„Čempionų lygos atkrintamosios – misija įmanoma“, – skelbė ištikimiausių sirgalių „B tribūna“ plakatas rungtynių pradžioje.
Vilniaus „Ryto“ triuškinanti pergalė lėmė, kad laimėjimas kitą savaitę Stambule leistų vilniečiams pirmą kartą prasibrauti į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas.
Jeigu Le Mano krepšininkai kris namuose prieš svečius iš Holono, tai Giedriaus Žibėno kariaunai tinka ir pralaimėjimas prieš „Galatasaray“.
Trečiadienio vakarą didžiausioje sostinės arenoje susirinko 6528 žiūrovai. Nors „Rytas“ siekė pagerinti klubo rekordą Čempionų lygoje, tačiau iki 2024-ųjų metų mače su Atėnų „Peristeri“ fiksuoto skaičiaus (6744) pritrūko 216 žiūrovų.
Nepaisant to, atmosfera Vilniuje buvo užburianti.
Nuo vakarėlio tribūnose apstulbę svečiai iš Prancūzijos rungtynes pradėjo prametinėdami iš po krepšio, tuo metu Jerricko Hardingo vedamo „Ryto“ atakų realizacija buvo puiki – staigus smūgis varžovams 9:0 ir jau trečiąją minutę deginama pirmoji „Sarthe“ minutės pertraukėlė.
Įpusėjus pirmajam ketvirčiui – ovacijos arenoje, skirtos ant parketo žengusiam Augustui Marčiulioniui. Tai – pirmasis 23-ejų metų vilniečio mačas „Ryte“ po beveik penkerių metų pertraukos.
Jau pirmoje atakoje įžaidėjas gražiai įsiveržė į baudos aikštelę ir aukštos trajektorijos metimu pelnė pirmuosius savo taškus.
Užsikūręs „Rytas“ jau pirmajame kėlinyje savo rankose laikė 13 taškų pranašumą, bet turėjo bėdų stabdant prancūzų tolimus metimus. „Sarthe“ per pirmąsias 10 minučių realizavo visus 7 tritaškius ir priartėjo 28:25.
Giedriaus Žibėno auklėtiniai antrajame ketvirtyje pažabojo varžovų tritaškius (0 iš 6) ir į ilgąją pertrauką išėjo pirmaudami 45:41.
Pirmą kartą šiose rungtynėse Le Mano krepšininkai į priekį išsiveržė 25-ąją susitikimo minutę.
Vis dėlto vilniečiai greitai perėmė mačo kontrolę, uždarė trečiąjį ketvirtį 7:0, o 7:0 spurtu pradėjo ir lemiamą kėlinį, įgydami triuškinantį pranašumą 76:61.
„Ryte“ teigiamų atkarpų turėjo aibė žaidėjų, bet ryškiausiai atrodė sezono rungtynes sužaidęs Simonas Lukošius, kuris ant parketo sugrįžo po mėnesio pertraukos. Jis įmetė 6 iš 16 komandos tolimų metimų, iš viso pelnydamas 18 taškų ir surinkdamas 23 naudingumo balus. Tai – krepšininko rekordai „Ryte“, įskaitant ir kovas LKL.
Kai mačo likimas jau buvo nuspręstas, Travante Williamsas grubiai prasižengė prieš Speedy Smithą ir apsižodžiavo su G.Žibėnu, su kuriuo kartu buvo nubausti techninėmis pražangomis.
Sugrįžimo rungtynėse A.Marčiulionis surinko 7 taškus (3/5 dvit., 0/1 trit., 1/1 baud.), 3 atkovotus ir 2 perimtus kamuolius, 8 rezultatyvius perdavimus, 3 klaidas ir 14 naudingumo balų.
Sezono finalas – kitą trečiadienį Stambule prieš grupės lyderį „Galatasaray“.
„Įveikėme labai gerą komandą, tai yra faktas. Deja, tai mums nieko neduoda, nes turėsime esminį mačą, kurį turėsime laimėti. Mes bandysime šiuo šansu pasinaudoti Stambule, – sakė G.Žibėnas. – Mes šiandien buvo solidūs puolime, gerai judinome kamuolį ir realizavome metimus. Gynyboje kontroliavome varžovų metikus.“
-
„Ryto“ gynybos cementuotojas Martynas Paliukėnas apie traumą, vestuves su Berta ir ko gailisi: „Išgirdau per vėlai“
-
Masiulis – apie PAO talentą, grįžtantį Lessort'ą ir galimas „Žalgirio“ rotacijas
-
Viltis gyva: solidžiame Marčiulionio prisistatyme – žūtbūtinė „Ryto“ pergalė
-
Prieš mūšį su „Žalgiriu“ Atamanas pranešė apie „triušį iš skrybėlės“
– Kaip pavyko pažaboti Le Mano tritaškius per paskutinius tris kėlinius (2 iš 19)?
– Turiu duoti daug gerų žodžių savo trenerių štabui, nežinau, kuris buvo pagrindinis ruošiant planą šios dienos mačui. Labai daug prisidėjo tiek Nedas, tiek Vasa, tiek Gustas. Turiu juos paminėti. Manau, kad pirmose rungtynėse Le Mane buvome geresnė komanda, bet tiesiog nebuvome pasirengę laimėti, kadangi buvome tikrai blogoje sezono stadijoje su šiokia tokia pralaimėjimų serija. Pasitikėjimas buvo ne paties aukščiausio lygio. Bet šią seriją su „Sarthe“ turėjome laimėti 2-0. Dar kartą pabrėžiu – „Sarthe“ yra labai aukšto lygio komanda, tad tikrai džiaugiamės šia pergale, kuri galėtų tapti motyvacija.
Dėl tritaškių – žinojome, kad jie visų rungtynių metu taip neatakuos, kaip pirmajame kėlinyje (7 iš 7). Kažkiek atidavėme, kažkiek turėjome priekaištų žaidėjams, kaip jie išeidavo iš užtvarų prieš „Sarthe“ gynėjus. Keli metimai buvo tikrai laisvi, užteko vos vienos užtvaros. Manau, kad ketvirto kėlinio pradžioje įvyko lūžis, kai mes inicijavome kontaktą, pasitikdavome juos kur kas anksčiau. Ne tempo, bet fiziškumo diktavimas mums davė labai daug. Tai padarė skirtumą, kad mums Stambule nereikės kažko skaičiuoti.
– Kaip vertinate pirmąjį A.Marčiulionio mačą po sugrįžimo?
– Manau, kad neblogai Augustas susitvarkė, nes jam ant pečių tikrai daug buvo uždėta. Sirgaliai buvo pasiilgę mūsų komandos, pasiilgę ir Augusto. Mes prieš šias rungtynes per pastarąsias aštuonerias rungtynes tik kartą žaidėme Vilniuje. Žinoma, visi buvo pasiilgę Augusto, kurį pasveikinome ir rūbinėje. Jis pajautė pergalės skonį savų sirgalių akivaizdoje.
Jis tikrai mums pridėjo gynyboje. Pridėjo įėjimų į baudos aikštelę, pritraukiant daug gynėjų ir nusimetant kamuolį. Tikime, kad su laiku Augis dar kils ir duos dar daugiau. Kaip pirmąsias rungtynes, tai vertinu tikrai pozityviai.
– Kaip keičiasi „Rytas“ praradus Jordaną Walkerį ir sugrįžus A.Marčiulioniui?
– Sunku spręsti po vienų rungtynių. Visiškai kitas kūnas, visiškai kitas stilius. Kitokie ir sprendimai puolime, labiau komandiniai, kas matyti ir statistikos protokole. Vis dėlto 8 rezultatyvūs perdavimai nėra mažai per 20 minučių.
Ką naujo Augis? Turbūt branda. Kai jis geriau žinos komandos draugų stiprybes, įeis į derinius, kai komandos draugai labiau pasitikės Augiu, tuomet ramybės ir žaidimo kontrolės bus dar daugiau. Jis šiandien keliskart save paleido, bet prisiminkime, kad tai yra jaunas žaidėjas, kuris tokiu sezono metu buvo įmestas į tokios svarbos rungtynes. Viską pasvėrus, Augis tikrai susitvarkė. Augio lubos tikrai aukštos.
– Kiek realu turėti naujoką iki rungtynių Stambule?
– Reikia būti realistams. Norėtųsi, bet net jei jis ir atvažiuotų, pabūtų vieną-dvi treniruotes, o tuomet įsisodintume į lėktuvą į Stambulą... Nežinau, ar jis mums padėtų, ar mums pakenktų. Visų pirma, tai kokio lygio tai žaidėjas? Nes tai priklauso ir nuo lygio. Aš esu realistas, manau, kad į tokias rungtynes reikia eiti su tuo, ką turime. Taip, įsigysime, bandysime naudoti limituotose minutėse, žiūrėsime, bet į viską reikia žiūrėti realiai, kaip yra.
Šios dienos pergalę reikia pasiimti kaip motyvaciją ir pasitikėjimą, su kuo turime keliauti į Stambulą. Žaidėjai tikrai gali ir apsiginti, ir puolime žaisti kartu.
– Koks buvo jūsų pokalbio su Travante Williamsu turinys mačo pabaigoje?
– Tiesiog emocijos. Sakiau, kad vaidino, o jis atsakė. Tai – rungtynių emocijos, o po rungtynių paspaudėme rankas. Žaidėjas nori laimėti. Geras žaidėjas, matėte, kokius metimus pataikė. Jis nenorėjo atiduoti rungtynių.
– Kalbėdamas apie savo sveikatą, Artūras Gudaitis teigė, kad tai yra vasaros sprendimas, tarsi suponuodamas apie galimą operaciją. Su kokiais sveikatos iššūkiais šiuo metu susiduria Artūras ir kokių valios pastangų jam reikia siekiant žaisti?
– Niekas geriau, kaip pats Artūras, nežino. Aš tikrai jo neklausinėju. Žinome, kad jis turi problemų, bet kovo mėnesį nemažai žaidėjų turi problemų. Artūras yra karys, kuris žino, kad dar gali žaisti, kaip ir žino klubo ambicijas. Jeigu jis dabar išsiimtų, pas mus išsižiotų tikrai didelė skylė. Esu tikras, kad Artūras žais iki sezono pabaigos, eis į kiekvieną mūšį pasiruošęs. Smulkesnės detalės... Tai klausimas medikų štabui ir pačiam Artūrui.
– Kaip manote, ar prieš rungtynes Stambule būtų geriau turėti lengvesnį varžovą, nei Kauno „Žalgiris“, ar geriau pasitikti mūšį su intensyviu tvarkaraščiu?
– Absoliučiai nieko negalime kontroliuoti, nes tvarkaraštis yra toks, koks jis yra. Taip, suprantame, kad sekmadienį bus sunkios rungtynės, bet jei žaisime jas teisingai, tapsime geresniais. Žaisime prieš gerą komandą. Turime toliau kiekvieną dieną laimėti, tapti geresniais kiekvieną dieną. Ar laimėsime, ar pralaimėsime – mes galime tapti geresniais. Mes negalime numušinėti savo pasitikėjimo ir kažką ilsinti. Mes tikrai neplanuojame to daryti ir artėjančiam mačui privalome būti pasiruošę. Tvarkaraštis yra toks, koks jis yra.
– Ką manote apie tai, kad „Sarthe“ šiandien įmetė mažiau taškų (81) nei praėjusią naktį NBA surinko vienas Bamas Adebayo (83)?
– Nežinau. Mačiau varžovų trenerio mintis, kad netikras krepšinis buvo (šypteli). Nežinau, ką jis turėjo omenyje, bet labai keista, kad tiek įmetė aukštaūgis, kadangi įprastai tokius rezultatus gali daryti gynėjai. Bet kai meta tiek baudų metimų, tai prie tokio rezultato gal kiek ir teisėjai prisidėjo? Aš nežinau, kaip viskas turi būti, kad vienas žaidėjas mestų tiek baudų metimų. Įdomu būtų pasižiūrėti tokias rungtynes, gal po sezono turėsiu tam laiko.
– Kiek „Ryte“ galėtumėte išspausti, jei visi dirbtumėte ties vieno krepšininko rezultatyvumu?
– Visi 10 žaidėjų po 10 taškų. Tai – geriausias rezultatas, kai visi patenkinti ir laimingi, nes kamuolys judėjo, visi žino, kad visi kartu eina į karą. Jeigu duotume viską vienam, tai tam vienam būtų gerai, bet, patikėkite, užkulisiuose būtų daug kitų dramų.
– Kokius sentimentus jums kelia kovo 11-oji diena ir ką jums reiškia Lietuvos vardas?
– Kai tiek žmonių gieda himną „Ryto“, o ne Lietuvos rungtynėse, tai kažkiek net norisi graudintis. Tai turbūt buvo, gerai, kad buvo tamsu ir per pristatymą nesimatė, bet to buvo. Tai turbūt daug ką ir pasako, ką tai reiškia.
