspurdėjo – 10 taškų, 4 rez. perdavimai ir pergalė 73:71 prieš CSKA po Ramūno Šiškausko netaiklaus metimo paskutinę sekundę, taip iškovojant ketvirtą ir paskutinį Eurolygos titulą per krepšininko karjerą.

„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Jasikevičius ir Dimitris Diamantidis
„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Jasikevičius ir Dimitris Diamantidis

Nors šansų papildyti savo trofėjų kolekciją Šaras dar turėjo. Jis buvo puikus 2012 m. finalo ketverte atstovaudamas „Panathinaikos“, bet jo 19 taškų neužteko, kad būtų įveikta CSKA pusfinalyje.

Kaip ir 2013-aisiais Londone, kuomet lietuvis su „Barcelona“ krito pusfinalyje prieš Madrido „Real“.

Iš viso finalo ketvertuose Š.Jasikevičius sužaidė 11 mačų, kuriuose vidutiniškai pelnė po 13 taškų ir atliko po 4,2 rezultatyvaus perdavimo.

Šiškos dominavimo laikai

Pasirodymų finalo ketvertuose skaičiumi beveik Šarui nenusileido ir Ramūnas Šiškauskas, kuris dėl Eurolygos trofėjaus kovėsi penkis kartus – sykį su „Panathinaikos“ ir keturiskart su Maskvos CSKA.

Jau pirmuoju bandymu kaišiadoriškis vos nepakartojo Š.Jasikevičiaus pasiekimo ir vos negavo finalo ketverto MVP apdovanojimo.

Atėnuose vykusiame 2007 m. finalo ketverte šeimininkui „Panathinaikos“ atstovavęs Šiška pusfinalyje pelnė 11 taškų ir prisidėjo prie komandos pergalės prieš „TAU Ceramica“, o finale jis buvo svarbiausia PAO triumfo priežastis.

Euroleague.net nuotr./Ramūnas Šiškauskas, Robertas Javtokas ir „Panathinaikos“ triumfas 2007 m.
Euroleague.net nuotr./Ramūnas Šiškauskas, Robertas Javtokas ir „Panathinaikos“ triumfas 2007 m.

Prieš būsimą savo komandą CSKA ketvirtajame kėlinyje dominavęs lietuvis pelnė 20 taškų, pataikydamas net 12 baudų iš 17, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir surinko 30 naudingumo balų, o MVP statulėlės negavo tik todėl, kad balsavimas vyko dar po trečiojo kėlinio, kai R.Šiškauskas tik buvo bepradedąs savo šou.

Solidžiai lietuvis pasirodė ir kituose finalo ketvertuose.

2008 m. Madride prie CSKA triumfo pusfinalyje jis pridėjo 16, o finale – 13 taškų bei iškovojo antrą Eurolygos titulą iš eilės.

Po metų Berlyne jis buvo per vieną metimą ir nuo trečiojo, kai finale prieš Šaro PAO paskutinę sekundę metė tritaškį, bet jis neįkrito ir CSKA pralaimėjo. Tame finale lietuvis pelnė 13 taškų, bet kur kas įspūdingesnį pasirodymą surengė pusfinalyje, kuriame pelnė net 29 taškus ir surinko tiek pat naudingumo balų.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Ramūnas Šiškauskas 2009 m.
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Ramūnas Šiškauskas 2009 m.

Svarbiausiose rungtynėse aukščiausią pavarą įjungdavęs R.Šiškauskas šešėlyje neliko ir per kitus savo karjeros pasirodymus finalo ketvertuose.

2010 m. pusfinalyje prieš „Barceloną“ jis pelnė 19 taškų ir buvo geriausias komandos žaidėjas, bet CSKA neprilygo Juano Carloso Navarro vedamam Katalonijos pasididžiavimui.

O paskutiniame karjeros mače – 2012 m. Eurolygos finale prieš „Olympiakos“ – Šiška įmetė 8 taškus, bet tiksint paskutinėms sekundėms prametė dvi baudas, po kurių Giorgos Printezis išplėšė sensacingą pergalę graikams 62:61.

Iš viso R.Šiškauskas finalo ketvertuose sužaidė 10 mačų, kuriuose jo rodikliai siekė 14,7 taško, 3 atkovotus kamuolius ir 1,8 rezultatyvaus perdavimo.

Finalo ketverte šmėkštelėję lietuviai

Daugiau nei po vieną kartą finalo ketvertuose žaidė dar du lietuviai – Kšištofas Lavrinovičius ir Jonas Mačiulis. Abu jie dėl titulo kovojo po du kartus, o J.Mačiuliui pavyko tapti ir turnyro nugalėtoju.

„Real“ atstovavęs puolėjas finalo ketvertą pasiekė jau pirmajame savo sezone karališkajame klube ir iš karto tapo Eurolygos čempionu.

Nors laimėtame pusfinalyje prieš Stambulo „Fenerbahče“ J.Mačiulis pirmu smuiku negrojo (pelnė 2 taškus), finale jis buvo vienas pagrindinių „Real“ žaidėjų.

Ilgametis Lietuvos rinktinės puolėjas pelnė 9 taškus per keturių minučių atkarpą antrajame kėlinyje ir išvedė „Real“ į priekį, o nuo tada madridiečiai atgal nesižvalgė ir pasiekė pergalę 78:59.

Euroleague.net/Jonas Mačiulis
Euroleague.net/Jonas Mačiulis

Finalo ketverto scenoje J.Mačiulis pasirodė ir po dvejų metų Stambule. Vis dėlto pakartoti 2015-ųjų sėkmės nepavyko – pusfinalyje lietuvis taškų nepelnė, o „Real“ nusileido „Fenerbahče“ klubui 75:84. Lietuvis žybtelėjo tik mače dėl trečios vietos, kai į CSKA krepšį įrideno 11 taškų.

Savo ruožtu K.Lavrinovičius abu sykius finalo ketvertą pasiekė su Sienos „Montepaschi“ komanda – 2008 ir 2011 metais. Tačiau abusyk Italijos klubui iki finalo pritrūko ir pralaimėta buvo pusfinalyje.

„Brolis“ labai galingai atrodė 2008 m. kovoje dėl finalo, kurioje Sienos komanda 85:92 krito prieš „Maccabi“, nors Kšištofas pelnė 17 taškų ir buvo rezultatyviausias savo komandoje po Terrello McIntyre'o.

„Scanpix“ nuotr./Kšištofui Lavrinovičiui buvo įteiktas naudingiausio krepšininko prizas.
„Scanpix“ nuotr./Kšištofui Lavrinovičiui buvo įteiktas naudingiausio krepšininko prizas.

Beje, tame finalo ketverte už MdP turėjo žaisti ir dar vienas lietuvis – Rimantas Kaukėnas, bet dėl kryžminių kelio raiščių traumos gynėjas Madride padėti savo komandai negalėjo.

Tiek K.Lavrinovičius, tiek R.Kaukėnas traumų išvengė ir „Montepaschi“ garbę gynė po trejų metų Barselonoje, kai Sienos klubas dar kartą sugrįžo tarp keturių geriausių Eurolygos ekipų.

Vis dėlto situacija pasikartojo – italai pralaimėjo pusfinalį (šįkart prieš Atėnų „Panathinaikos“) ir liko be finalo. R.Kaukėnas tose rungtynėse pelnė 13 taškų, K.Lavrinovičius – 7.

„Scanpix“ nuotr./Rimantas Kaukėnas
„Scanpix“ nuotr./Rimantas Kaukėnas

Kaip ir R.Kaukėnas, po sykį finalo ketvertuose rungtyniavo Darius Songaila, Arvydas Macijauskas, Robertas Javtokas, Simas Jasaitis, Linas Kleiza ir Darjušas Lavrinovičius.

D.Songaila, kartu su Šaru, buvo pirmasis lietuvis, kuris išbandė finalo ketvertų formatą modernioje Eurolygoje.

Prieš išvykdamas į NBA 2002–2003 m. sezone marijampolietis atstovavo CSKA klubui, su kuriuo bandė užkopti į Eurolygos viršūnę Barselonoje.

Nors tai buvo pirmas jo profesionalus sezonas, D.Songaila nesudegė ryškiausioje prožektorių šviesoje.

Pusfinalyje prieš „Barcelona“ su Š.Jasikevičiumi lietuvis įmetė 14 taškų ir buvo antras pagal rezultatyvumą komandoje, nusileisdamas tik JR Holdenui.

Po pralaimėjimo prieš katalonus, D.Songaila spindėjo ir mažajame finale, kai pelnė 15 taškų, nors CSKA ir nusileido „Montepaschi“ 78:79.

Dvejais metais vėliau, 2005-ųjų pavasarį, vienintelį sykį Eurolygos finalo ketverte žaidė A.Macijauskas.

Vitorijos „TAU Ceramica“ atstovavęs snaiperis tą sezoną buvo išrinktas į geriausių Eurolygos žaidėjų penketą, o Maskvoje jis nukalė vieną sensacingiausių pergalių turnyro istorijoje.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Arvydas Macijauskas 2005 m.
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Arvydas Macijauskas 2005 m.

Baskų klubas nebuvo laikomas favoritu pusfinalyje prieš šeimininkę CSKA, tačiau Macas sumetė 23 taškus, surinko 29 naudingumo balus ir atvedė Vitorijos ekipą link triumfo 85:78, išvedusio „TAU Ceramica“ į finalą.

Jame Macas taškus rinko daugiausiai baudų metimais (13 taškų, 11/13 baudų), o jo komanda neatsilaikė prieš Šaro vedamą „Maccabi“ ir liko per žingsnį nuo trofėjaus.

2007-aisiais Eurolygos finalo ketverto kovose šmėkštelėjo ir R.Javtokas. „Panathinaikos“ atstovavęs lietuvis tapo Eurolygos čempionu, bet priešingai nei jo komandos draugas R.Šiškauskas, didelio vaidmens Željko Obradovičiaus komandoje neturėjo – pusfinalyje žaidė tik 3 minutes, o finale apskritai į aikštę neįžengė.

Po metų į finalo ketverto sceną išbėgo ir Simas Jasaitis, žaidęs „TAU Ceramica“ klube. Tiesa, tuometinis baskų treneris Nevenas Spahija neleido snaiperio į aikštę pralaimėtame pusfinalyje prieš CSKA, tad išbandyti jėgas vilnietis galėjo tik mažajame finale, kuriame įmetė 5 taškus, bet nepadėjo komandai laimėti prieš „Montepaschi“.

2010-aisiais griausmingą pirmąjį sezoną Eurolygoje sužaidė L.Kleiza.

Rezultatyviausiam turnyro krepšininkui skiriamą Alphonso Fordo apdovanojimą atsiėmęs lietuvis su Pirėjo „Olympiakos“ žengė beveik iki galo – tik finale juos sustabdė „Barcelona“.

„Scanpix“ nuotr./Linas Kleiza
„Scanpix“ nuotr./Linas Kleiza

L.Kleiza buvo solidus ir svarbiausiose kovose. Dramatiškame pusfinalyje, kurį graikai 83:80 po pratęsimo laimėjo prieš Belgrado „Partizan“, lietuvis buvo geriausias komandoje, kai pelnė 19 taškų, sugriebė 11 kamuolių ir surinko 26 naudingumo balus.

Finale prieš „Barcą“ L.Kleiza liko pristabdytas, bet vis tiek pelnė 13 taškų, nors ir baigė pasirodymą tik su 4 naudingumo balais.

Paskutinis dar neaptartas finalo ketverte žaidęs lietuvis – D.Lavrinovičius.

Jis į mūšį dėl titulo išvažiavo būdamas CSKA žaidėju 2012-aisiais, kai Darjušo komandos draugu buvo R.Šiškauskas, o klubą treniravo Jonas Kazlauskas.

Tiesa, didelio pasitikėjimo žvaigždėmis perpildytoje CSKA komandoje „Brolis“ nesulaukė. Pusfinalyje prieš „Panathinaikos“ jis per 6 minutes pelnė 2 taškus, o pralaimėtame finale prieš „Olympiakos“ per tiek pat laiko ant parketo įmetė 5 taškus.

Eriko Ovčarenko nuotr./Darjušas Lavrinovičius
Eriko Ovčarenko nuotr./Darjušas Lavrinovičius

Beje, tose rungtynėse ir čempioniškoje „Olympiakos“ komandoje buvo dar vienas lietuviškas veidas – Martynas Gecevičius. Vis dėlto šis vilnietis, tapęs Eurolygos čempionu 2012 ir 2013 m., finalo ketverto rungtynėse taip ir nedebiutavo – 2012-aisiais į aikštę jo neišleido Dušanas Ivkovičius, o po metų – Georgios Bartzokas.

Kaip seksis R.Jokubaičiui?

Jei neskaičiuosime Kauno „Žalgirio“, žaidusio Eurolygos finalo ketverte 2018 m., lietuvių, R.Jokubaitis yra pirmas mūsiškis, žaisiantis dėl Eurolygos trofėjaus nuo J.Mačiulio.

Jau pirmajame sezone „Barcelona“ klube vietą užsitarnavęs mažeikiškis trečiadienį atsiėmė turnyro „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą, o svarbaus vaidmens jis gali tikėtis ir ant Belgrado „Štark“ arenos parketo.

21-erių įžaidėjas viso sezono metu Eurolygoje renka po 7,2 taško ir atlieka po 2,8 rezultatyvaus perdavimo, o ACB lygoje jo skaičiai dar solidesni: 7,6 taško ir 2,9 perdavimo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rokas Jokubaitis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rokas Jokubaitis

Nors Eurolygos ketvirtfinalyje jis dar kiek strigo, kai žybtelėjęs pirmajame mače, galiausiai seriją su Miuncheno „Bayern“ užbaigė pelnydamas po 4 taškus ir atlikdamas po 2,8 rez. perdavimo, R.Jokubaitis pastaruoju metu demonstravo solidžią formą ACB lygoje, kai per keturis paskutinius reguliariojo sezono turus vidutiniškai pelnė po 9,8 taško, atliko po 4,5 rez. perdavimo ir rinko po 15 naudingumo balų.

„Prieš sezoną nebūčiau patikėjęs, kad pavyks“, – atsiėmęs „Kylančios žvaigždės“ prizą Belgrade 15min žurnalistui Mantui Krasnickui sakė R.Jokubaitis.

Turbūt mažai kas tikisi, kad 21-erių vaikis vaidins svarbų vaidmenį ir svarbiausiose sezono kovose, kai „Barcos“ gretose yra tokie patyrę gynėjai, kaip Nickas Calathesas, Cory Higginsas, Nicolas Laprovittola ir Kyle'as Kuričius.

Bet R.Jokubaitis jau įprato stebinti savo žaibišku progresu, tad neturėtume nustebti, jei ir finalo ketverte ne kartą išgirsime komentatorių pakeltu tonu ištariamą lietuvio pavardę.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek