Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugsėjo 6d. 18:59

Nuo vandens pardavėjo iki IT specialisto – kuo dabar užsiima bronziniai 2010-ųjų milžinai?

Lietuvos krepšinio rinktinė 2010 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą.
„Scanpix“ nuotr. / Lietuvos krepšinio rinktinė 2010 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą.
Praėjo lygiai dešimt metų nuo stebuklingo Lietuvos rinktinės žygio pasaulio taurėje Turkijoje. Didelių lūkesčių nekėlusi Kęstučio Kemzūros diriguojama „B komanda“ netikėtai užkopė ant apdovanojimų pakylos ir parvežė vienintelį Lietuvos istorijoje pasaulio čempionato medalį, – bronzą. 15min pasidomėjo, kur likimo kelias nuvedė šiuos bronzinius milžinus. Praėjus dešimtmečiui vieni žaidėjai tęsia profesionalų karjeras, kiti apie krepšinį kalbėt nenori.

Pasaulio taurėje Turkijoje iškovota bronza – Lietuvos krepšinio mokyklos pasididžiavimas.

Nors dėl vienokių ar kitokių priežasčių rinktinėje atsisakė žaisti net aštuonios žvaigždės, penki krepšininkai pagrindinės šalies komandos marškinėlius užsivilko pirmą kartą, tačiau tai nesutrukdė su Lietuvos trispalve per turnyrą pralėkti su vėjeliu.

Greitą ir patrauklų akiai krepšinį demonstravę Kęstučio Kemzūros auklėtiniai per devynerias rungtynes krito vos kartą, kai pusfinalyje 74:89 nusileido 38 Kevino Duranto taškų vedamai JAV rinktinei, vėliau tapusiai ir turnyro nugalėtoja.

Praėjo dešimt metų. Profesionalių krepšininkų karjeras baigė penki tuometės rinktinės nariai, keturi žaidėjai ruošiasi dar vienam klubiniam sezonui, o likę trys krepšininkai plūduriuoja laisvųjų agentų rinkoje.

Vienų rinktinės narių gyvenimas toliau sukasi aplink krepšinį, tuo metu Klaipėdoje gyvenantis Martynas Andriuškevičius apie šią sporto šaką kalbėti nenori, susiejęs savo gyvenimą su programavimu.

15min primena 12 bronzinių 2010-ųjų pasaulio čempionato milžinų ir kur jų likimo kelias nuvedė po 10 metų.

„Scanpix“ nuotr./Renaldas Seibutis
„Scanpix“ nuotr./Renaldas Seibutis

#4 Renaldas Seibutis

Tai buvo debiutinis Renaldo Seibučio čempionatas Lietuvos rinktinėje, kuriame jis vidutiniškai rungtyniavo po 13,7 minutės ir rinko po 3,4 taško.

Metams bėgant palangiškis tapo neatsiejamu komandos veidu, stipriai prisidėjęs prie dviejų Europos čempionatų sidabro medalių 2013-aisiais ir 2015-aisiais.

Nors 35-erių gynėjas turėjo kontraktą su Saragosos „Casademont“, tačiau dėl traumos pastarąjį sezoną nerungtyniavo. Jis vis dar tęsia nugaros išvaržos reabilitaciją, o situacija dėl kito sezono išlieka neaiški.

Prieš pusmetį „Vakarų Ekspresui“ R.Seibutis teigė, kad baigęs karjerą gyvens gimtojoje Palangoje. Jis yra vienas šio miesto krepšinio klubo „Kuršiai“ bendrasavininkų, kuris varžosi Nacionalinėje krepšinio lygoje.

„Esu įsitikinęs, kad „Kuršiai“ – ne metų ir ne dvejų projektas. Mes žiūrime į ateitį ir sieksime klubą auginti ir stiprinti. Tik laiko viskam reikia“, – „Vakarų Ekspresui“ sakė R.Seibutis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mantas Kalnietis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mantas Kalnietis

#5 Mantas Kalnietis

Tai buvo „lūžio“ turnyras šiam atakų organizatoriui, kuris sužaidė nuostabų čempionatą ir buvo vienas pagrindinių komandos vedlių.

M.Kalnietis buvo antras ekipoje pagal pelnomus taškus ir pirmas pagal rezultatyvius perdavimus.

Pasaulio čempionate įžaidėjas žaidė po 25,4 minutės, pelnė po 9,8 taško, atkovojo po 3 kamuolius bei atliko po 3,4 rezultatyvaus perdavimo.

2006-aisiais Antano Sireikos kvietimu rinktinėje debiutavęs M.Kalnietis joje rungtyniauja ligi šiol, užimdamas kapitono pareigas.

Artėjantį sezoną 34-erių lietuvį išvysime ir ant „Cido“ arenos parketo Panevėžyje. Krepšininko atstovaujama Krasnodaro „Lokomotiv“ pateko į tą pačią Europos taurės grupę, kurioje rungtyniaus ir į turnyrą sugrįžęs „Lietkabelis“.

Tai bus jau ketvirtasis M.Kalniečio sezonas Rusijoje. Pastarąjį sezoną Europos taurėje 195 cm ūgio šoklusis įžaidėjas rinko po 6,9 taško, 3,5 rezultatyvaus perdavimo bei 8,7 naudingumo balo.

Dideliu futbolo sirgaliumi esantis krepšininkas praėjusį mėnesį prisidėjo ir prie „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo valdymo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jonas Mačiulis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jonas Mačiulis

#6 Jonas Mačiulis

Tuomet Milano „Olimpia“ ekipai atstovavęs Jonas Mačiulis buvo viena kertinių bronzinės rinktinės detalių, ketvirtas žaidėjas ekipoje pagal vidutinį minučių skaičių ir ketvirtas pagal rezultatyvumą.

Per 21 minutę jis vidutiniškai pelnydavo po 9 taškus, atkovodavo po 2,9 kamuolio bei atlikdavo po 1,8 rezultatyvaus perdavimo.

Jonas buvo puikus, o labiausiai įsiminė jo dvejos rungtynės grupių etape prieš Prancūziją ir Ispaniją, kur pelnydamas atitinkamai 13 ir 19 taškų jis padėjo komandai išlipti iš dviženklių duobių.

Puikiai išsilaikęs 35-erių kaunietis pasitinka trečiąjį sezoną iš eilės Atėnų AEK klube bei nelaidoja olimpinės svajonės.

Tokijuje jis norėtų žaisti su Nacionaline vyrų krepšinio rinktine, o jei nepavyktų pakliūti per šiuos vartus, jis laimę bandytų su „3 prieš 3“ komanda.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Martynas Pocius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Martynas Pocius

#7 Martynas Pocius

Dar vienas tuometės rinktinės debiutantas, į komandą įsiliejęs labai stipriai – M.Pocius debiutiniame čempionate tapo trečiu pagal rezultatyvumą komandos žaidėju.

Pirmosiose rungtynėse prieš Naująją Zelandiją nuostabias spyruokles kojose turintis lietuvis pasižymėjo dviem, bet efektingais taškais, kai netaiklų Tomo Delininkaičio tritaškį jis pataisė sudrebindamas krepšio konstrukciją.

Per beveik 21 minutę žaidęs gynėjas rinko po 9,6 taško (46,4 proc. trit.), atkovojo po 2,6 kamuolio bei atliko po 1,6 rezultatyvaus perdavimo.

2017-aisiais karjerą baigęs traumų iškankintas krepšininkas nuo krepšinio neatitolo, jis iškart ėmėsi darbų lietuviškame NBA klube „Denver Nuggets“, kuriame užima skauto ir krepšinio analitiko poziciją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Martynas Gecevičius veržiasi prie krepšio.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Martynas Gecevičius veržiasi prie krepšio.

#8 Martynas Gecevičius

Dar vienas rinktinėje debiutavęs krepšininkas, kuris vėliau prie pasaulio čempionato bronzos 2012-aisiais ir 2013-aisiais pridėjo ir du Eurolygos titulus su Pirėjo „Olympiakos“.

Pasaulio čempionate M.Gecevičius žaidė po 13 minučių ir vidutiniškai varžovams atseikėjo po 6,6 taško.

Po praėjusio sezono Salonikuose snaiperis sugrįžo į Lietuvą ir užsivilko ambicingą sudėtį LKL sezonui surinkusios Utenos „Juventus“ marškinėlius.

M.Gecevičius – jauniausias 2010-ųjų metų rinktinės žaidėjas, kuriam tuo metu buvo 22-eji metai, tad artimiausiu metu karjeros baigti 32-ejų gynėjas dar nemąsto.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tomas Delininkaitis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tomas Delininkaitis

#9 Tomas Delininkaitis

2009–2010 metų sezonas gynėjui buvo permainingas – dėl finansinių sunkumų Mursijose klube Tomas Delininkaitis Ispaniją paliko anksčiau laiko, o Salonikų PAOK ekipoje spėjo sužaisti vos šešerias rungtynes.

Solidus žaidimas pasaulio čempionate davė didelį postūmį jo karjerai.

T.Delininkaitis sulaukė dosnaus Vladimiro Romanovo kvietimo į „Žalgirį“, kuriame praleido dvejus metus. 2013-aisiais jis tapo ir Europos vicečempionu.

Pasaulio taurėje snaiperis rungtyniavo po 17 minučių, pelnė po 7,6 taško (40,9 proc. trit.), atkovojo po 1,8 kamuolio ir atliko po 1,8 rezultatyvaus perdavimo.

Šiuo metu 38-erių veteranas neturi klubo, bet vis dar yra rinkoje.

Situacija apsunkina tai, jog bendradarbiavimas su Klaipėdos „Neptūnu“ nutrauktas buvo rugpjūčio viduryje, kai daugelis komandų LKL jau buvo susikomplektavusios.

Praėjusį sezoną T.Delininkaitis demonstravo solidų žaidimą – LKL jis per 15 minučių vidutiniškai pelnė po 7,8 taško (43,8 proc. trit), FIBA Čempionų lygoje – 8,7 taško (40 proc. trit.).

„Scanpix“ nuotr./Simas Jasaitis ir Lietuvos krepšinio rinktinė 2010 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą.
„Scanpix“ nuotr./Simas Jasaitis ir Lietuvos krepšinio rinktinė 2010 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą.

#10 Simas Jasaitis

Pasaulio čempionate puolėjas rinko po 7,6 taško (47,1 proc. trit.) bei atkovojo po 5 kamuolius.

Simas Jasaitis geriausią žaidimą Turkijoje rodė, kai to labiausiai reikėjo. Jis 19 taškų atseikėjo ketvirtfinalio dvikovoje su Argentina, 14 taškų įmetė, 10 kamuolių atkovojo ir 3 rezultatyvius perdavimus atliko rungtynėse dėl trečios vietos prieš Serbiją.

Nors įprastai S.Jasaitis garsėja tolimomis bombomis, tačiau jam priklauso bene gražiausias lietuvių sukurtas epizodas turnyre, kai ketvirtfinalio dvikovos pabaigoje jis įkrovė kamuolį į krepšį per argentinietį Carlosą Delfino ir susimušęs krūtinėmis su Pauliumi Jankūnu sprogo emocijomis.

Varžovus lietuviai pervažiavo 104:85 ir žengė į pusfinalį.

Praėjusį sezoną krepšininkas rungtyniavo antroje Ispanijos lygoje, Palensijos „Chocolates Trapa“ ekipoje.

20 metų profesionaliai krepšinį žaidžiantis 38-erių atletas apie karjeros pabaigą nesvarsto. Jis toliau dega meile ir aistra šiai sporto šakai.

Variantų LKL pirmenybėse, jei Alytaus „Dzūkija“ susidomėjimo šiuo snaiperiu neparodys, nėra. NKL jis žaisti nenori, tad likimo kelias vėl ves į užsienį.

„Scanpix“ nuotr./Linas Kleiza 2010 metų pasaulio čempionate buvo ryškus rinktinės atakų lyderis.
„Scanpix“ nuotr./Linas Kleiza 2010 metų pasaulio čempionate buvo ryškus rinktinės atakų lyderis.

#11 Linas Kleiza

Bronzinės komandos alfa ir omega, absoliutus lyderis – Linas Kleiza.

Rezultatyviausias, naudingiausias, daugiausiai kamuolių atkovojęs bei ilgiausiai rungtyniavęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Turkijoje.

Pagrindinis Kęstučio Kemzūros ginklas aikštelėje praleisdavo po 31 minutę, pelnė po 19 taškų, atkovojo po 7,1 ir perėmė po 1,1 kamuolio, rinko po 17,1 naudingumo balo.

Toks žaidimas puolėjui nutiesė kelią į simbolinį turnyro penketą šalia Kevino Duranto, Milošo Teodosičiaus, Hidayeto Turkoglu ir Luiso Scolos.

Pagrindiniu rinktinės smuiku Izmire ir Stambule grojęs puolėjas profesionalų krepšinį žaidė iki 2015-ųjų, kol galiausiai jį sustabdė įsisenėjusi kelio trauma. Paskutine L.Kleizos karjeros stotele tapo Milano „Olimpia“.

2017-aisiais jis tapo Vilniaus „Ryto“ bendrasavininku, viceprezidentu ir sporto direktoriumi. 2020-ųjų vasarį, po konfliktų su vadovu Rolandu Jaručiu, L.Kleiza klubą paliko.

Nors kritikos strėlių būta, tačiau „Ryto“ rezultatai nebuvo blogi – triskart žaista LKL finale, laimėta Karaliaus Mindaugo taurė, patekta į Europos taurės ketvirtfinalį.

Šią vasarą 2010-ųjų metų rinktinės vedlys laiką leido Nidoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tadas Klimavičius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tadas Klimavičius

#12 Tadas Klimavičius

Žvaigždžių atsisakymas atstovauti rinktinei bilietą į Turkiją įteikė Kauno „Žalgirio“ puolėjui Tadui Klimavičiui.

Vieninteliame čempionate rinktinėje puolėjas žaidė po beveik 13 minučių, pelnė po 3,9 taško ir atkovojo po 2,9 kamuolio.

37-erių metų 204 cm ūgio puolėjas 2017–2018 metų sezone priklausė Prienų–Birštono „Vytautui“, tačiau dėl kelio traumas iš ekipos sudėties išregistruotas buvo prieš pat Ballų šeimos atvykimą į Lietuvą.

Tačiau krepšinio jis neapleido. Praėjusį sezoną T.Klimavičius žaidė Kauno rajono „Omegos“ ekipoje, Regioninėje krepšinio lygoje.

RKL pirmenybėse jis rinko po 14 taškų, 8,4 atkovoto kamuolio, 3,4 rezultatyvaus perdavimo, 1,6 blokuoto metimo bei 21,9 naudingumo balo.

T.Klimavičius pasinėrė į verslą – jis yra didmenine vandens prekyba užsiiminėjančios įmonės savininkas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Paulius Jankūnas buvo naudingiausias Kauno komandoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Paulius Jankūnas buvo naudingiausias Kauno komandoje

#13 Paulius Jankūnas

Ilgametis „Žalgirio“ kapitonas bei būsimas Kauno miesto meras Paulius Jankūnas vis dar rungtyniauja, nors būsimas sezonas jam bus jau 19-asis.

Pasaulio čempionate puolėjas skaičiais stipriai neišsiskyrė, bet kaip visada atrodė solidžiai – vidutiniškai 7 taškai ir 5 atkovoti kamuoliai per 20 minučių.

Artėjančio sezono pabaigoje P.Jankūnui sueis 37-eri. Negalime atmesti varianto, kad tai paskutinis profesionalus krepšininko sezonas.

O tuomet kelias galbūt nuves į „Žalgirio“ ofisą?

„Scanpix“ nuotr./Martynas Andriuškevičius
„Scanpix“ nuotr./Martynas Andriuškevičius

#14 Martynas Andriuškevičius

Vienas čempionatas, vienas medalis – 217 cm ūgio milžinui karjera NBA nesusiklostė, tačiau jis namuose turi apdovanojimą, kuriuo Lietuvoje gali pasigirti dar vos 11 žaidėjų.

„Los Angeles Lakers“ ir „Chicago Bulls“ klubams kadaise priklausęs centras šią vasarą baigė profesionalaus krepšininko karjerą, nors kamuolio aikštelėje negainiojo jau metus.

Paskutinė vidurio puolėjo karjeros stotelė – Portugalijos klubas Luzitanijos „Expert SC“, kurioje 2018–2019 metų sezone rinko po 7,1 taško ir 7,2 atkovoto kamuolio.

Pasaulio čempionate M.Andriuškevičius žaidė dvejose rungtynėse – 5 minutes prieš Ispaniją ir 21 minutę rungtynėse su Libanu.

Šis 34-erių kaunietis visada buvo tylus, ramus, atsiskyręs nuo kitų, tad surasti jį buvo itin sudėtinga. Senieji numeriai išjungti, buvę komandos draugai ir kolegos jo telefono numerio ar kontaktų neturėjo.

15min pasileido į paiešką, o pėdsakai nuvedė iki Klaipėdoje įsikūrusios įmonės „Interactio“, kurioje M.Andriuškevičius dabar dirba programuotoju.

Buvęs krepšininkas kalbėti apie krepšinį atsisakė, jis pasinėręs į naują veiklą, kuri jam labai patinka.

„Interactio“ įmonė dirba su pagrindinėmis pasaulio organizacijomis – Europos Komisija, Jungtinių Tauta Organizacija, Tarptautiniai teismai. Ši įmonė kuria ir siūlo sprendimus, leidžiančius posėdžiuose prijungti sinchroninį vertimą.

„Scanpix“ nuotr./Robertas Javtokas, Mantas Kalnietis, Lietuvos krepšinio rinktinė 2010 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą.
„Scanpix“ nuotr./Robertas Javtokas, Mantas Kalnietis, Lietuvos krepšinio rinktinė 2010 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą.

#15 Robertas Javtokas

Robinis buvo mažiausiai naudingumo balų rinkęs (vid. 3,3) Lietuvos rinktinės žaidėjas Turkijoje, tačiau rodęs didžiausią širdį, valią ir pavyzdį komandos draugams. Tikras kapitonas.

Vidurio puolėją turnyro metu iš rikiuotės dukart buvo išėmusios čiurnos traumos, tačiau jis žaidė sukandęs dantis, su nuskausminamaisiais.

Tuo metu jis buvo Maskvos srities „Chimki“ žaidėjas. Po pasaulio čempionato persikėlė į „Valencia“, o vėliau šešerius metus žaidė Kaune.

2017-aisiais baigė karjerą ir užsivilkęs kostiumą tapo „Žalgirio“ klubo sporto direktoriumi. Šias pareigas užima ligi šiol.

„Scanpix“ nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė, kurią treniravo Kęstutis Kemzūra, 2010 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą.
„Scanpix“ nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė, kurią treniravo Kęstutis Kemzūra, 2010 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą.

Karantino metu 50-ąjį gimtadienį paminėjęs treneris Kęstutis Kemzūra toliau su brėžiniu lenta vaikščios palei šoninę liniją – šią vasarą jis sukirto rankomis su Turkijos aukščiausios lygos klubu Izmiro „SOCAR Petkim“.

Specialisto asistentais Turkijoje buvę Robertas Kuncaitis ir Mantas Šernius toliau kremta trenerio duoną. Pirmasis yra Rimo Kurtinaičio asistentas Maskvos srities „Chimki“ klube, antrasis vadovauja Prienų „CBet“ komandai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 24sek