Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 09, 07:58

Jos kūrė šalies krepšinio legendą: visų laikų Lietuvos geriausių krepšininkių TOP 10

Lietuvos krepšinio šimtmečio proga 15min pristato publikacijų ciklą. Šįkart žvelkime į iškiliausias krepšininkes, kurios vedė mūsų šalies krepšinį į skambiausias pergales.
Geriausios Lietuvos krepšininkės
Geriausios Lietuvos krepšininkės / 15min paveikslas

10. Loreta Gyraitė-Berūkštienė

Iš Telšių kilusi gynėja buvo ryški tuometinio Vilniaus „Lietuvos telekomo“ ir Lietuvos rinktinės lyderė. Nacionalinės komandos marškinėlius vilkėjo 14 metų (1987–2001), tačiau, deja, dėl sunkios traumos buvo priversta praleisti auksinį 1997-ųjų Europos čempionatą Vengrijoje.

Nepaisant to, savo laiku L.Berūkštienė buvo viena ryškiausių ir didžiausią įtaką rinktinės žaidimui dariusių krepšininkių.

Kūrybinga ir veržli žemaitė 1995-aisiais su Lietuvos rinktine Europos čempionate iškovojo penktą vietą ir buvo rezultatyviausia komandos žaidėja. Po trejų metų vykusiame pasaulio čempionate kartu su Jurgita Štreimikyte ir Jolanta Vilutyte užkėlė Lietuvą iki pasaulio čempionato šeštos vietos – tai kol kas aukščiausias pasiekimas šio rango varžybose per šalies istoriją.

Iš viso nacionalinėje komandoje ši krepšininkė sužaidė 106 rungtynes ir pelnė 1104 taškus (vid. 10,4).

Beveik iš karto po karjeros pabaigos L.Berukštienė ėmėsi trenerės darbo ir prie tuomet Eurolygoje žaidusio „Lietuvos telekomo“ vairo pakeitė atleistus Algirdą Budėną ir Valentiną Kanapkį. Trenere L.Berūkštienė dirba ir dabar – vadovauja Vilniaus universiteto (Moterų lygos B divizionas) komandai.

Dainiaus Lukštos/LMKL nuotr./Loreta Berūkštienė
Dainiaus Lukštos/LMKL nuotr./Loreta Berūkštienė

9. Lina Dambrauskaitė

Kaunietė karjerą pradėjo savo gimtojo miesto „Bangos“ komandoje ir labai greitai įsitvirtino šalies moterų krepšinio padangėje.

Ne vienerius metus atstovavo Kauno „Laisvei“ ir „Viktorijai“, trumpai žaidė Vilniaus „Telerinoje“, keturis kartus (1993, 1994, 1997, 1999) tapo šalies čempione, savo kolekcijoje turi ir LMKL sidabro (2007) bei bronzos (2005, 2006) apdovanojimus.

2001-aisiais paragavo legionierės duonos ir su Maskvos „Dinamo“ komanda tapo Rusijos čempione, o po metų su Plovdivo „Akademik Test“ laimėjo sidabrą Bulgarijos pirmenybėse.

Visgi ryškiausias karjeros pergales L.Dambrauskaitė pasiekė su Lietuvos rinktine. Ji buvo labai svarbi 1997 metų auksinės komandos detalė, nes vienintelė mūsų ekipoje visose aštuoniose pirmenybių rungtynėse rinko dviženklį taškų skaičių, o rezultatyvumu nusileido tik J.Štreimikytei.

Finale su slovakėmis gynėja pelnė net 23 taškus ir buvo rezultatyviausia komandos žaidėja.

„Kai mus Karmėlavos oro uoste pasitiko ne tik saviškiai, bet ir marios krepšinio aistruolių, buvome abstulbusios. Lipant iš lėktuvo į mus tvieskė prožektorių šviesos, o minia skandavo „Auksinės mergaitės“. Tokio sutikimo nesitikėjome. Ta nuostabi medalių įteikimo ceremonija ir stebuklinga naktis oro uoste buvo tarsi pasaka, kuri vainikavo ilgus metus trukusį triūsą. Tada jautėmės lyg princesės: valdžios vyrai žarstė komplimentus, rengė priėmimus, teikė apdovanojimus, spauda ir televizija mirgėjo nuo mūsų nuotraukų. Tuomet jautėsi, kad moterų krepšinis kyla iš pelenų“, – apie ryškiausią Lietuvos moterų krepšinio pergalę yra kalbėjusi viena pagrindinių jos kalvių.

Augusto Četkausko nuotr./Lina Dambrauskaitė
Augusto Četkausko nuotr./Lina Dambrauskaitė

8. Dalia Belickaitė-Kurtinaitienė

Dar viena kaunietė ir ilgametė Lietuvos rinktinės kapitonė. Būtent Dalia pirmoji iškėlė Europos čempionių taurę 1997-aisiais Budapešte.

„Prieš 1997-ųjų čempionatą kapitonę rinkome demokratišku būdu – balsavimu. Man atrodo, kad išsirinkome visų laikų geriausią kapitonę. Jei Algirdas buvo mano kairioji ranka, tai Dalia – dešinioji. Dalios dėka rinktinėje komandinė dvasia jautėsi ypač stipriai“, – prisiminė auksinės komandos strategas ir dabartinis LKF prezidentas V.Gedvilas.

Iš Kauno kilusi D.Kurtinaitienė neabejotinai buvo viena ryškiausių savo kartos žaidėjų, kuri taip niekada ir nevilkėjo tuo metu stipriausios šalies komandos Vilniaus „Telekomo“ marškinėlių.

Pirmuosius žingsnius žengusi gimtojo miesto „Bangoje“ vidurio puolėja gana anksti pradėjo įspūdingą legionierės karjerą, per kurią tapo Čekoslovakijos (1991, 1992, 1993) Vengrijos (1999), Austrijos (1997, 2003) ir Slovakijos čempione (1994, 1995).

D.Kurtinaitienė buvo rinktinės siela, o baigusi karjerą nėrė į verslą ir tapo lažybų kontoros bendraakcininke, tačiau nuo krešinio nenutolo ir ne vienerius metus talkino nacionalinės komandos strategams Algirdui bei Rūteniui Paulauskams.

„Dalia yra išskirtinė asmenybė. Ji – fanatikė, serganti krepšiniu. Galėtų nesukti galvos, kaip gyventi be krepšinio, bet jos rūpestis ir užsidegimas yra geriausias pavyzdys jaunimui“, – apie vieną iškiliausių šalies krepšininkių yra kalbėjęs R.Paulauskas.

Įdomus faktas, kad D.Kurtinaitienė yra gerai šiuo metu žinomos laidų vedėjos ir buvusios krepšininkės Dalios Belickaitės tėčio pusseserė ir krikšto mama.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Kurtinaitienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Kurtinaitienė

7. Jolanta Vilutytė

Iš Rokiškio kilusi puolėja buvo gyvybiškai svarbi „auksinės“ 1997-ųjų kartos narė. Pagal svarbą ir naudą komandos žaidimui J.Vilutytė tuo metu nusileido tik J.Štreimikytei.

Komandos draugių dėl itin liekno sudėjimo draugiškai šiltai vadinta „griauteliu“, tačiau aikštėje buvo vienas universaliausių ir patikimiausių V.Gedvilo ginklų.

„Ji darė viską – niekada nerodė pykčio, nevengdavo juodo darbo. Ką paprašydavai, tą atlikdavo“, – prisiminė treneris.

Atstovavo Lietuvai keturiuose Europos ir viename pasaulio čempionate, o dar prieš Sovietų Sąjungos griūtį su SSRS jaunimo rinktine tapo pasaulio (1989) ir Europos (1988) čempione.

Didžiąją karjeros dalį – net vienuolika sezonų – Jolanta praleido Pečo „Mizo VSK“ klube, su kuriuo septynis kartus tapo Vengrijos čempione (1992, 1995, 1996, 1998, 2000, 2001, 2003) ir penkis kartus iškovojo šalies taurę.

2001-aisias J.Vilutytė grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie Vilniaus „Lietuvos telekomo“ komandos. Šią komandą puolėja atvedė į Lietuvos klubinio krepšinio aukštumas – du kartus laimėjo Eurolygos bronzą, taip pat du sykius tapo LMKL čempione.

Vėliau dar buvo trumpam sugrįžusi į puikiai pažįstamą Vengriją, kur atstovavo kukliam „Szekszard“ klubui, o didžiąją karjerą 2008-aisiais baigė Kaunos „Laisvės“ komandoje.

Tiesa, net ir pasitraukus iš aktyvaus sporto, aktyviai pažaisdavo žemesnėse Lietuvos lygose, 2011 ir 2013 metais su Lietuvos veteranių komanda tapo pasaulio čempione, o 2010 ir 2012 metais laimėjo Europos pirmenybių auksą.

Jolanta Vilutytė
Jolanta Vilutytė

6. Ramunė Šidlauskaitė-Venskūnienė

Sostinėje gimusi R.Šidlauskaitė-Venskūnienė devintajame dešimtmetyje buvo viena Vilniaus „Kibirkšties“ lyderių, tačiau sėkmingai karjerą tęsė ir nepriklausomos Lietuvos pirmaisiais metais, kur atstovavo „Telerinos“ (1989–1993), o vėliau ir „Lietuvos telekomo“ (1993–1995) komandoms.

1984 metais „Kibirkštį“ atvedė ant SSRS krepšinio čempionato bronzinės pakylos.

1983 m. Brazilijoje su SSRS rinktine tapo pasaulio čempione, 1983 metais Vengrijoje ir 1985 metais Italijoje laimėjo Europos pirmenybes, o 1985-aisiais triumfavo pasaulio universiadoje.

Baigusi karjerą dirbo Vilniaus „Svajos“ trenere, atstovavo veteranių komandai „Kamanės“, taip pat dėstė Lietuvos edukologijos universitete.

5. Jūratė Daktaraitė

Dar viena iš Kauno kilusi Lietuvos krepšinio legenda. Rimtą sportininkės karjerą pradėjo studijų metais. Patekusi į sovietinės Lietuvos krepšinio rinktinę, tuo metu aukščiausia — 176 cm ūgio — vidurio puolėja netrukus buvo pakviesta ir į SSRS rinktinę.

J.Daktaraitės karjera buvo trumpa, bet įspūdinga. Su didžiuoju sportu Jūratei teko atsisveikinti sulaukus vos 28 metų, kai trūko kelio raištis, tačiau ir iki tol krepšininkė spėjo tapti 1959 metų pasaulio bei 1960 ir 1962 metų Europos krepšinio čempione.

J.Daktaraitę galima laikyti savotiška moterų krepšinio revoliucioniere. Tais laikais į krepšį dauguma merginų mesdavo iš vadinamosios sterblės. Kaunietė taikydavo novatoriškai – kamuolį iškėlusi virš galvos. Moteris yra pasakojosi, kad taip ją mokė garsusis Lietuvos krepšinio treneris Stepas Butautas.

Baigusi karjerą nuo krepšinio nenutolo ir dirbo fizinio rengimo dėstytoja Vilniaus universitete, treniravo merginų, o vėliau — vaikinų krepšinio komandas.

Alfredo Pliadžio nuotr./Jūratė Daktaraitė
Alfredo Pliadžio nuotr./Jūratė Daktaraitė

4. Vitalija Tuomaitė

Viena žymiausių Lietuvos krepšininkių, nacionalinei rinktinei atidavusi 17 karjeros metų (1982–1998).

Iš Pakruojo rajono kilusi vidurio puolėja buvo Vilniaus „Kibirkšties“ lyderė jau karjeros pradžioje, o su SSRS komanda tapo Europos jaunių čempionato sidabro laimėtoja.

1985 ir 1987 metais Vitalija atstovaudama SSRS rinktinei tapo Europos čempione, o 1988-aisiais Seule laimėjo olimpinę bronzą.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tvirtai į priekį vedė ir mūsų nacionalinę komandą, tačiau po varginančio klubinio sezono buvo priversta praleisti 1997-ųjų auksinį Lietuvai Europos čempionatą.

„Vitaliją labai mylėjome ir gerbėme. Esu jai labai dėkingas už tai, kad 1996 metais padėjo iškovoti kelialapį į Europos čempionatą. Labai gaila, kad ji bei Loreta (Berūkštienė – aut. past.) negalėjo vykti į Vengriją ir su Lietuvos rinktine netapo Europos čempionėmis. Bet, mano manymu, jos yra Europos čempionės“, – yra sakęs tos komandos vyriausiasis treneris Vydas Gedvilas.

V.Tuomaitė SSRS rinktinės sudėtyje sužaidė 87, Lietuvos – 63 rungtynes.

2007-aisiais vieną iškiliausių Lietuvos krepšininkių pasiglemžė vėžys. V.Tuomaitei tuomet buvo 42-eji.

Leono Karaliūno nuotr./Vitalija Tuomaitė
Leono Karaliūno nuotr./Vitalija Tuomaitė

3. Jurgita Štreimikytė-Virbickienė

Ryškiausia nepriklausomos Lietuvos moterų krepšinio žvaigždė.

Iš Alytaus kilusi J.Šteimikytė-Virbickienė 1997-aisiais atvedė Lietuvos rinktinę į Europos krepšinio olimpą, tačiau ne mažiau įspūdinga buvo ir jos klubinė karjera.

1999 metais puolėja su italų Komo „Ginnastica“ tapo Eurolygos vicečempione, o 2005-aisiais su „Lietuvos telekomu“ laimėjo Eurolygos bronzą.

2009 metais trumpam buvo išvykusi į Maskvos srities „Spartak“ ir su ja galiausiai laimėjo Eurolygos trofėjų.

Šalia šių laimėjimų galima pridėti Italijos aukso medalius (1999, 2002), Prancūzijos čempionato sidabro apdovanojimus (1996, 1997, 1998), aštuonis Lietuvos čempionės titulus ir tiek pat Baltijos moterų krepšinio lygos trofėjų.

„Ji – žaidėja su charakteriu, labai valinga krepšininkė, bet tik tokios ir pasiekia patį aukščiausią lygį. Jurgita viena iš tų, kuri negali pralaimėti. 1997-ųjų čempionate ji buvo pačiame savo karjeros pike – turėjo daug patirties, žaidė labai stipriose komandose. Jai tai buvo puikus čempionatas, apie ją sukosi visas mūsų žaidimas“, – filme „Auksinė komanda“ ryškiausią rinktinės žvaigždę gyrė V.Gedvilas.

J.Štreimikytė yra pirmoji Lietuvos krepšininkė, kuri buvo pakviesta WNBA naujokių biržoje. 2000-aisiais ją 26-uoju kvietimu pašaukė „Indiana Fever“. Iš trijų už Atlanto praleistų sezonų sėkmingiausias buvo paskutinis, kuriame lietuvės komanda pasiekė konferencijos finalą.

Baigusi karjerą sėkmingai dirbo trenere Kauno „Viči-Aisčių“ bei Vilniaus „Kibirkšties-Tichės“ komandose. Su pastarąja 2014 metais laimėjo LMKL ir šalies taurę.

„Scanpix“ nuotr./Jurgita Štreimikytė
„Scanpix“ nuotr./Jurgita Štreimikytė

2. Vida Šulskytė-Beselienė

Iš Šiaulių kilusi vidurio puolėja krepšinio aikštelėse žibėjo praėjusio amžiaus aštunto ir devinto dešimtmečių sandūroje.

Vilniaus „Kibirkšties“ lyderė 1974-aisiais pradėta kviesti ir į SSRS rinktinę, kurioje praleido lygiai dešimtmetį. Tuo metu sovietų rinktinėje žibėjo Rygos TTT žvaigždė Uljana Semionova, tačiau net būdama daugiau nei 20 cm žemesnė už savo pagrindinę oponentę Vida sugebėdavo išlikti konkurencinga – 1984 metais sostinės komanda iškovojo SSRS bronzą.

Per savo karjerą šiaulietė laimėjo visus svarbiausius trofėjus – 1980 metais tapo olimpine čempione, 1983-aisiais laimėjo pasaulio čempionatą, o 1976, 1978 ir 1980 metais – Europos pirmenybes.

1990-aisiais kartu su vyru Romu ir dukra Lina išvyko į Izraelį, kur pradėjo žaisti Rišon Lecijono klube bei treniruoti jaunimą vietos mokykloje. Ji yra įgijusi Izraelio pilietybę.

Stasio Lengvenio nuotr./Vida Šulskytė-Beselienė
Stasio Lengvenio nuotr./Vida Šulskytė-Beselienė

1. Angelė Jankūnaitė-Rupšienė

Be konkurencijos. Angelė Jankūnaitė-Rupšienė yra geriausia visų laikų Lietuvos krepšininkė.

Du olimpinių žaidynių aukso medaliai (1976, 1980), du pasaulio čempionės titulai (1971, 1975), trys Europos pirmenybių trofėjai (1972, 1976, 1978) – pagal titulų skaičių ir svorį 69-erių vilnietei vis dar neprilygsta niekas.

1976 metais buvo išrinkta geriausia Lietuvos sportininke – to nei iki tol, nei po to nėra pavykę padaryti jokiai kitai mūsų krepšininkei.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelė Rupšienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelė Rupšienė

Jau būdama šešiolikos pateko į Vilniaus „Kibirkštį“ ir su ja tapo šalies čempione. Sostinės komandoje Angelė praleido net septyniolika sezonų ir tris kartus (1969, 1971, 1972) iškovojo SSRS pirmenybių bronzą.

SSRS rinktinėje debiutavo aštuoniolikos ir tuo metu buvo jauniausia žaidėja. O karjerą baigė 28-erių, būdama vyriausia komandos krepšininke. 1980-ųjų Maskvos olimpinėse žaidynėse buvo auksinės SSRS rinktinės kapitonė.

Vertos paminėjimo: Genovaitė Miuleraitė, Rima Valentienė, Jovita Jutelytė, Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė, Ona Bartkevičiūtė-Butautienė, Stefanija Astrauskaitė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek