Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 03, 07:30

Jie vedė mus į ryškiausias pergales: TOP 10 Lietuvos šimtmečio trenerių

Lietuvos krepšinio šimtmečio proga 15min pristato publikacijų ciklą. Šįkart žvelkime į iškiliausias asmenybes, dirigavusias mūsų šalies rinktinę ir klubus į skambiausias pergales – trenerius. Pristatome geriausių Lietuvos šimtmečio strategų dešimtuką.
Lietuvos šimtmečio treneriai
Lietuvos šimtmečio treneriai / 15min nuotr.

1. Jonas Kazlauskas

Visi geriausių Lietuvos šimtmečio trenerių apklausoje dalyvavę respondentai Jonui Kazlauskui skyrė pirmąją vietą. Ir tai stebinti neturėtų, mat patyręs specialistas yra pasiekęs didžiulių laimėjimų tiek klubiniame, tiek rinktinių krepšinyje.

J.Kazlauskas žaidė krepšinį profesionaliai, bet ne kaip žaidėjas, o kaip treneris yra žinomas geriau.

1999-aisiais jis atvedė Kauno „Žalgirį“ į Eurolygos čempionų sostą pirmą ir kol kas vienintelį kartą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Jonas Kazlauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Jonas Kazlauskas

„Iš viso to žygio didžiausias mano prisiminimas yra, kai iš oro uosto važiavome atgal į Kauną. Tiek žmonių, stovinčių pakelėse ir mojuojančių mums! Ten nebuvo vietos stovėti šalia. Aš niekada šito neužmiršiu“, – sakė J.Kazlauskas

Po metų Sidnėjuje su Lietuvos rinktine treneris laimėjo bronzos medalius, 2009-ųjų Europos čempionate pelnė bronzą, 2013 ir 2015 metų Senojo Žemyno pirmenybėse laimėjo sidabrą.

O kur dar LKL, Azijos, Graikijos, Rusijos, VTB lygos, Kinijos čempiono titulai, kurių J.Kazlausko lentynoje netrūksta.

2. Vladas Garastas

Legendinis Lietuvos treneris šių metų vasario 2-ąją atšventė garbingą 90-ąjį jubiliejų. Jo vadovaujama „Žalgirio“ komanda ir Lietuvos rinktinė iškovojo vienus didžiausių savo laimėjimų: 1985–1987 m. TSRS čempionate laimėtas auksas, 1980, 1983–1984, 1988–1989 m. – sidabras.

Vėliau V.Garastas treniravo TSRS rinktinę 1989–1991, o nuo 1992-ųjų penkerius metus dirbo Lietuvos rinktinės treneriu. Būtent jo vadovaujami mūsų šalies krepšininkai pribloškė pasaulį, kai Barselonoje 1992-aisiais iškovojo olimpinę bronzą. Tokį pat rezultatą pavyko pasiekti ir 1996-aisiais Atlantoje.

Alferdo Pliadžio nuotr./Vladas Garastas (1985 metai Kaunas)
Alferdo Pliadžio nuotr./Vladas Garastas (1985 metai Kaunas)

V.Garastas ne vienerius metus kovoja su liga – širdies nepakankamumu. Prieš kelerius metus treneris, kalbėdamas su portalu 15min, tikino, kad širdį „suėdė“ stresas: vaikystėje jis išgyveno antrą pasaulinį karą, o vėliau jį paveikė ilgi karjeros metai, atiduoti didžiajam sportui.

„Prisipažinsiu, man, kaip ir po aikštelę lakstantiems žaidėjams, taip pat kartais tikrindavo pulsą. Jis siekdavo 120 tvinksnių per minutę. Nenuostabu, aš juk taip pat nuolat bėgdavau, nervindavausi, išgyvendavau dėl savo vyrų. Net neįsivaizduojate, kiek nervų kainuodavo pergalės... Jei pralošdavome, labai nusimindavome, nusiraminimui kartais ir ugninio vandens paragaudavome“, – pasakojo V.Garastas.

3. Šarūnas Jasikevičius

Kol kas trečioji vieta atitenka Šarūnui Jasikevičiui, bet galime net neabejoti, kad ateityje jis taikysis į pirmą vietą ne tik Lietuvos, bet ir Europos trenerių sąrašuose.

Kauno „Žalgiryje“ šalia Gintaro Krapiko trenerio karjerą pradėjęs buvęs elitinis įžaidėjas greitai vilkosi ir vyr. trenerio kostiumą, o vėliau vedė Lietuvos čempionų komandą į seniai neregėtas aukštumas.

Zenitu Kaune tapo Eurolygos finalo ketvertas, kuriame Š.Jasikevičiaus auklėtiniai užėmė trečiąją vietą, nugalėję Maskvos CSKA bronziniame mūšyje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Nikola Mirotičius ir Šarūnas Jasikevičius
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Nikola Mirotičius ir Šarūnas Jasikevičius

Praėjusiame sezone Šaro „Barca“ nužygiavo iki Eurolygos finalo, bet jame krito prieš Stambulo „Anadolu Efes“. Šiemet lietuviškoji Katalonijos komanda laimėjo reguliarųjį sezoną ir siekia dėti žingsnį, kurio nepavyko pernai.

Ir nors Lietuvos krepšinio gerbėjai ir specialistai nori matyti Š.Jasikevičių prie rinktinės vairo, panašu, to dar teks palaukti. 2021-ųjų lapkričio pabaigoje interviu 15min treneris kalbėjo: „Manęs rinktinė visiškai netraukia nuo karjeros joje baigimo. Klube turiu ką veikti dešimt mėnesių, ritmas – beprotiškas. Aš turiu mažus vaikus, o kartais būnu išvažiavęs savaitę, kaip NBA. Savaitę nematai vaikų, kurie ateina prie tavęs sugrįžusio ir sako, kad labai pasiilgo. O jei manęs jie dar vasarą pasiilgs... Nenoriu dėtis kažkokiu supertėčiu, bet savo vaikams atlikti minimalius dalykus norisi. Bent jau vasarą kažkiek dėl to atsiimu.“

4. Antanas Sireika

Antanas Sireika – Europos krepšinio čempionų treneris. Tai yra ryškiausias įrašas 65-erių specialisto karjeroje. Tai vienintelis Lietuvos krepšininkų aukso medalis prestižiniuose turnyruose po Nepriklausomybės atgavimo.

Dabar „Šiaulių“ ekipai diriguojantis A.Sireika triskart karjeroje yra tapęs ir LKL čempionu, kuomet vadovavo Kauno „Žalgiriui“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Antanas Sireika ir Nemanja Bezbradica
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Antanas Sireika ir Nemanja Bezbradica

Patyręs strategas propaguoja laisvą ir akiai patrauklų krepšinį, juo pasižymi visos A.Sireikos vadovaujamos ekipos.

„Žinau vieną dalyką – stilių turi rinktis pagal tai, kokius turi žaidėjus. Mano filosofija tokia, kad krepšinis turi būti patrauklus žmonėms. Jis turi būti įdomus, mielas, nes šio žaidimo tikslas – džiuginti žmones“, – prieš septynerius metus kalbėjo A.Sireika.

5. Rimas Kurtinaitis

Šis treneris pasižymi ne tik treniravimu šalia šoninės linijos, bet ir sparnuotomis frazėmis pokalbiuose su žiniasklaida.

R.Kurtinaitis žaidėjas – penkiskart SSRS čempionas (1982, 1983, 1985–1987 m.), olimpinių žaidynių (1988 m.) ir Europos pirmenybių (1985 m.) pirmos vietos nugalėtojas.

R.Kurtinaitis treneris – triskart Europos taurės (2009, 2012 ir 2015 m.) bei VTB Jungtinės lygos (2011 m.) čempionas.

Alfredo Pliadžio nuotr./Rimas Kurtinaitis
Alfredo Pliadžio nuotr./Rimas Kurtinaitis

Bet prie rinktinės vairo jis taip ir nestojo, nors progų, atrodė, buvo.

„Nenorėčiau stovėti eilėje. Visi žino mano charakterį ir norą laimėti. Jei ko nors reiks, paskambinkite ir kalbėsime. Taip ar ne, bus kitas klausimas. Žinau, ką aš galiu, nežinau, ką gali kiti, – 2021-ųjų rugsėjį dėstė R.Kurtinaitis. – Dabar iš trenerių reikalaujame nekelti balso ant vaiko, nepažeminti. Dar geresnis yra skandinaviškas variantas – jeigu vaikas geriau už kitus žaidžia laiko tenisą, jį pabara ir klausia, kaip dėl to jaučiasi kiti vaikučiai. Jeigu tokios yra realijos, tuomet mano laikas praėjo ir rinktinei netinku, nes aš noriu, kad rinktinė būtų komanda. Čia žaidžiama ne už pinigus, tai yra taikiu metu vykstantis karas. Tu gini savo šalį. Už mūsų stovi trys milijonai, kuriems tu nieko nepaaiškinsi.

Pamenu, kai spauda kažkada pakritikavo žaidėją, o jis atšovė džiaugtis, kad iš viso atvažiavo į rinktinę. Aš tokių dalykų nesuprantu. Man tai skausminga, nes nuo 1992-ųjų metų pradėjome krepšinį su nuliniu biudžetu. Viską padarėme, užkėlėme kartelę, norėtųsi išlaikyti gerą startinę poziciją. Juk gali būti taip, kaip su futbolu. Niekada čia nepakilsime. Nėra paprasta. Žiūrėkite tendencijas – pralaimėjome čekams, slovėnams, atsiras tuoj kokie slovakai, kartvelai, o mes liksime su savo pasakojimais, jog esame krepšinio šalis.“

6. Kęstutis Kemzūra

52-ejų kaunietis dabar dirba Kazio Maksvyčio štabe Lietuvos rinktinėje, tačiau ir pats su nacionaline komanda yra laimėjęs prestižinį apdovanojimą.

2010 metais jaunai ir atsinaujinusiai nacionalinei komandai didelių lūkesčių nekėlė niekas, bet pasaulio čempionate įspūdingu pasirodymu lietuviai iškovojo bronzos medalius, o tėvynėn grįžę krepšininkai buvo sutikti lyg herojai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kęstutis Kemzūra
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kęstutis Kemzūra

K.Kemzūra ilgai dirbo trenerio Davido Blatto štabe, o šiam palikus Pirėjo „Olympiakos“, neilgai dirbo ir legendinio Graikijos klubo vyriausiuoju treneriu.

„Negaliu šito paneigti, – apie dominantį Lietuvos rinktinės vairą 15min 2021-ųjų rugpjūtį sakė K.Kemzūra. – Jei bus pasiūlymas, svarstysime ir kalbėsimės. Kažkada sakiau, jog į rinktinę nebegrįšiu, bet laikai keičiasi. O kai situacija kinta, tuomet pradedi žiūrėti švelniau. Bet kai pasiūlymo ir kvietimo nėra, nėra dabar ir apie ką kalbėti.“

Galiausiai rinktinės treneriu buvo paskirtas K.Maksvytis, bet jis langų metu vadovauti komandai negalės. Gal prie vairo ir vėl matysime K.Kemzūrą?

7. Feliksas Kriaučiūnas

Dar viena Lietuvos krepšinio legenda. 1935-aisiais jis pradėjo mokyti lietuvius krepšinio pradmenų ir paslapčių.

Treneris, žaidėjas ir komandos kapitonas – tokias pareigas užėmė F.Kriaučiūnas 1937 ir 1939 metų Europos čempionatuose, kuriuose Lietuvos rinktinė nuskynė aukso medalius.

1938-aisiais F.Kriaučiūnas treniravo ir Lietuvos moterų rinktinę pirmajame istorijoje Senojo Žemyno čempionate, kur iškovojo sidabrą.

8. Ramūnas Butautas

Pirmas ryškus auksas R.Butauto trenerio karjeroje buvo iškovotas 2005-ųjų jaunimo pasaulio čempionate, kuriame Lietuvos komanda tapo čempione.

„Buvau emociniame pakilime po jaunimo pasaulio čempionato. Pagalvojau, kodėl gi ne? Ne šventieji puodus lipdo. Padaviau pareiškimą, dalyvavau konkurse ir buvau paskirtas vyr. treneriu“, – prieš keletą metų su 15min prisiminimais dalijosi R.Butautas.

„Scanpix“ nuotr./Ramūnas Butautas
„Scanpix“ nuotr./Ramūnas Butautas

Trofėjų lentynoje taip pat turi ir keletą Latvijos bei Kazachstano čempionato aukso medalių, bet ryškiausią pasiekimą užfiksavo su Lietuvos vyrų rinktine, kurią 2007-aisiais atvedė į bronzą Europos čempionate.

Legendinio krepšininko ir trenerio Stepono Butauto sūnus dabar atradęs save akademinėje veikloje – Lietuvos sporto universitete (LSU) eina Krepšinio studijų ir mokslo centro direktoriaus pareigas.

9. Kazys Maksvytis

„Niekas negimė žvaigžde – tiek žaidėjai, tiek treneriai. Buvo kažkada mažiau žinomi, po to tampa žinomais – tai natūralus dalykas. Tokia lemtis teko ir Kaziui“, – taip kalbėjo A.Sireika apie K.Maksvytį, kai šis buvo paskirtas ir Lietuvos rinktinės, ir „Žalgirio“ treneriu.

Viską, ką tik buvo įmanoma, laimėjo K.Maksvytis su auksine Lietuvos jaunimo karta, o vėliau ėmė suktis klubiniame krepšinyje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Pagerbimo akimirka
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Pagerbimo akimirka

Klaipėdos „Neptūną“ ir Panevėžio „Lietkabelį“ į priekį tempė specialistas iš Darbėnų, kol galiausiai pasuko į Permę ragauti legionieriaus duonos. Kontrakto subtilybės galiausiai lėmė, kad nei į rinktinę, nei į „Žalgirį“ K.Maksvytis ištrūkti negalėjo.

Vis dėlto laukimas nė vienų durų neužvėrė.

Iš pradžių treneris buvo pakviestas į rinktinę, o šio sezono finišo tiesiojoje tapo ir „Žalgirio“ strategu, tad dabar sėdi ant dviejų karščiausių kėdžių populiariausioje sporto šakoje Lietuvoje.

10. Vytautas Bimba

2001-aisiais šį pasaulį palikęs V.Bimba net 14 metų dirbo „Žalgirio“ treneriu (1962–1975).

1971-aisiais ir 1973-iaisiais kauniečiai SSRS čempionate pelnė bronzos apdovanojimus. Olimpinis ir pasaulio čempionas Modestas Paulauskas išaugo būtent V.Bimbos vadovaujamoje komandoje.

„V.Bimba į Kauno „Žalgirį“ atėjo nei per anksti, nei per vėlai kaip toje dainoje, o pačiu laiku, – prisiminimais apie trenerį 2011-aisiais dalijosi M.Paulauskas. – Komandai atsidūrus kritinėje situacijoje, galima sakyti, ant bedugnės krašto, sugebėjo per trumpą laiką ją sutelkti, pasitikėdamas jaunais žaidėjais išvesti iš pavojingos zonos į aukštesnį lygį. Jis visą komandą buvo apglėbęs savo stipriomis rankomis ir kaip įmanydamas stengėsi visus darbus, visas problemas spręsti vienas, o tai tikrai buvo nelengva. Iš pradžių jis neturėjo jokių pagalbininkų.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek