Vieša kritika šiais metais M.Balčiūnui prasidėjo po Lietuvos rinktinės pralaimėjimo pasaulio čempionato atrankos pirmojo etapo pabaigoje. Tuomet šalies dvyliktukas nusileido Italijai, o šansas patekti į pasaulio pirmenybes tapo itin slidus.
M.Balčiūnas vis bando glaistyti situaciją, o tai dar labiau piktina žmones, kurie reikalauja prezidento atsakomybės.
Pasipylė kritikos bangos. 15min kalbintas ilgametis rinktinės žaidėjas Jonas Mačiulis teigė, jog tokių dalykų dar „nėra matęs“. Savo socialinio tinklo paskyroje Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas tvirtino, jog M.Balčiūnas „neturi realybės suvokimo“.
Dabar ilgametis Lietuvos vyrų rinktinės skautas Benas Matkevičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo ilga publikacija, kurioje pateikia savo nuomonę apie susiskaldžiusią atmosferą Lietuvos krepšinio padangėje.
NBA su „Boston Celtics“ laimėjęs B.Matkevičius piktinosi dabartine situacija. „B8 Summit“ organizatorius savo publikacijoje kėlė retorinį klausimą: „Kiek dar?“
Nuo kada…
Nuo kada palaikom žmones/žmogų/federaciją, nuo kurios faktiškai 95 proc. krepšinio ELITO nusisukę ir nebendrauja? Čia tipo sistema ir augimas su potencialu? Gali statyti ant tokių pamatų savo ateitį? Be krepšinio žmonių ir jų palikimo?
Nuo kada mes galvojam apie tai, kaip nepatekome į čempus, ir kad kitais metais kažką nuveiksim? Reikia būtinai dasigyventi iki to, kad būtume apačioj, tam, kad galėtume statyti viską iš naujo, švariai? Gal ir gerai būtų naujas kelias, nauji vėjai, naujos emocijos su nauja karta, šviežumu bei entuziazmu, kurio seniai nesam matę (valdžioje).
Aš augau stebėdamas mūsų legendas per „Šilelį“, kaime, visas vasaras žaidžiančias per visus čempus. Jos įkvėpė mane būti geresniu ir siekti aukštumų. Gal mano kūnas neatlaikė ir sugriuvo, bet siela dar vis dega ir degs ilgam.
O dabar kalbam, kaip būsima karta, augantys jaunuoliai, žiūrės, kaip rinktinė žaidžia už patekimą į atrankos atranką. Nu blin… nuo kada?
Nuo kada mes pradėjom negalvoti apie mūsų ateitį ir į kur viskas eina? Čia klausimas apie regėjimą. Daugiau žiūrim, kaip gelbėti šios dienos dramas ir iššūkius, vietoj to, kad rūpintis ateitimi ir statyti normalią sistemą visam krepšiniui, o ne tik sau... kad savo ateitį apsaugotume visais kampais.
Kokį įspūdį mes sudarėm mūsų jauniems žaidėjams, kurie atvyko pirmą kartą ir gal seniai jų nebematysim dėl to? Kokią kultūrą mes parodėm? Kad čia „normalu“ taip…? Jie jau turi su kuo lyginti savo patirtis, ir mes jiems tikrai nerodom mūsų geriausio veido.
Nuo kada mes pradėjom prašytis žaidėjų, kad atvyktų, ir turim derintis sąlygas? JV, kuris nepraleidęs nė vienos vasaros be konkrečios priežasties, minimalų skaičių rungtynių praleidęs per savo rinktinės karjerą, atsisako žaisti, nes tiesiog… atsisako. Bet iš esmės labai giliai palaikyčiau tokią mintį, kad šiuo atveju nežaisti už tokią federaciją tam, kad palaikytum TEISYBĘ. Aš ne tiek esu už teisybę, kiek PRIEŠ NETEISYBĘ. Nežinau JV priežasčių, čia tik faktas, kad nebus.
Tikiu, kad čia etinis iššūkis visiems treneriams ir žaidėjams: gelbėti rinktinę ir gelbėti federaciją tuo pačiu metu ar skandinti abu ir pradėti iš naujo… Labai sunkus klausimas. Ar galima atskirti, kad treneris rūpinasi sportine dalimi, o opozicija dirba link to, kad įtikintų, jog „sistema“ nelabai turi potencialo? Labai sunkiai įsivaizduoju, kaip treneris gali dirbti šioj betvarkėj. „Bachūrai“ jau padarė savo darbą, už Puerto Riką atsilygino dosniai…
Yra žinomas psichologinis klausimas apie važiuojantį traukinį. Traukinys važiuoja pagrindiniu bėgiu, kuriuo garantuotai užmuš 5 žmones. Tu gali perjungti bėgius ir nukreipti jį kitu keliu, kuriame žus vienas žmogus. Abu scenarijai blogi. Ar aktyviai įsitrauki ir pakeiti įvykių eigą, ar nieko nedarai ir palieki viską likimui? Kartais leisti sistemai sugriūti natūraliai gali būti vienintelis būdas vėliau pastatyti kažką stipresnio ir sveikesnio, kartais – ne. Klausimas visiems.
Nuo kada mes leidžiam institucijai švaistyti valdžios ir rėmėjų pinigus bet kur? Visiems turėtų rūpėti, kur tavo/jūsų/mūsų pinigai nueina ir kas kuo naudojasi. Nuo kada?
Nuo kada mes keičiam komentatorius ir rodom iniciatyvą kontroliuoti naratyvą? Kvepia biški praeitim… Nesakysiu to žodžio, bet žinot vis tiek, link ko lenkiu… (Nepažįstu naujo komentatoriaus, kuris buvo įspaustas į poziciją, bet iš esmės gaila jo paties, nes kaip jautiesi, jeigu tau dovanota vieta iš viršaus ir tau net negalima sakyti savo minčių? Žinot patys, kuo kvepia…
Nuo kada mes kalbamės su sienom…? Nu čia tarp kitko. Gal kai kur tai būdinga… bet tiek to.
Nuo kada mes kovojam su vidutiniokais, be didelės krepšinio istorijos? Taip, visi moka žaisti šiom dienom, be abejo, bet į kur tai nuves? Koks bus sekantis žingsnis? Kroatijos pavyzdys yra labai šviežias – nuo dugno pradėjo. O gal ir gerai. Vėlgi, statyti viską ant stipresnių pamatų, su kultūra, charakteriu, ambicijom ir noru būti geresniu, kasdien ir visada augti kartu su nauja karta, jai parodyti kelią, užvesti ant bėgių tam, kad mes vėl būtume ELITE kažkada. Pamatyti iš tikrųjų, kas palaiko, kas nori, kas dega ir kas tikri draugai.
Nuo kada?
Ar geriau klausti – „kiek dar“?
