Rugsėjo 20-ąją sueis lygiai 10 metų, kai Lietuvos krepšinio rinktinė pastarąjį kartą džiaugėsi medaliu viename iš didžiųjų turnyrų.
Šio liūdno jubiliejaus gali ir nebūti, jei šešiomis dienomis anksčiau lietuviai užliptų ant apdovanojimų pakylos Rygoje.
Būtent Latvijos sostinėje šių metų rugsėjį paaiškės stipriausios Europos krepšinio komandos, o į dar vieną medalių medžioklę, tikėkimės, leisis ir Lietuvos krepšininkai.
Nuo 2015-ųjų už prizininkų pakylos nuolat liekantys mūsiškiai į dar vieną mūšį leisis su nauju karžygiu. Lietuvos rinktinės vairą praėjusį rudenį perėmė Rimas Kurtinaitis, lapkritį laimėjęs dvi akistatas prieš šiaurės makedonus ir užtikrinęs šaliai bilietą į Europos pirmenybes.
Jei Lietuvos krepšinio bokštai išvengs traumų ir atvyks į rinktinę, 64-erių specialistas bus jau ketvirtas, mėginsiantis išspausti maksimumą iš Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio dueto.
Nei Dainiui Adomaičiui (2019 m. pasaulio čempionate), nei Dariui Maskoliūnui (2021 m. olimpinėje atrankoje), nei Kaziui Maksvyčiui (2022 m. Europos čempionate) su dviem Lietuvos NBA milžinais nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Bet R.Kurtinaitis su savimi į rinktinę atsinešė ne tik ilgametę žaidimo ir treniravimo aukščiausiame lygyje patirtį. Kurtis turi ir savo istorijas su abiem Lietuvos rinktinės žaidėjais.
Kai dar nepilnametis J.Valančiūnas 2010 m. sausį papildė Vilniaus „Lietuvos rytą“, šios komandos vyr. treneriu kaip tik buvo R.Kurtinaitis, vos pusmečiu anksčiau laimėjęs visus įmanomus trofėjus su sostinės klubu, tarp jų – ir Europos taurę.
„Aš jam nieko nežadu. Vien dėl to, kad Jonas atsidūrė „Lietuvos ryte“, jis gavo šansą. Kaip aš būdamas jaunas gavau šansą žaisti „Žalgiryje“, taip ir Jonas dabar savo darbu turės įrodyti, kad yra vertas žaisti. Jeigu žais gerai, aikštėje bus kad ir 40 minučių. Jeigu ne, iš viso nežais“, – iki tol dukterinei „Lietuvos ryto“ komandai „Perlui" atstovavusiam aukštaūgiui prisijungus prie jo treniruojamos ekipos prieš 15 metų griežtai kalbėjo R.Kurtinaitis.
J.Valančiūnas savo darbu ir žaidimu įrodė, kad yra vertas Kurčio pasitikėjimo.
Jau pirmajame susitikime tuomet dar tik 17-metis Jonas LKL rungtynėse per 20 minučių pelnė 18 taškų. Treniruojamas R.Kurtinaičio tą sezoną vidurio puolėjas iš viso sužaidė 19 rungtynių, rinko po 8,9 taško ir 5,1 atkovoto kamuolio, bei iškovojo čempiono žiedą – vilniečiai finale pranoko Kauno „Žalgirį“.
Bet vyrų keliai greitai išsiskyrė. Nepaisant trofėjumi paženklinto sezono, „Lietuvos rytas“ po sezono išsiskyrė su R.Kurtinaičiu, o J.Valančiūnas po dar dviejų Vilniuje praleistų sezonų pakėlė sparnus į NBA.
Vėliau Kurtis ne sykį buvo nuskambėjęs Lietuvos žiniasklaidoje pasisakymais apie J.Valančiūną. Šiam pradėjus karjerą NBA, treneris abejojo „Toronto Raptors“ klubo bandymu priauginti svorio J.Valančiūnui ir paversti jį tvirtesniu, bet lėtesniu aukštaūgiu.
Po nesėkmingo 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinio turnyro plačiai pasklido R.Kurtinaičio citata apie „žvaigždžių liga susirgusį J.Valančiūną“, dėl kurios Seulo olimpiniam čempionui vėliau teko teisintis.
Nepaisant visko, vyrai išlaikė artimą ryšį iki pat dabar, dažnai susitinka ne sezono metu, o jau po pusmečio vėl suvienys jėgas.
„Rimas yra treneris su didžiule patirtimi, matęs tikrai labai daug krepšinio, – 15min Čikagoje apie naująjį rinktinės strategą sakė J.Valančiūnas. – Jis žino, ką daro, turi savo charakterį, kuris yra stiprus. Jis gali sudėlioti komandą. Praėjo gal 14 ar 15 metų nuo tada, kai buvau treniruojamas Rimo Kurtinaičio, tai laukiu pamatyti, kaip bus vasarą.“
Dar anksčiau R.Kurtinaitis atsirado kito Lietuvos rinktinės bokšto D.Sabonio gyvenime.
Kurtis – ilgametis Domanto tėvo Arvydo Sabonio bičiulis ir bendražygis krepšinio aikštėje. Nenuostabu, kad ir pirmieji Domo prisiminimai apie dabartinį rinktinės trenerį – iš ankstyvos vaikystės.
„Malagoje buvome. Sėdėjo su tėčiu – jau žinot, kaip istorija baigėsi, – prisimindamas pirmąjį susitikimą su R.Kurtinaičiu Čikagoje kvatojo D.Sabonis. – Bet man tas išliko truputį.“
Tiek J.Valančiūnas, tiek D.Sabonis tikisi, kad naujas treneris padės jiems pagaliau nutraukti slogiausią etapą Lietuvos krepšinio istorijoje.
Abu vyrai buvo toje 2015-ųjų sidabrinėje Europos čempionato sudėtyje, bet tuomet jie dar buvo savo karjerų pradžiose – Jonui buvo 23-eji, Domui – 19-ka.
Dabar tai – jau patyrę ir NBA statusą susikūrę aukštaūgiai. J.Valančiūnui Europos čempionato metu buvo 33-eji, D.Saboniui – 29-eri.
Tai gali būti vienas paskutinių jų šansų kartu iškovoti medalį rinktinėje. 2026-aisiais rinktinių čempionato nebus, 2027 ir 2028 metais vyks visas planetos rinktines įtrauksiantys turnyrai (atitinkamai pasaulio čempionatas ir olimpinės žaidynės), o kitas Europos čempionatas – tik 2029-aisiais.
„Visi norime keisti, norim, kad tik geriau būtų. Noras yra, visi norės, kad jau susiimtume ir darytume kažką“, – apie parengtį jau šiais metais užbaigti medalių badą sakė D.Sabonis.
Galbūt tam padės ne tik pasikeitęs rinktinės treneris, bet ir sudėtis. Skaudžią kartų kaitą išgyvenančioje Lietuvos rinktinėje jau šią vasarą turėtų debiutuoti Matas Buzelis, galbūt į ją prasibraus ir NCAA nuostabų krepšinį demonstruojantys Augustas Marčiulionis arba Kasparas Jakučionis.
Be to, puikų sezoną Eurolygoje žaidžia ir nominalus pagrindinis rinktinės įžaidėjas Rokas Jokubaitis.
Ar Lietuvos rinktinės bokštai mato pozityvius ženklus prieš vasarą?
„Taip, – teigė D.Sabonis. – Viskas po truputį – su atranka, su nauju treneriu, su žaidėjais. Visi turi tikėti tuo, ką treneris nori daryti, kaip treneris nori žaisti. Jeigu yra tikėjimas treneriu, tai viskas lengviau.“
„Yra pozityvių ženklų – džiugu matyti ir Jakučionį taip gerai žaidžiantį, ir Roką rodantį gerus skaičius, ir Matas auga, apie Domantą net nešnekame – jis žino ką daro, – šyptelėjo rinktinės kapitonas J.Valančiūnas. – Džiugu tai matyti, bet ką mes galime išspausti, parodys vasara. Niekada nešneku prieš faktą ir nefantazuoju. Turime susirinkti, dirbti ir vasara parodys, ką galime pasiekti.“
Europos krepšinio čempionatas keturiose šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Kipre) vyks rugpjūčio 27 – rugsėjo 14 dienomis.
