Su 15 diena! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

LKL prisiima dalį kaltės „Gargždų“ skandale, bet modelio nekeis: „Situacija nebuvo kritinė“

Remigijaus Milašiaus skrupulingai siūtas Lietuvos krepšinio lygos kostiumas suplyšo jo paties kieme.

Pirmą sykį per visą LKL istoriją pavasarį sutiks mažiau klubų nei startavo rudenį. Ant lygos paveikslo užtiško neregėto dydžio dėmė.

Iš Lietuvos krepšinio žemėlapio išnyko „Gargždai“ – paties LKL prezidento globotas klubas. 21-ajame pagal gyventojų skaičių šalies mieste (~15,1 tūkst.) įsikūrę R.Milašiaus tėvai bei sesuo.

Tiesa, pats LKL bosas trečiadienio rytą sostinėje surengtoje specialioje spaudos konferencijoje nepasirodė. „Betsafe-LKL“ prezidentas R.Milašius yra išvykęs į verslo kelionę Dubajuje.

„Manau, kad vienareikšmiško atsakymo, kas šioje situacijoje kaltas, atsakingas – nėra. Matomai, kad visos susijusios pusės. Neatmetu ir lygos kaltės“, – teigė „Betsafe-LKL“ vardu kalbėjusi lygos generalinė direktorė Rasa Liuimienė, patvirtinusi, kad šį sezoną užbaigs 11 klubų, o kitame sezone bus ir toliau laikomasi 12 klubų modelio.

„Praėjusį ketvirtadienį dienos pabaigoje atkeliavęs „Gargždų“ vadovo pranešimas, kad komanda dėl sunkios finansinės situacijos traukiasi iš LKL mus pribloškė lygiai taip pat, kaip ir kiekvieną krepšinio aistruolį. Pribloškė, nes tam tikri žingsniai buvo daromi ir iki tol. Bendraujama ir su klubo vadovu, ir su savivaldybe. Buvo žinoma, kad situacija – sudėtinga, bet ne kritinė“, – tęsė viena iš LKL vadovių.

„Tą patį vakarą (praėjusią savaitę) sulaukėme rašto iš komandos žaidėjų, trenerių. Tai buvo pirma oficiali informacija iš klubo vidaus, kuri pasiekė lygą, kad komandos žaidėjams, treneriams yra vėluojama vykdyti įsipareigojimus. Man belieka tik apgailestauti, kad tokios informacijos mes negavome anksčiau, nors viešojoje erdvėje tokia informacija ir sklandė. Nei iš žaidėjų, nei trenerių, nei agentų lyga (iki tol) negavo jokios informacijos, kad yra blogai“, – tikino R.Liuimienė.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Rasa Liuimienė
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Rasa Liuimienė

„Žalą lygai kol kas matuojame. Nėra apčiuopiamų svertų, finansinės išraiškos. Panašu, kad to (finansinės žalos) mes neturėsime. Tai yra labiau rungtynių kiekio ir tvarkaraščio išpildymo klausimai. Tačiau faktas, kad prestižo tai tikrai neprideda. Nepasakyčiau, kad tai yra beprecedentis atvejis Europoje, bet jokiu būdu tai nėra kurpalius, pagal kurį mes matuojame. Labai liūdna, apmaudi ir net pikta situacija. Nukenčia visas krepšinio mechanizmas, pradedant žaidėjais ir treneriais“, – pildė LKL vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./LKL vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./LKL vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas

„Gargždų“ bankrotas paskelbtas atvertus klubo sąskaitas. Pajūrio verslininkui Ovidijui Jakubaičiui, užsiimančiam laivų statyba ir apdaila, priklausančiai ekipai trūksta jau daugiau nei ketvirčio milijono eurų, o gelbėjimo operacijoje iš pradžių dalyvavusi Klaipėdos rajono savivaldybė galiausiai atsisakė prisiimti tokią privataus klubo naštą.

Tad modernų sporto ir pramogų kompleksą kartu su krepšinio arena už 29,3 mln. eurų statantys Gargždai liko be krepšinio komandos.

„Gargždų“ klubo ir 15min nuotr./Ovidijus Jakubaitis ir Klaipėdos rajono savivaldybė
„Gargždų“ klubo ir 15min nuotr./Ovidijus Jakubaitis ir Klaipėdos rajono savivaldybė

Kritikos strėlės dėl to sminga ir į LKL vadovybę. Sirenos apie skolas Gargžduose ėmė gausti dar po praėjusio sezono. 15min kalbintas vienas iš „Gargždų“ vedlių į LKL Mindaugas Stašys neslėpė, kad su juo nėra atsiskaityta iki šiol. „Manau, su dauguma“, – teigė jis.

Nepaisant to, „Gargždai“ – kaip ir Prienų „Labas Gas“ sezoną prieš tai – LKL licencijavimo procedūras vis tiek įveikdavo sėkmingai.

„Dėliojome, vertinome veiksmų planą, ar įmanoma išgelbėti „Gargždų“ klubą. Buvo sudėtinga, nes pranešimas (apie pasitraukimą) jau buvo viešas. Ėmėmės iniciatyvos, dalyvavo daug teisininkų. Pavyko rasti sprendimus. Du žingsniai buvo įgyvendinti, kaip ir susitarta, bet trečiam žingsniui, vienai iš šalių įvertinus situaciją, galbūt pritrūko pasiryžimo.

Faktas tas, kad antradienį konstatuota, jog derybos žlunga. Labai jautri situacija. Ypač dėl žaidėjų, trenerių, žmonių, kurie tikėjo šia komanda. Iš tikrųjų, man labai gaila, kad nepavyko to gelbėjimo plano įgyvendinti. Ypač, kad tos sumos, kurios įvardintos viešojoje erdvėje, tikrai nėra kritinės, dėl kurių klubas negalėtų tęsti veiklos“, – teigė R.Liuimienė.

„Nuo liepos mėnesio žinojome, kad ketinama klubo dalimis pasidalinti, bet vis išgirsdavome, kad dar ne šį mėnesį, gal kitą. Ir taip priėjome prie situacijos, kokia yra dabar“, – pridūrė LKL generalinė direktorė.

„Betsafe-LKL“ nuotr./„Gargždų“ krepšininkai
„Betsafe-LKL“ nuotr./„Gargždų“ krepšininkai

– Ar sutinkate, kad „Gargždai“ išnyko dėl neprofesionalios vadybos?

– Iš tikrųjų, dalis tiesos yra. Dabar daug kas svarsto, ar 12 komandų yra tas optimalus skaičius LKL lygoje, ar jis turėtų būti mažesnis. Mano, kaip ir mūsų lygos prezidento nuomone, įmanoma dirbti ir su 12 komandų, bet ekipų, ateinančių iš NKL, vadybinis lygis ir suvokimas matomai neatitinka LKL lygio.

– LKL turi minimalaus biudžeto kartelę. Šiemet ji siekia net 800 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad „Gargždų“ biudžetas tokios sumos nesiekia. Kaip nutiko, kad klubas vis tiek žaidžia lygoje ir galiausiai bankrutuoja?

– Dar kartą peržiūrėjau „Gargždų“ licencijavimo dokumentus. Jie mūsų lygoje yra antrą sezoną. Pirmajame sezone jie teikė dokumentus už 2022 metus, kuomet pusmetį žaidė ir NKL lygoje, bet vien už antrąjį tų metų pusmetį yra pateiktos beveik 400 tūkst. eurų pajamos. Tos ataskaitos yra viešai pateikiamos registrų centre.

Pernai jie nurodė, kad atitiks minimalų LKL biudžetą. „Gargždų“ klubas visiškai neužkliuvo LKL licencijavimo komisijos ekspertams. Jie licencijavimo procedūras įveikė iš pirmo karto, kartu su dar aštuoniais LKL klubais. Tuo metu jokių klausimų nekilo.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Rasa Liuimienė ir Remigijus Milašius
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Rasa Liuimienė ir Remigijus Milašius

– Kaip tuomet veikia LKL licencijavimo tvarka, jei antrus metus iš eilės išnyksta LKL klubai?

– Mūsų, kaip lygos, nuomone – licencijavimo tvarka kaip tik veikia. Taip, 2022-ųjų lapkričio mėnesį licencijavimo sistema buvo tobulintina. Įvesti griežti kriterijai dėl trumpalaikių finansinių įsipareigojimų. Pastebėta tendencija, kad klubai linkę didinti savo trumpalaikius įsipareigojimus tiek sumomis, tiek laikotarpiais.

Nustatyti kriterijai, kurie pirmą kartą pritaikyti šiam sezonui. Klubai privalo mažinti savo trumpalaikių įsipareigojimų atidėjimus ne daugiau kaip 90 dienų. Kitame sezone jie mažinami iki 40 dienų.

Taip pat ir sumos, procentais nuo klubų biudžeto. Vidutiniams LKL klubams, kurių biudžetas – apie milijoną, trumpalaikiai įsipareigojimai šiame sezone negali sudaryti daugiau nei 25 proc. planuojamo biudžeto. Kitame sezone – 20 proc. Didiesiems klubams, kaip „Žalgiris“, „Rytas“, „Lietkabelis“ nustatytas 40 proc. kriterijus.

Galbūt nuskambės ciniškai, bet sugriežtinta tvarka nebeleidžia klubams užsiimti kūryba, pateikiant duomenis LKL licencijavimo komisijai.

Pirmoji licencijavimo tvarka, patvirtinta 2015–2016 m. sezone buvo gana primityvi. Turėjo būti pateikiami vos du lapai. Tiesą sakant, ir dabar dalis informacijos, kurią pateikia klubai, yra grindžiama pasitikėjimu ir klubo vadovo atsakomybe.

Licencijavimo tvarka išplėsta 2021 metais. Klubai pirmą kartą sutiko pateikti savo finansines ataskaitas. Kiekvienais metais tą tvarką mes po truputį griežtiname. Matome, kad ji nėra be spragų. Matome, kad reikalinga papildoma kontrolė, kalbant apie klubų pajamas. Galbūt 3–4 kartus per metus. Tarsimės su savo finansiniais partneriais.

– Konferencijoje nėra „Betsafe-LKL“ prezidento R.Milašiaus. Kodėl? Ir kiek jis buvo aktyvus šioje istorijoje?

– Remigijus nuolatos palaikė ryšį su Klaipėdos r. savivaldybe. Nuo sezono pradžios, iki pat paskutinės minutės. Jo noras ir įsitraukimas rasti sprendimus šioje situacijoje taip pat buvo, bet jis turėjo iš anksto suplanuotą verslo kelionę ir, deja, pakeisti jos negalėjo.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Remigijus Milašius
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Remigijus Milašius

– Kaip bus dėl 12-osios LKL vietos? Kitą sezoną ją užims NKL čempionai?

– Žiūrėsime. Taip, ta vieta šiuo metu yra laisva. Mūsų siekis – kito LKL sezono startas su 12 komandų. Į tą vietą pretenduoja visos Nacionalinės krepšinio lygos komandos.

Mūsų siekis – nebūti uždara lyga, kad krepšinio geografija Lietuvoje plėstųsi. Iš NKL pakilusiems klubams dažnai pritaikome ir išlygas, išimtis dėl arenų, kitų dalykų. Galvojame, kad tai yra teigiamas dalykas, postūmis tiems klubams, sportui ir infrastruktūrai tame regione.

Tos rizikos, kurias mes prisiimame, ir kokie galėtų būti saugikliai – tikrai sunku pasakyti. Tai yra savarankiški subjektai. Mes galime patarti.

– Sakėte, kad tik praėjusią savaitę lygą pasiekė pirma informacija apie vėluojančias algas „Gargždų“ klube. Bet yra taikos sutartys ir iš praėjusio sezono. Ar tai nebuvo raudona vėliava lygai?

– Tuos trumpalaikius įsipareigojimus mūsų lygoje turi ne vienas klubas. Tuo metu, liepos mėnesį, gavome informaciją iš „Gargždų“ klubo, kad yra pasirašytos taikos sutartys. Mūsų licencijavimo komisija, peržiūrėjusi gautus dokumentus, įvertino, kad klubas gali dalyvauti LKL, nes atitinka kriterijus. Tie įsipareigojimai buvo išdėlioti laike. Kiek man žinoma, jų buvo laikomasi.

Suprasti akimirksniu

  • Buvęs „Gargždų“ vedlys į LKL M.Stašys 15min sakė, kad skolų už praėjusį sezoną mokėjimai turėjo prasidėti vasario mėnesį.
  • „Du mėnesius liko skoloje. Manau, su dauguma žaidėjų. Esame sudarę taikos sutartis, išdėlioti mokėjimo grafikai. Nuo vasario turėjo prasidėti tie mokėjimai, bet matome, kas nutiko“, – stebėjosi M.Stašys, vasarą persikėlęs į „Kretingos“ ekipą, rungtyniaujančią NKL lygoje.

– Kaip lyga gali padėti „Gargždų“ žaidėjams, treneriams, kurie dabar liko be atlygio?

– Jie turėtų spręsti ginčus taip, kaip numato jų sportinės veiklos sutartys su klubu. Deja, Lietuvos krepšinio lygoje nėra gelbėjimo, pagalbos fondo. Toks klausimas – svarstytinas, bet jis reikalauja didesnio vertinimo. Klubų biudžetai labai skiriasi, pavyzdžiui, „Žalgirio“ ir „Gargždų“. Pagal vieną kurpalių negali visiems pritaikyti vienos tvarkos.

„Betsafe-LKL“ nuotr./„Gargždų“ krepšininkai
„Betsafe-LKL“ nuotr./„Gargždų“ krepšininkai

Kitose lygose renkamas depozito mokestis. Tam, kad klubą ištikus finansinėms problemoms, būtų pagelbėta. Ir pirmiausia ne žaidėjams, treneriams, o varžovų komandai, kuri patiria nuostolius, jei yra nusipirkusi bilietus į išvykos rungtynes. Ar teisėjams.

Pas mus, deja, klubai nieko nemoka už dalyvavimą LKL čempionate. Manau, ir šį klausimą, ir daug kitų dalykų artimiausiame LKL valdybos susirinkime mums reikės aptarti.

– Minimalaus LKL biudžeto kartelė pakelta iki 800 tūkst. eurų. Nemanote, kad ji – per aukšta?

– Kartelė pakelta ne šiaip sau, ne dėl mūsų kaprizų. Taip tiesiog rodo aktualijos. Klubas be tokio minimalaus biudžeto tiesiog negali veikti. Klubai kitaip ir nestiprės, jei jų biudžetas bus 400 tūkst. eurų. Tiesiog neįmanoma (už tokią) sumą išlaikyti komandos visus 10 mėnesių.

– Lygoje dabar lieka 11 komandų. Ar galite drąsiai pasakyti, jog visi likę klubai yra finansiškai tvarūs?

– Šiuo momentu, taip.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vilniaus „Rytas“ – Jonavos „CBet“. Virginijus Šeškus
Lukas Balandis / BNS nuotr./Vilniaus „Rytas“ – Jonavos „CBet“. Virginijus Šeškus

– Bet problemų yra ir dar vienoje LKL komandoje. Jonavos „CBet“ klubas rungtynėse su Vilniaus „Rytu“ registravo 8 žaidėjus, į aikštę žengė 6. Ar klubas bus nubaustas už LKL nuostatų pažeidimą?

– Dabar detaliai negaliu pasakyti, kiek kartų šiame sezone Jonavos klubas dėl to jau yra nubaustas finansinėmis sankcijomis. Šiuo metu Jonavos klubo paraiškoje yra registruota 10 žaidėjų. Kokie tie žaidėjai – jau paties klubo, jo vadovų atsakomybė.

Suprasti akimirksniu: „Gargždų“ klubo istorija

  • 2014 m. įkurta ekipa LKL duris pravėrė 2022-aisiais, kai laimėjo NKL ir sportiniu keliu pakilo į aukščiausią šalies divizioną.
  • LKL reikalavimus atitinkančios arenos neturintys „Gargždai“ pirmajame sezone glaudėsi Palangoje, o šiame – namų rungtynes žaidė Klaipėdoje.
  • Debiutiniame sezone LKL lygoje „Gargždai“ šventė 6 pergales, patyrė 27 pralaimėjimus ir aplenkė vienintelį Prienų „Labas Gas“ klubą, kuris po sezono paskelbė bankrotą.
  • Prieš antrąjį sezoną „Gargždai“ planavo 600 tūkst. eurų biudžetą ir kėlė tikslą patekti į pirmąjį LKL aštuonetą.
  • Tačiau, 15min žiniomis, nuo pat sezono pradžios klube būta daug netvarkos, prasidėjo algų vėlavimai žaidėjams ir treneriams.
  • Sezono eigoje klubą paliko net 7 krepšininkai. Sausio pradžioje pasitraukė ir direktorius Justas Bražas, komandos vadovu dirbęs nuo 2020 metų.
  • 2024-ųjų sausio 30-ąją oficialiai pranešta apie „Gargždų“ pasitraukimą iš LKL.

Kaip numato oficialios FIBA krepšinio taisyklės ir „Betsafe-LKL“ čempionato vykdymo nuostatai, „Gargždams“ (3-14) pasitraukus iš čempionato, visos jų sužaistos rungtynės ir jų rezultatai bus anuliuoti.

Naująja turnyrine lentele kol kas labiausiai džiaugtis turėtų Jonavos „CBet“ atstovai. Jie iš 8-os pozicijos pasistiebė iki 6-osios.

Paskutiniai nuo šiol žengia Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ krepšininkai.

LKL rikiuotė po „Gargždų“ pasitraukimo
Vieta Klubas Rungtynės Pergalės Nesėkmės
1 Kauno „Žalgiris“ 17 15 2
2 Vilniaus „Rytas“ 15 13 2
3 Vilniaus „Wolves“ 17 12 5
4 Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ 16 11 5
5 Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ 15 9 6
6 Jonavos „CBet“ 16 6 10
7 Klaipėdos „Neptūnas“ 16 6 10
8 Mažeikių „M Basket-Delamode“ 15 5 10
9 „Šiauliai“ 16 4 12
10 Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 17 4 13
11 Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ 16 3 13

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant