„Prieš 7-erius metus atvykau į Turkiją be jokių lūkesčių. Tuomet man tai buvo tik dar viena vieta, kur galėjau žaisti žaidimą, kurį myliu, – įrašą socialiniame tinkle „Instagram“ pradėjo 32-ejų Sh.Larkinas.
– Dabar, prabėgus 7-eriems metams, galiu tvirtai pasakyti, kad Turkija yra mano antrieji namai. Tai, kaip jūs mane priėmėte ir palaikėte, man reiškia daugiau nei galiu apsakyti žodžiais.
Nors mums ir nepavyko pasiekti galutinio tikslo – aukso medalio šiame čempionate, ta meilė ir palaikymas, kuri jautėme iš visos tautos, mums buvo tarsi didesnis apdovanojimas nei pats medalis.
Dėkoju komandos draugams (savo broliams), treneriams, vadovams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios kelionės. Buvo garbė ir privilegija vilkėti nacionalinės komandos marškinėlius su Turkijos pavadinimu ant krūtinės.
Aš amžinai būsiu vienas iš jūsų. Myliu jus iki širdies gelmių. Ačiū, Turkija“.
Sinsinatyje (JAV) gimęs Sh.Larkinas Turkijos rinktinės marškinėlius pirmą sykį apsivilko 2020 metais. Jis žaidė 2022-ųjų ir 2025-ųjų Europos čempionatuose.
Pastarajame turkai nužygiavo iki finalo, kuriame dramatiškai 83:88 nusileido vokiečiams.
Sh.Larkino statistika „EuroBasket 2025“ turnyre siekė 11,6 taško, 5,1 rezultatyvaus perdavimo, 3,7 atkovoto kamuolio ir 15,1 naudingumo balo.
Vis dėlto Stambulo „Anadolu Efes“ klubo sporto direktorius Ismailas Senolas patikslino, kad „tai buvo Sh.Larkino padėka, laimėjus pirmąjį medalį su rinktine, o ne atsisveikinimas su nacionaline komanda“.
