Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 7d. 13:25

Pažintis su naujuoju FIBA vadovu – gynė A.Macijauską, dabar turi atsakymų Sabui

A.Zagklis (viduryje) pažįstamas su A.Macijausku (dešinėje), o dabar laukia pažinties su A.Saboniu. 15min iš Ženevos
A.Zagklis (viduryje) pažįstamas su A.Macijausku (dešinėje), o dabar laukia pažinties su A.Saboniu.

Andreaso Zagklio pažintis su Lietuvos krepšiniu prasidėjo daugiau nei prieš dešimt metų, kai jis ėmėsi ginti Arvydo Macijausko teises ginče su Pirėjo „Olympiakos“. Dabar 38 metų teisininkas iš Graikijos eina svarbiausias pareigas pasaulio krepšinį valdančioje organizacijoje.

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) modernioje būstinėje Ženevoje yra lietuviškų pėdsakų ir balsų.

Arvydo Sabonio atvaizdas vis pasirodo, žvalgantis po pasaulio krepšinio legendų monitorių.

Šarūnas Marčiulionis varosi kamuolį vienoje iš nuotraukų, o 11-uoju numeriu pažymėti Sabo marškinėliai puošia vitriną, kurioje eksponuojamas NBA žvaigždžių ir garsiausių Europos krepšininkų bei krepšininkių palikimas.

FIBA teisėjų padalinyje dirbantis Tomas Rimkus po susirinkimo ištrūko pietų pertraukai ir rodo savo darbo vietą šiuolaikiškame ofise, kuriame pasaulio krepšinio strategiją kuria apie 80 žmonių.

Modernumas būstinėje, Šveicarijai būdingas kraštovaizdis – lauke. Net NBA komisaras Adamas Silveris, apsilankęs Ženevoje, juokais klausė, ar negalėtų perkelti greta FIBA būstinės esančios fermos bliaunančio asilo tarp savo Niujorko dangoraižių.

Šių krepšinio namų naujas šeimininkas yra A.Zagklis.

FIBA nuotr./Andreas Zagklis
FIBA nuotr./Andreas Zagklis

Šis 38 metų graikas dabar yra svarbiausias žmogus globaliame krepšinyje, žinant, kad FIBA prezidento pareigos, kurias eina argentinietis Horacio Muratore, yra labiau simbolinės.

Vienos populiariausių sporto šakų kryptį ir strategija diktuoja A.Zagklis.

Po netikėtos Patricko Baumanno mirties praėjusių metų spalį buvo kalbama apie kelis pretendentus tapti nauju FIBA vedliu, bet galiausiai generaliniu sekretoriumi tapo dešiniąja šveicaro ranka laikytas A.Zagklis.

„Metai buvo lyg amerikietiški kalneliai, bet visi kartu susitvarkėme“, – sakė P.Baumanno įpėdiniu tapęs jaunas graikas.

Atėnų teisės universiteto studijas baigęs vyras yra krimtęs mokslus Ispanijoje, Kanadoje ir JAV. Dviejų vaikų tėvas yra įvaldęs penkias kalbas.

Andreas Zagklis
Andreas Zagklis

Jaunystėje krepšinį žaidęs tik mėgėjiškai A.Zagklis yra daug labiau patyręs sporto teisėje, nes konsultavo žaidėjus, trenerius ir klubus, o taip pat darbavosi Sporto arbitraže.

Tai jis atstovavo A.Macijauskui, kai po Achilo sausgyslės traumos tuomet brangiausias Europos krepšininkas derėjosi dėl didelės kompensacijos, kai kontraktą bandė nutraukti Pirėjo „Olympiakos“.

Dabar A.Zagklis laukia progos susipažinti su A.Saboniu, nes iki šiol yra bendravęs ne su su Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu, bet generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku.

A.Sabonis yra užsiminęs apie ir Lietuvos krepšinį palietusias problemas, atsiradusias FIBA nusprendus pakeisti tarptautinių varžybų modelį diegiant pasaulio čempionato atrankos varžybų modelį.

Bendraudamas su į Ženevą pakviestų žurnalistų grupe, kurioje buvo 15min atstovas, A.Zagklis stengėsi paaiškinti savas idėjas ir tęsinį kelerius metus trunkančio FIBA ir Eurolygos teisinio karo, kuriame ir pats buvo svarbus žaidėjas dirbdamas drauge su P.Baumannu.

24sek siūlo susipažinti su įdomiausiomis A.Zagklio mintimis, išdėstytomis per pirmąjį oficialų žiniasklaidos susitikimą su naujuoju FIBA generaliniu sekretoriumi praėjusį trečiadienį.

Ar senoji sistema nebuvo geresnė?

A.Sabonis pagaliau nevyniojo žodžių į vatą, kai praėjusį gruodį, paprašytas 15min, palygino ankstesnę krepšinio sistemą su kas dvejus metus vykstančiais Europos čempionatais ir dabartinę, kai sezono metu vyksta pasaulio čempionato atrankos rungtynės.

„Anksčiau viskas būdavo aišku. Ateina vasara, visi baigia sezonus, turi laiko pailsėti ir pasiruošti. Geriau žaidėjams, žiūrovams ir mums, kaip federacijai, daug pelningiau žaisti vasarą, rengti draugiškas rungtynes. Nes dabar tik mėtome pinigus. Dabar likusios varžybos (pasaulio čempionato atrankoje) dar kažką lemia, bet jau nesame pridėję į kelnes, kaip kiti“, – iššūkių pilną pasaulio čempionato atranką, kurioje Lietuvos rinktinė jau laimėjo bilietą į finalinį turnyrą Kinijoje šį rugsėjį, o be savo NBA žaidėjų žaidusi Slovėnija šį šansą jau prarado, apibūdino A.Sabonis.

„Šis klausimas yra svarbus kai kurioms federacijoms, – sakė A.Zagklis, 15min paklaustas apie Lietuvos krepšinio federacijos vadovo viešai išsakytas pastabas. – Bet nauja sistema leidžia daugiau ilsėtis žaidėjams. Dar sunku pasverti sistemas, kurių viena veikė 20 metų, o kita tik pradėjo vystytis. Kiekvienam verslo modeliui reikia laiko.

Kai kuriems naujas modelis suveikė, kai kurioms federacijoms – ne. Mums reikia mąstyti: kodėl?“

FIBA nuotr./Andreas Zagklis
FIBA nuotr./Andreas Zagklis

Ar pasaulio čempionato atrankos sistema bus tęsiama?

A.Zagklio nuomone, varžybų langai, kai rinktinės žaidžia lapkritį, vasarį, birželį, yra naujo formato pamatas.

„Mums svarbu, kad nacionalinės komandos žiūrovams pasirodytų reguliariai. Be to, daugiau šalių (32) patenka į pasaulio čempionatą, – kalbėjo FIBA generalinis sekretorius. – Langai tapo antraštėmis dėl žaidėjų, kurių neišleidžia klubai.

Tačiau naujas formatas suteikia bent vieną, o gal ir dvi laisvas vasaras žaidėjams. Be to, ši strategija mums leidžia sutraukti naujos auditorijos – rinktinės pritraukia ir daugiau krepšinio mėgėjų, ne tik klubų sirgalių.“

Anot A.Zagklio, po šeštojo lango, kuris vasario pabaigoje pabaigs pasaulio čempionato atranką, ateis laikas išvadoms: „Ar tai gerai kaip verslui? Ne, nes trūko geriausių žaidėjų. Pačios federacijos sutiko žaisti be NBA žaidėjų, bet jos neteko ir kitų (Eurolygos krepšininkų). Kai negauni investicijų grąžos, reikia kažką galvoti.

Kai automobilis rieda trimis ratais, jis negali išvystyti didžiausio greičio. Kita vertus, sistemoje yra pozityvių dalykų.“

FIBA skaičiuoja, kad nauja pasaulio čempionato atranka sutraukė 80 komandų, sujudino arenų reikalus, nes varžybos vyko 117 salių. Išaugo žiūrovų auditorija, atranką minėjo 47 tūkst. straipsnių.

Bet klausimai tuo nesibaigia.

Kęsto Rimkaus nuotr./FIBA būstinė Ženevoje.
Kęsto Rimkaus nuotr./FIBA būstinė Ženevoje.

Apie santykius su Eurolyga

A.Zagklis teigė sulaukęs Eurolygos vadovo Jordi Bertomeu sveikinamosios žinutės, kai graikas buvo išrinktas nauju generaliniu sekretoriumi. Jie buvo pažįstami, nes jau dalyvavo ne viename diskusijų raunde, kai J.Bertomeu susitikdavo su P.Baumannu.

„Mes esame kolegos, nes abu baigėme teisę. Manau, kad turi būti kitas bendradarbiavimo lygis. Dabar jis yra tam tikras, bet viskas turi vykti aukštesniu lygiu – reikia daugiau dialogo“, – sakė A.Zagklis.

Kaip tai įmanoma, jei Eurolyga plečia tvarkaraštį?

Nuo kito sezono Eurolygoje žais ne 16, o jau 18 komandų. Kai kuriose nacionalinėse lygose daugėja komandų, tad ir taip didelis rungtynių skaičius dar labiau išaugs.

A.Zagklis teigė, kad FIBA nesirengia nurodinėti nacionalinėms lygoms, bet iššūkių bus, nes kitais metais dar vyks olimpinės žaidynės bei prieš tai atrankos turnyrai komandoms, kurios nepateks į 2020 metų Tokiją tiesiai per pasaulio čempionatą (iš ten į olimpines žaidynes iškops 7 komandos, bet tik dvi geriausios Europos).

„Dar turėsime diskusijų dėl tvarkaraščio, – sakė A.Zagklis. – ULEB jau pasiūlė dialogą ir tai yra geras ženklas. Kai ant stalo guli kalendorius, sprendimai gali būti priimti. Kompromisai gali būti surasti.“

FIBA nuotr./Andreas Zagklis
FIBA nuotr./Andreas Zagklis

Ar dialogui atsilieps FIBA ir Eurolygos teisiniai ginčai, kuriuos nagrinėja Europos Komisija?

A.Zagklis teigė, kad neturi ketinimų tęsti ginčus, bet teisinis procesas jau per toli pažengęs.

„Yra du pareiškimai. Norėtume kalbėtis apie krepšinį, bet procedūros eina, o aš negaliu komentuoti. Nebevadovauju šiems procesams. Dabar norime susitelkti į kitus sprendimus, – sakė FIBA generalinis sekretorius. – Turime gerbti elitinių klubų norą žaisti daugiau tarpusavyje, turime gerbti kitus klubus, kurie nori augti ir gauti galimybę žaisti dėl aukščiausių tikslų, bei turime gerbti klubus, kurie augina žaidėjus. Reikia balanso tarp trijų grandžių klubų. Turime rasti kalendorių, kad tiktų visiems.“

Krepšinio užkulisiuose būdavo kalbama, kad anksčiau derybos su Eurolyga strigdavo dėl asmeninių J.Bertomeu ir P.Baumanno santykių.

A.Zagklis nesileido į detales, bet pripažino, kad anksčiau būta klaidų, į kurias FIBA susitelkdavo pernelyg: „Tad dabar per žiniasklaidą nenoriu narstyti šių problemų.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jordi Bertomeu
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jordi Bertomeu

Kaip ilgai gali tęstis priešprieša?

A.Zagklis teigė, kad nėra užsibrėžęs datos: „Reikės laiko. Negaliu pasakyti. Jei galėčiau, pabandyčiau“.

10 elitinių trenerių sprendimą rastų per du susirinkimus?

Kol FIBA ir Eurolyga nesusitaria, garsūs Europos krepšinio treneriai piktinasi, jo tai kenkia visam krepšiniui, ir savo nuomonę sako garsiai.

Prieš dvejus metus Italijos rinktinės treneriui Ettore Messinai pataręs dirbti savus darbus, P.Baumannas nesušvelnino padėties. A.Zagklis, regis, linkęs būti labiau diplomatiškas.

„Trenerius labai gerbiu. Ir mano gyvenime po tėvų ir mokytojų jie svarbiausi. Savo komisijoje FIBA mes turime trenerių, bet taip pat turime žaidėjus, lygas, federacijas – negalime imti idėjų tik iš vienos bendruomenės krepšinio šeimoje.“

Kęsto Rimkaus nuotr./FIBA būstinė Ženevoje.
Kęsto Rimkaus nuotr./FIBA būstinė Ženevoje.

Ar gali ženkliai keistis krepšinio taisyklės?

„Tai įdomus klausimas, – kalbėjo A.Zagklis. – Mes nustatome taisykles, bet kam jos tinka labiausiai? Kai keitėme tritaškių liniją, galvojame, kaip pataikys aukštaūgiai, jei jie turi sunkumų su baudų metimais. Bet tuo pat metu turime mąstyti, kaip pakeisti tūkstančius aikštelių, nes iki šiol yra salių, kur tritaškių linijos liko arčiau, nes kai kur trūko pinigų perdažyti, o kitur tiesiog salės per mažos. Turime mąstyti bendrai.

Kartais turime keisti taisykles, nes mūsų sportas tampa greitesnis. Jei sportas taptų žavesnis, aš būčiau laimingas, galėdamas analizuoti, kaip tai padaryti.“

Kęsto Rimkaus nuotr./FIBA būstinė Ženevoje.
Kęsto Rimkaus nuotr./FIBA būstinė Ženevoje.

Ar didelės sutartų rungtynių problemos krepšinyje?

Lietuvos krepšinį sudrebino už Vaido Kariniausko nerezultatyvumą užplūdę statymai, kuriuos tiria Kauno policija. 15min paklausė A.Zagklio, kiek jis pats susidūrė su tokiomis bylomis dirbdamas teisininku, ir kiek gili ši žaizda krepšinyje?

„Aš galiu pasakyti, kad tai globali problema. Kitose sporto šakose matėme, kaip įtraukti ir jauno amžiaus atletai. Tai iššūkis, kurį FIBA atidžiai nagrinėja ir turi savo kontrolės sistemą.

Mes turėjome atvejų, bet ne tiek, kiek kitos sporto šakos, – sakė A.Zaglis. – turime būti pasirengę. Kartu su lygomis ir federacijomis galime padaryti daugiau. Jau rengėme seminarus teisėjams, ką jie turėtų daryti tokiais atvejais ir ko neturi daryti.

Jei žiūrėtume iš aukštai, iš sraigtasparnio, krepšinyje ši nedora industrija ne tokia didelė kaip kitose sporto šakos – futbole ar krikete. Tačiau tai nereiškia, kad sutartų rungtynių krepšinyje nėra. Didžiausia atsakomybė tenka žaidėjams ir jiems artimiems žmonėms, kurie stato pinigus.“

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 24sek