Pirmąjį klubo istorijoje FIBA Čempionų lygos atkrintamųjų mačą Vilniaus „Rytas“ pasitiko palaikomas rekordinės sirgalių minios (7837) didžiausioje sostinės arenoje.
Nors atmosfera buvo įsielektrinusi, dėl pergalės prieš Čekijos krepšinio grandą, kuris šio turnyro ketvirtfinalyje žaidžia jau ketvirtą kartą klubo istorijoje, teko kaip reikiant pavargti.
Agresyviai nusiteikę vilniečiai mačo pradžioje šovė į priekį, bet tuomet pasipylė klaidos, kurių Giedriaus Žibėno auklėtiniai per pirmąjį ketvirtį pripynė net 6.
Per kitus du ketvirčius „Rytas“ nesuklydo nė karto, o susitikimą baigė su 8 klaidomis.
Čekijos komanda ketvirtį užbaigė atkarpa 8:0 ir po pirmųjų 10 minučių pirmavo 21:17.
Vilniaus ekipos krepšininkai aukštesnę pavarą įjungė po ilgosios pertraukos, greitai išsiveržę į priekį, tačiau kitoje aikštelės pusėje praleido tris ERA žaidėjų tritaškius iš eilės ir sirgaliai aikštelėje išvydo atkaklų mūšį.
Ketvirtojo kėlinio pradžioje – neįtikėtina taškų sausra, kai abi komandos per pusšeštos minutės kartu prametė visus 13 metimų iš žaidimo, po du taškus pelnant tik nuo baudų metimų linijos, kol galiausiai badmetį nutraukė dvitaškį pelnęs po traumos sugrįžęs Jerrickas Hardingas.
Likus pusantros minutės iki susitikimo pabaigos, „Ryto“ žvaigždė smeigė ir kertinį, pergalę atnešusį tritaškį, o iš viso šiame mače J.Hardingas surinko 19 taškų ir buvo rezultatyviausias rungtynių žaidėjas.
Bet bene ryškiausias susitikimo žaidėjas buvo po keturių mėnesių pertraukos praėjusį savaitgalį į rikiuotę sugrįžęs Martynas Paliukėnas, spinduliavęs įspūdinga energija. „Rytas“ su šiuo gynyboje puikiai plušėjusiu gynėju pelnė 19 taškų daugiau nei varžovai, o kai M.Paliukėnas sėdėjo ant suolelio – 12 taškų surinko Nimburko atstovai.
Jau kitą savaitę Prahoje vilniečiai gali iškovoti bilietą į Čempionų lygos finalo ketvertą Badalonoje.
„Tipiškos atkrintamųjų rungtynės. Niekas nesakė, kad bus lengva. Tai neabejotinai yra komandinė pergalė, bet su ja mes dar nieko nepasiekėme, tiesiog apsaugojome savo namų aikštelę. Kitose rungtynėse viskas vėl prasidės nuo 0:0“, – po pergalės sakė Giedrius Žibėnas.
-
„Sėklai“ rėžęs Maksvytis priminė Kurtinaičiui apie dvi blondines
-
Vagia iš turtingų, dalina vargšams: „Žalgiris“ – Eurolygos Robinas Hudas
-
„Žalgirio“ legenda Zidekas – apie „Ryto“ kelyje stosiantį mažytį čekų krepšinio milžiną
-
Žingsnis link finalo ketverto žengtas – „Rytas“ po atkaklios kovos įveikė ERA
– Kiek sezono metu pasigedote Martyno Paliukėno?
– Net būdami be Martyno mes turėjome visada antrąjį gynybos reitingą LKL, o grįžus Martynui norime tai tik dar labiau išryškinti. Kažkodėl daug kas nori ryškinti, kad „Rytas“ nemoka ar nenori gintis. Atvažiavo Augustas, turime Martyną, dideli turi gerą ryšį su mažais, kiti jungiasi. Stengiamės savo darbus gynyboje daryti gerai. Šiandien jų nestandartinė gynyba mums nebuvo labai paranki, kaip ir mes nebuvome jiems labai parankūs. Jie turėjo sunkumų, neatakavo gerais procentais. Smagu, kad rungtynes nulaužėme per gynybą, o Martynas buvo vienas iš tų. Jis buvo rungtynes keičiantis žaidėjas. Pamenate varžovų išsimetimą nuo galinės linijos, kai Martynas perėmė kamuolį ir pats užbaigė ataką? Matote, kaip arena kyla? Žinoma, jis vienas pagrindinių žaidėjų pagal energiją.
– Kiek 6 klaidas per pirmąjį ketvirtį galima sieti su jauduliuku, kaip kad po mačo sakė M.Paliukėnas?
– Aš visiškai sutinku. Matėte, kaip patogiai Nimburko komanda čia jautėsi. Jie jautėsi labai patogiai. Kaip ir minėjau rungtynių išvakarėse, tai yra labai patyrusi komanda, žinanti, kaip reikia žaisti tokias rungtynes. Jokių euforijų ir didelių emocijų šiandien čia nėra, nes žinome, kas lauks Prahoje.
– Kiek esate laimingas dėl lietuvių žaidėjų branduolio, kurį turite šįmet „Ryte“?
– Nežinau, ar turėčiau išskirti komandoje lietuvius ir užsieniečius. Visi įdėjo savo indėlį. Kaip ir sakiau konferencijos pradžioje, tai yra komandinė pergalė. Daugiau lietuvių nei legionierių šiuo metu, ką darysi ir koks skirtumas? Visi turime vieną tikslą ir visi vienodai įdėjo savo indėlį.
– Ką manote apie sugrįžusio Jerricko Hardingo pasirodymą?
– Jerricko sezonas yra žiauriai sunkus. Turbūt pamenate mačą su „Legia“ šioje arenoje, jo kritimą ant nugaros. Grįžimas, grįžimo laukimas. Labai daug rungtynių žaidėme be jo, jis grįžo, o po to vėl iškrito. Lemiamas rungtynes Stambule vėl žaidėme be jo. O tuomet jis vėl grįžo. Jis turi lipti per save, nes grįžo iškart į lemiamas rungtynes ir iškart turi duoti rezultatą, kurį ir davė. Tai daug ką pasako apie jo lyderystę, lygį ir lubas. Tai nėra eilinis žaidėjas, džiaugiamės, kad jį turime.
– Ar pastaruoju metu pagerėję Artūro Gudaičio rodikliai yra indikacija, kad jo sveikata gerėja?
– Viskas pas jį yra gerai. Artūras pasidarė visus papildomus tyrimus, o kai jam pasakė, kad rizikos nėra, tai suteikia žaidėjui sparnus. Kai tu kažkiek abejoji, žaidimas yra vienas, kai tu savimi neabejoji ir tau duodama medikų žalia šviesa, yra kitaip. Tai yra momentas. Artūras tikrai nesitaupo, mes jo netaupome ir treniruotėse, o tai turbūt akivaizdžiai matosi.
– Kaip jautėtės palaikomas tokios sirgalių minios?
– Nežinau, kiek esu jau pasakęs tų epitetų. Žinoma, rekordas yra smagu, sausakimša arena irgi yra smagu, kaip ir smagu, kad visos paraudonavusios arenos nenuvylėme. Žaidėjams prieš rungtynes pasakėme, kad sirgaliai mums rungtynių nelaimės, bet juos gali labiau įtraukti papildoma mūsų energija ir pasiaukojantys veiksmai. Sirgaliai buvo įsitraukę ir prisidėjo prie pergalės. Niekas nėra baigta, bus labai sunku išvykoje. Kad ir kokie būtų geri šie sirgaliai, bet į Vilnių grįžti nebesinorėtų.
– Ar dvi klaidos per paskutinius tris kėlinius yra dalykas, kurį norėtumėte nusinešti ir į mačą Čekijoje?
– Sutinku su Jerricku, kad per daug giliai galvojome, ypač rungtynių pradžioje. Pirmąjį ketvirtį pradėjome su šešiomis klaidomis, vėliau puolime žaidėme paprasčiau. Viską reikia žiūrėti, paprastinti. Kaip ir minėjau, čekų gynyba yra nestandartinė, tad turime padaryti tinkamas išvadas, kad žaidėjai žaistų rungtynes, o ne kažkur galvotų ką, kaip ir kur daryti. Balansą kartais sunku surasti, bet pasistengsime.
– Koks bus „Ryto“ kelias iki kitos savaitės rungtynių Prahoje?
– Tai yra rungtynės su „Nevėžiu“, o taškų švaistyti mes negalime. Pirmiausia, tai mes turime koncentruotis į rungtynes, jos mums bus sunkiausios. Aš tai kartoju jau eilę metų, turime į jas įeiti tinkamai pasiruošus, o tuomet galvosime apie pasiruošime rungtynėms Nimburke. Kaip ir visada, keliausime dvi dienas prieš mačą, o tuomet žiūrėsime pasiruošimą. Prietarai ar ne prietarai, bet norime ruoštis taip, kaip visada.
– Kaip viso sezono metu jūsų akyse atrodė Kay Bruhnke augimas, kuris šiose rungtynėse pagal žaidimo laiką nusileido tik Ignui Sargiūnui?
– Jis duoda daug. Tikro ketvirto numerio šalia jo neturime. Jordaną pasirašėme kaip trečią numerį, o dabar jis yra pastumtas į ketvirtą ir žaidė po traumos. Šiandien neplanavome su juo žaisti daug. Kay turėjo dideles minutes pastarąsias kelias savaites, kai dar neturėjome ir Echodo. Atvykus Martynui, situacija šiek tiek gerėja. Mes Kay ėmėme kaip atsarginį žaidėją. Kadangi jis yra jaunas žaidėjas, tai yra visokių pakilimų ir nuopuolių. Vienu metu jau buvome nusprendę, kad Kay bus Jacobo Wiley šešėlyje, bet jis išėjo ir labai gerai pasirodė, išsikovojo tą vietą atgal. Tai – tipiškas jauno žaidėjo kelias. Jis yra daug nusipelnęs, pastarosiose lemiamose rungtynėse jis nusipelnė pagrindinio ketvirto numerio pozicijos.
– Ar sutinkate, kad Simonas Lukošius yra tas žaidėjas, kuris žaidžia geriau, kai žino, kad turės didelį vaidmenį tose rungtynėse?
– Galbūt, aišku. Kai rotacija yra siauresnė, tai dažnam žaidėjui yra geriau. Atkrintamosiose reikia suprasti visiems žaidėjams, jaunas ar vyresnis jis, kad tokiose rungtynėse reikia paprasčiausiai „dubasintis“. Tokiose rungtynėse reikia „dubasantis“ ir tiek žinių. Įmesi ar neįmesi... Abi komandos tritaškius metė žemesniu nei 30 proc. pataikymu, bet tokios rungtynės yra ne apie metimus. Tai ne metimai ar gražūs sportbačiai, tai yra kažkas daugiau.
– Ar Martynui Echodui trūksta žaidybinės praktikos, ar susižaidimo su komandos draugais?
– Viskas su Martynu yra gerai. Šios rungtynės buvo tokios svarbos, kad dar prieš mačą nusprendę naudoti penketus, su kuriais esame labiau susižaidę ir turime geresnę sinergiją bei ryšį. Negalime tokiose rungtynėse rizikuoti ir naudoti visus žaidėjus. Taip, 11 žaidėjų yra prabanga, lyginant su tomis nesąmonėmis, ką turėjome sezono metu. Kiek mes turėjome kentėti ir eiti per negaliu, tai šiandien mes turėjome prabangą, turėdami 11-12 žaidėjų, įskaitant Igną Urboną. Tokiose rungtynėse mes negalime visų išnaudoti, o kitose rungtynėse galbūt viskas bus kitaip. Tai žino ir pats Martynas. Dabar laukia treniruotės, „Nevėžio“ rungtynės, o sezonas dar nesibaigia. Martynas dar įeis į savo formą, ritmą ir įeis į visus komandinius ryšius. Tai – maža smulkmena, jokios tragedijos nematau.
