Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 13d. 13:03

Viliojančių pasiūlymų atsisakęs Š.Jasikevičius: „Dirbti „Žalgiryje“ yra kaifas“

Rungtynių akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Rungtynių akimirka

Šarūnas Jasikevičius nuotaikingai išlindo iš „Žalgirio“ rūbinės ir treniruočių salėje sėdosi į kėdę aptarti jau būsimo trečio savo sezono Eurolygoje. Nors trenerį žalgiriečių žaidime jaudina daug dalykų, vaikščiodamas „Žalgirio“ arenos koridoriais jis mato ir daug pozityvių vaizdų. Šaras ketvirtadienio rytą nerengė rytinės treniruotės, bet salėje kamuolius bumbsino būrys žalgiriečių. Toks jų noras ir vienybė leidžia tikėtis, kad „Žalgiris“ šį sezoną vėl stebins visus skeptikus.

Eurolyga | „Žalgiris“ – „Crvena zvezda“ | 20:00 | Kaunas

Š.Jasikevičiaus „Žalgirio“ arenoje galėjo jau ir nebebūti, kai vasarą 41-erių vyrą užgriuvo Eurolygos sunkiasvorių „Barcelona“ ar Tel Avivo „Maccabi“ pasiūlymai.

Šaras vis dėlto liko „Žalgiryje“ ir pasirašė rekordinę 500 tūkst. eurų sutartį, kokia dar nebuvo įteikta jokiam Lietuvoje dirbusiam treneriui.

Dirbti čia malonumas: nuo prezidento iki arenos darbuotojų, tai yra tikras kaifas.

Bet buvo tokių, kurie kraipė galvas: kodėl „Žalgiris“, o ne jį dievinantys didieji Europos krepšinio taškai Barselona ar Tel Avivas?

„Aišku, buvo frazių, bet daug kas ir supranta. Tas ratas draugų žino, ko žmogus nori – norisi dirbti, kad tavęs klausytų, neuždėtų kažkokių nereikalingų tikslų ar kažkas tokio. Kad į viską žiūrėtų realistiškai, – išskirtiniame interviu 24sek laidai „Eurolygos diena“ pasakojo Š.Jasikevičius. – Viduje mes labai gerai visi sutariame. Dirbti čia malonumas: nuo prezidento iki arenos darbuotojų, tai yra tikras kaifas.

Nežinau, ar kažkur kitur būčiau tą gavęs. Norint kažkur eiti, turi būti žymiai geriau. O tai sunkiai pasiekiamas variantas.“

Naujas kontraktas sudarytas dvejiems metams, tačiau Š.Jasikevičius nežino, ar liks „Žalgiryje“ išpildyti jo visam laikotarpiui. Tačiau ne tai dabar treneriui svarbiausia.

„Žalgiris“ pakeitė 7 žaidėjus ir iš naujo turi visiems įrodyti, kad su savo potencialu, darbu ir kovingumu yra vertas aukštesnės nei 14–16 vietos, kurias žaliai baltiems prognozuoja Europos krepšinio apžvalgininkai.

Šaras visai dėl to nepyksta. Jo akimis, viskas labai logiška, nes į praradimų sukrėstą „Žalgirį“ per vasarą neatvyko ryškios žvaigždės.

Tą buvo sunku padaryti su beveik nepakitusiu 8,5 mln. eurų biudžetu, palyginimui, penkiskart mažesniu nei Maskvos CSKA.

„Nežinau, nežinau... Turi būti geresni įstatymai. Iš valstybės pusės nematau didelių žingsnių dėl sporto komandų, – pastebėjo Š.Jasikevičius. – Vėl naujas sezonas, nauja motyvacija, vėl reikia iš naujo įrodyti viską. Viskas prasideda nuo nulio.“

Na, ne visai nuo nulio.

Padėję parašą po sutartimi „Žalgirio“ arenoje, nauji žaidėjai, ko gero, dar gauna žalią skiepą. Vertybių skiepą, kuris rūbinėje suteikia ypatingą chemiją, o treniruočių salėse – darbą, kai Š.Jasikevičius net nerengia treniruočių.

Tai treneriui teikia optimizmą.

Su tokiu atsidavimu krepšiniui bei komandai ir su miestiečiais, kuriems „Žalgiris“ yra pasididžiavimas, Š.Jasikevičius kaifuodamas pasitinka trečiąjį savo sezoną Eurolygoje kaip vyr. treneris.

VIDEO: „Eurolygos dienos“ premjera: išskirtinis Š.Jasikevičiaus interviu, sezono prognozė „Žalgiriui“ ir nuostabus prizas

– Šarūnai, praėjusį sezoną prieš startą Eurolygoje irgi trūko laiko. Bet kas šiemet kitaip ir leidžia tikėtis, jog bus galbūt dar geriau? 24sek paklausė Š.Jasikevičiaus.

– Sunku pasakyti. Kiekvieno trenerio frazė šiuo sezono metu: „trūksta poros savaičių“. Mums irgi trūksta.

Per daug naujų žaidėjų. Tikrai, sakau, tie patys, kurie prisijungė vėliau, yra su mumis apie porą savaičių. Trūksta visko: susižaidimo, susiklausymo, idėjos, į kokį lygį atėjo.

Veteranams irgi sunkiau, nes jie visą vasarą ilsėjosi. Kai perkopi 30-metį, nėra blogai važiuoti į rinktinę, nes ten vyksta tas procesas. Vyresniam žaidėjui, jei išeini iš formos, žymiai sunkiau į ją grįžti. Tas 12 mėnesių procesas turi suktis. Galvoju, tiek Pauliui Jankūnui, tiek Antanui Kavaliauskui bus sunkiau.

Jaudina daug dalykų, bet manau, esu ne vienas treneris, kurį dabar kažkas jaudina.

– Nedėkingas mažų klubų gyvenimas – sunku išlaikyti komandos branduolį, tenka iš naujo įlieti į sistemą daug naujų žmonių. Bet kiek šie atėję vyrai yra imlūs prisitaikymui ir darbštūs, kuo labai pasižymėjo pernykštė sudėtis?

Jei darai kažką gero, negali daryti to vieną kartą. Turi tą daryti 20 minučių – tiek, kiek žaidi. Dėl to ir kovojame. Dėl to ir pykstamės. Jei jie tą padarytų, būtų didžiulis šuolis.

– Darbingumas daugiau mažiau tikrai nenukrito. Todėl tai ir nuteikia optimistiškai. Manau, dirbame gerai ir ateityje tai mums padės.

Kita vertus, stengiamės tapti atletiškesni. Labai imlių ir atletiškesnių mes negalime paimti. Kažkur esame geresni, bet yra labai daug smulkių detalių. Jei atletiškesnis žaidėjas nebėga į greitą ataką, neturi įgūdžio lipti ant kamuolio, agresyviai gintis, tas atletiškumas praranda esmę.

Tad iš naujo yra tas zyzimas, įgūdžių auginimas. Yra procesas ir jis užtrunka.

Visus tuos žaidėjus stengiuosi įtikinti, kokie jie atletiški ir šoklūs. Tačiau tą reikia paversti į krepšinio elementus. Toupane'as su Bostu turi spausti žmogų ir tada pasirodo jų atletiškumas. Aaronas turi bėgti į greitą, labai stipriai kaskart lipti ant lentos, o ne vieną kartą einu, o kitą ne.

Tas pastovumo faktorius yra pats svarbiausias aukščiausiame lygyje. Jei darai kažką gero, negali daryti to vieną kartą. Turi tą daryti 20 minučių – tiek, kiek žaidi.

Dėl to ir kovojame. Dėl to ir pykstamės. Jei jie tą padarytų, būtų didžiulis šuolis.

– Kur veda tas žaidėjų atletiškumas ir fiziškumas? Ar „Žalgiris“ šį sezoną bus intensyvesnis, geriau ginsis?

– Taip ir įsivaizduoju, kad kiekvienas žaidėjas turi išnaudoti savo stipriąsias puses. Ir tą turi daryti visą laiką. Taip aš jį įsivaizduoju.

Žiūrint į žaidėjus, Lukas ir Brockas, visi nežaidė iš karto. Jiems reikėjo daug laiko pasiekti kažkokį lygį.

Dar viena standartinė frazė – laiko nėra ir niekas mums jo neduoda.

– Ar nenustebino, kad po tokio ažiotažo praėjusį sezoną, po tokios kovos iki paskutinių Eurolygos turų, „Žalgiris“ nesulaukė didesnės finansinės paramos iš rėmėjų? Biudžetas pasikeitė tik per 100 tūkst. eurų – dabar 8,5 mln. eurų.

– Nežinau, nežinau... Turi būti geresni įstatymai. Turi ir rėmėjas kažką gauti. Jis negali tik skirti pinigų. Iš valstybės pusės nematau didelių žingsnių dėl sporto komandų.

Gerai, kad dar yra pavienės organizacijos ar miestai, kurie didžiuojasi savo komandomis, žino, kad miestiečiams svarbu turėti gerą komandą ir tai jų pasididžiavimas. Aišku, „Žalgirio“ pavyzdys yra visai kitoks.

Tai didžiulė istorija ir žmonės nori turėti tęstinumą, augti mieste su Kauno „Žalgiriu“.

Bet, kita vertus, jei nebus geresnių įstatymų, kuo toliau, tuo sunkiau bus pritraukti žmones.

Bet, kita vertus, jei nebus geresnių įstatymų, kuo toliau, tuo sunkiau bus pritraukti žmones.

– Su nedidėjančiu biudžetu „Žalgiriui“ bus sunku Eurolygoje kelti aukštesnius tikslus. Europos krepšinio apžvalgininkai žalgiriečiams šį sezoną prognozuoja tik 1416 vietas. Tai realus „Žalgirio“ galimybių paveikslas ar dar vienas papildomas motyvacinis užtaisas, kurį mesite savo vyrams?

– Motyvaciją žaidėjas privalo turėti visada. Turi ieškoti jos kasdienybėje, suprasti, prieš ką žaisi šią savaitę. Kažkur turi surasti motyvaciją. Jei vidinės neturi, tai jau yra labai blogai.

Dėl mūsų, kaip komandos, natūralu, kad taip sako. Čia viskas logiška.

Labai daug ką praradome, iš naujo keičiasi branduolys, neatsivežėme žvaigždžių, atsivežėme žaidėjus iš žemesnių lygų. Taip, mes tais žaidėjais tikime, bet galbūt kitiems atrodo visai kitaip.

Vėl naujas sezonas, nauja motyvacija, vėl reikia iš naujo įrodyti viską. Viskas prasideda nuo nulio.

– Eurolyga šį sezoną atrodo stipresnė nei pernai. Patekti į ketvirtfinalį bus dar sunkiau?

– Dar sunku pasakyti. Dabar tai tik kalbėjimas.

Reikia žiūrėti, kaip tos komandos klijuojasi. Pernai irgi kai kurios komandos atrodė įspūdingai, bet po to joms nieko neišėjo. Tai yra 9 mėnesių maratonas. Bus labai įdomu pažiūrėti, kaip mes susistyguosime, kaip kiti.

Laisvas rytas ir Pangosas čia, treniruočių salėje. Kaip ir kiekvieną rytą. Kaip ir kiti žaidėjai, beje. Dauguma čia dirba rytais. Tai suteikia tikrai daug optimizmo.

Dabar kažką spręsti yra labai sunku.

– Kokį tikslą šiam sezonui keliate sau, kaip treneris?

– Nieko, ateina nauji žmonės ir jau turi mokytis iš naujo, kaip prie jų prieiti, kaip iš jų gauti maksimumą. Charakteriai skirtingi. Su vienais dirbti jau sunkiau, bet galbūt potencialas dar didesnis.

Gyveni ir mokaisi. Man dirbti paprasta. Kasdien ateinu, padarau savo darbą, ir einu namo. Pažiūriu, kiek man reikia, vaizdo įrašus, stengiuosi išsiaiškinti visus dalykus, analizuojame klaidas ir bandome jų nedaryti.

Po metų jau pažiūri, ar net sezono metu, kodėl kažkas einasi, kodėl kažkas neišeina. Taip ir mokaisi.

Duok Dieve, tą patirties dalelę dedi į vidų.

– Kaip nutiko rungtynėse su „Lietuvos rytu“, dar neteko matyti, kad kuris žaidėjas per minutės pertraukėlę pašoktų iš savo vietos ir reikštų jums pretenzijas. Kaip suvirškinote tą Axelio Toupane'o išsišokimą ir ar daug tokių naujų iššūkių jūsų darbe atsiranda su kiekviena diena?

– Buvo, buvo... Galbūt kai kurie dalykai ne taip matyti, kaip buvo šitas pavyzdys.

Irgi, reikia pažinti žmogų iš vidaus. Šioje situacijoje jau mes konkrečiai su Axeliu esame kurį laiko tarpą. Žinome kažkurias stiprybes ir silpnybes.

Nėra, kad taip kažkas iš dangaus. Jau žinai ir eini į priekį. Po to stengiesi į tai rungtynių metu nekreipti dėmesio. O po to jau reikia bendrauti, kalbėti, kokie yra limitai ir taip toliau.

Visi mes turime eiti į vieną pusę, o kitas žaidėjas galbūt nesupranta, kur atsirado.

Daugumoje situacijų taip yra. Dar labai sunku per tiek laiko konkrečiai man perteikti žaidėjams, ką noriu, šimtu procentų. O jiems suvirškinti ir tą perkelti į aikštę. Tai sunkiausia.

VIDEO: Axelio Toupane'o ir Šarūno Jasikevičiaus konfliktas per rungtynes su „Lietuvos rytu“

– Sezono pradžioje geriausiai atrodo Kevinas Pangosas, kurio žaidimas praėjusį sezoną daugeliui kėlė nemažai abejonių, bet jūs buvote tas, kuris tikėjo kanadiečiu ir jį užstojote. Kas leido juo tikėti ir kur matote jo galimybių lubas šį sezoną?

– Žmogus tikrai atsiduoda, dirba. Kevinas čia (treniruočių salėje) kiekvieną rytą. Laisvas rytas ir jis čia. Kaip ir kiekvieną rytą.

Kaip ir kiti žaidėjai, beje. Dauguma čia dirba rytais. Tai suteikia tikrai daug optimizmo.

Mums visiems reikia susitupėti kartu. Jiems suprasti mano charakterį, man – jų. Čia toks abipusis eismas.

Sutartis su „Žalgiriu“ gana atvira. Bet tikrai, jau pernai sakiau, kad man čia labai patinka. Tikrai.

Dėl Kevino, jam tai antras sezonas. Jis girdi tas pačias frazes, gal jau žino, ką turi duoti komandai. Lyderystės savybės didėja, matyti, su kiekviena diena. Antri metai bet kurioje sistemoje yra gerai. Duok Dieve, būtų treti, ketvirti, tai iš viso, treneriui mažiau aiškinti reikėtų.

– Vasarą turėjote tokių garsių klubų kaip „Barcelona“ ar Tel Avivo „Maccabi“ pasiūlymus, bet likote „Žalgiryje“. Ar draugai iš Europos nekraipė galvos, kaip čia taip?

– Aišku, buvo frazių, bet daug kas ir supranta. Tas ratas draugų žino, ko žmogus nori – norisi dirbti, kad tavęs klausytų, neuždėtų kažkokių nereikalingų tikslų ar kažkas tokio. Kad į viską žiūrėtų realistiškai.

Viduje mes labai gerai visi sutariame. Dirbti čia malonumas: nuo prezidento, iki arenos darbuotojų, tai yra tikras kaifas.

Nežinau, ar kažkur kitur būčiau tą gavęs.

– Sutartį su „Žalgiriu“ pratęsėte dvejiems metams. Ar nusibrėžėte planą įvykdyti visą sutartį, ar po metų vėl gali būti, kad laužysite galvą, ką daryti su pasiūlymais?

– Nežinau... Sutartis gana atvira. Bet tikrai, jau pernai sakiau, kad man čia labai patinka. Tikrai.

Nežinau... Norint kažkur eiti, turi būti žymiai geriau. O tai sunkiai pasiekiamas variantas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 24sek