Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 07 26

Pirmasis „Žalgirio“ treneris užsienietis turi prastą nuojautą dėl Kauno komandos

Jis šiltai apsikabino Darių Maskoliūną. Šypsena spindintis žilagalvis estas kadaise treniravo dabartinį Lietuvos rinktinės trenerį Kauno „Žalgirio“ klube ir garsėjo savitais darbo metodais: per svarbiausias kovas draudė kalbėti apie krepšinį, o Gintarą Einikį sutramdė pagrasinęs išmalti jam veidą. Tai – Jaakas Salumetsas, buvęs išskirtinis krepšininkas ir treneris.
Dariaus Maskoliūno ir Estijos krepšinio federacijos prezidento susitikimas
Dariaus Maskoliūno ir Estijos krepšinio federacijos prezidento susitikimas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

J.Salumetsas patenkintas dairėsi Talino „Saku Suurhall“ arenoje, tarsi jubiliatas.

Iš esmės taip ir buvo: Estija šventė savo krepšinio šimtmetį, o jauna ambicinga rinktinė įteikė geriausią įmanomą dovaną sau ir 71 metų šalies krepšinio federacijos prezidentui, patiesę Baltijos Kelio turnyro favoritę Lietuvą.

Prieš mačą J.Salumtesas tvirtai spaudė ranką buvusiam Lietuvos rinktinės treneriui, dabar LKF dirbančiam Ramūnui Butautui ir dabartiniam rinktinės strategui D.Maskoliūnui, kurį pats yra treniravęs 1993–1994 metais.

Per „Žalgirio“ istoriją komandą yra treniravę šeši užsieniečiai treneriai, jei neskaičiuotume Marcuso Browno, kuris su Dainiumi Šalenga vadovavo komandai LKL finalo serijoje Vladimirui Romanovui išstūmus D.Maskoliūną.

J.Salumtesas buvo pats pirmasis, atvykęs pirmaisiais LKL įkūrimo metais, o dabar jam įdomu, kaip seksis septintajam – į Šarūno Jasikevičiaus batus stojusiam austrui Martinui Schilleriui.

Suprasti akimirksniu

  • Visi Kauno „Žalgirio“ treneriai užsieniečiai:1993–1994 m. Jaakas Salumetsas (Estija), 2006 m. Ainaras Bagatskis (Latvija), 2010 m. Aco Petrovičius (Serbija), 2011 m. ir 2013 m. Ilias Zouros (Graikija), 2011–2012 m. Aleksandras Trifunovičius (Serbija), 2012–2013 m. Joanas Plaza (Ispanija), 2020 m. Martinas Schileris (Austrija)

J.Salumetsas buvo ne tik pirmasis „Žalgirio“ treneris užsienietis, bet ir pirmasis krepšinio klubą treniravęs karate čempionas – juodojo diržo savininko įvaizdis jam padėjo suvaldyti auklėtinius, o apie ne pačios ramiausios sielos estą byloja ir išskirtinės jo krepšininko karjeros detalės – nedaug žaidėjų tais laikais sugebėjo sukonfliktuoti su dviem TSRS rinktinės treneriais.

J.Salumtsas atkreipė dėmesį į save, kai 1968 metais įkrėtė 33 taškus Europos jaunimo čempionato finale į Jugoslavijos krepšį.

Tada 19-metis įžaidėjas buvo pakviestas į Aleksandro Gomelskio treniruojamą TSRS rinktinę, bet atsisakė ten vykti, pareiškęs, kad „yra per jaunas ir nori studijuoti“.

A.Gomelskis tokį sprendimą priėmė asmeniškai ir nebekvietė J.Salumetso į rinktinę. Netrukus J.Salumetsas padėjo Estijos rinktinei pasiekti istorinę pergalę prieš JAV jaunimo komandą, įmetęs 25 taškus žaisdamas prieš NBA legendą tapusį Juliusą Ervingą.

Tik kai A.Gomelskį pakeitė Vladimiras Kondrašinas, estas sulaukė šanso ir su TSRS rinktine laimėjo bronzą 1973 metų Europos pirmenybėse. Tai buvo vienintelis jo trofėjus vyrų krepšinyje, nes J.Salumetsas sukonfliktavo ir su V.Kondrašinu.

Baigęs karjerą J.Salumetsas pradėjo treniruoti Talino „Kalev“.

J.Salumetsas pakėlė Talino „Kalev“ TSRS pirmenybėse, o 1991 metais Estijos komanda net netikėtai laimėjo paskutinį sovietų čempionatą, kai komandoje žaidė puikūs snaiperiai: Tiitas Sokas, Aivaras Kuusmaa, Gertas Kullamae.

Pastarasis 1993 metais tapo pirmuoju legionieriumi Kauno „Žalgiryje“, kuriam du estai padėjo laimėti pirmąjį LKL čempionų titulą.

Po sezono Kaune J.Salumetsas tęsė darbus Estijos rinktinėje ir grįžo į „Kalev“, o po karjeros pabaigos dar buvo išmėginęs politiko duoną.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dariaus Maskoliūno ir Estijos krepšinio federacijos prezidento susitikimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dariaus Maskoliūno ir Estijos krepšinio federacijos prezidento susitikimas

Dabar jis – Estijos krepšinio federacijos prezidentas, atvirai nukeliavęs mintimis į laukinius laikus, kai treniravo Kauno „Žalgirį“, ir pasidalinęs mintimis apie „Žalgirio“ ateitį – J.Salumetso nuomone, užkilus į kalno viršūnę lieka tik vienas kelias – leistis žemyn.

– Ar galite prisiminti tuos laikus, kai „Žalgiris“ pakvietė jus treniruoti komandą?15min paprašė J.Salumetso Taline.

– „Žalgiris“ pakvietė mane per Europos čempionatą Vokietijoje (J.Salumetsas ten treniravo Estijos rinktinę, kuri užėmė 6 vietą – tai aukščiausias estų pasiekimas atgavus Nepriklausomybę).

Ten ir susitarėme. Taip pat susitarė ir su Gertu Kullamae.

– Kas vedė derybas?

– Daktaras. Ar žinote, kas toks? Taip, Vytautas Vaikšnoras (buvęs „Žalgirio“ komandos gydytojas, paskui trumpai vadovavęs komandai).

– Kokie prisiminimai liko iš sezono Kaune, kai buvote pirmasis „Žalgirio“ treneris iš užsienio?

– Taip, buvau pirmas ir žinau, kad Vladas Garastas dėl to vis kovojo prieš mane. Kodėl? Nes buvau užsienietis treneris.

– Ar tiesa, kad tais laikais „Žalgirio“ žaidėjus buvo sunku suvaldyti – jie mėgdavo lankytis baruose?

– Problema ta, kad man atvykus į „Žalgirį“ radau buvusios komandos griaučius. Pirmiausia, ką man reikėjo padaryti atvykus į Kauną, – įvesti discipliną.

Gintaras Einikis, Arūnas Visockas – šis užgėrė ir prapuolė dvi savaites. Pirmą savaitę ligoninėje, paskui vėl – buvo tokių dalykų.

Buvo labai sunku gražinti Visocką atgal į komandą, nes jis pats bijojo ateiti į treniruotę. Dėl alkoholio vartojimo psichologiškai jis buvo silpnas. Tačiau vėliau jis garbingai dirbo.

Kai jie žaidė, jie žaidė sąžiningai, ypač atkrintamosiose varžybose. Mes juk visą sezoną kovojome su „Atletu“, kuriame žaidė Žydrūnas Ilgauskas, Saulius Štombergas, o treniravo Vladas Garastas. Mums reikėjo kovoti ir su teisėjais.

– O kaip kovojote su G.Einikiu dėl jo pomėgio išgerti?

– Kai atvykau, su juo surengiau trumpą pokalbį. Tada jis kaip tik buvo trenkęs kažkam į snukį, patekęs į policiją ir iš ten ištrauktas.

Tarp mūsų įvyko susitarimas. Aš jam pasakiau: „Jei tai įvyks darsyk, aš tave ...“ (rodo į kaklą).

Tai pasiteisino. Psichologiškai jis bijojo tokių dalykų. Jie žinojo, kad esu ir Estijos karate čempionas sunkiasvorių kategorijoje.

Aš pagrasinau: „Einiki, aš tau išdaužysiu snukį, nes dėl tavęs kenčia visa komanda.“

Po to pokalbio nepatyriau dėl Einikio nė vienos problemos iki sezono pabaigos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dariaus Maskoliūno ir Estijos krepšinio federacijos prezidento susitikimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dariaus Maskoliūno ir Estijos krepšinio federacijos prezidento susitikimas

– Kodėl prieš lemiamas varžybas žaidėjams draudėte kalbėtis apie krepšinį?

– Žinote, turėjau tokį įprotį. Ne tik „Žalgiryje“, bet ir Talino „Kalev“.

Atsakingų varžybų metu papildomos kalbos apie krepšinį yra tik nereikalingas nervų švaistymas. Žaidėme labai rimtas rungtynes, reikia atsipalaiduoti, nutolti mintimis nuo krepšinio.

Žinau, kad jei per daug galvoji apie krepšinį, tai trukdo.

– Ar pamenate tas rungtynes su Stambulo „Efes Pilsen“? Ar tai teisėjai sutrukdė įveikti atrankos barjerą ir patekti į Eurolygą?

– Puikiai pamenu. Po rungtynių „Efes Pilsen“ prezidentas atėjo ir manęs atsiprašė: sakė, kad jam laimėti šias rungtynes reikėjo labiau nei „Žalgiriui“.

Mes pirmavome Stambule, o teisėjai iš Italijos švilpė tvarkingai 35 minutes, kol pabaigoje mačo padarė du svarbius švilpukus. Per juos aš paleidau žaidimą.

– Ar po sezono „Žalgiris“ siūlė likti po sezono?

– Ne, ne.

Aš nežinau dėl ko, bet tada „Žalgiris“ turėjo finansinių problemų.

Tais laikais, kai aš buvau treneris, buvo toks Virbickas – netrukus jis buvo nušautas (Kauno krepšinio sporto mokyklai ir Lietuvos bei Baltijos moterų krepšinio lygoms vadovavęs Vydas Virbickas buvo rastas su šautine žaizda galvoje Kaišiadorių rajono miške 1998 metais).

O paskui, kiek girdėjau, nužudė ir kitą žmogų, per kurį į „Žalgirį“ keliavo pinigai. Jį nužudė taip: paskambino į duris, jis atidarė, o tada: cikt. Jį nušovė.

Po to iškart dingo pinigai. Tai esu girdėjęs.

– Dabar Šarūno Jasikevičiaus sutartis su Kauno „Žalgiriu“ buvo arti milijono eurų per metus. Koks buvo jūsų uždarbis klube?

– Du tūkstančiai dolerių. Tačiau buvo kiti laikai.

- Ar jūs norėjote pasilikti „Žalgiryje“ po to vienintelio sezono?

– Žinote, kai alga vėluoja 2–3 mėnesius … Jie taip iki pabaigos ir nesumokėjo visko.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dariaus Maskoliūno ir Estijos krepšinio federacijos prezidento susitikimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dariaus Maskoliūno ir Estijos krepšinio federacijos prezidento susitikimas

Kai į „Žalgirį“ atėjo Ainaras Bagatskis, sakėte, kad jam reikėjo komandą pakelti, o jums – išlaikyti. Kas sunkiau – pakelti ar išlaikyti?

– Išlaikyti. Bagatskis kėlė, o aš turėjau išlaikyti. Manau, kad „Žalgiris“ teisingai pasielgė, nes aš dirbau didelį juodą darbą.

Aš nebuvau mylimas ir pats neturėjau numylėtinių. Man visi buvo lygūs.

– Net ir Gertas Kullamae?

– Jis – taip pat. Kalbėdavausi su juo kaip ir su visais, jis nebuvo man išskirtinis. Kai kurie pasiskųsdavo, bet aš neturėjau daug draugų ar pažįstamų, man visi buvo lygūs.

– Ar Kaune gyvenote vienas?

– Žmona buvo atvažiavusi manęs aplankyti. Bet keltis iš Estijos nebuvo jokio reikalo, juk ten liko maži vaikai.

– Ką manote apie dabartinę „Žalgirio“ padėtį, kai klubą paliko Šarūnas Jasikevičius?

– Man įdomu, kas bus dabar.

Aš visada sakau: yra pradžia, yra pakilimas (maksimumas) ir yra nusileidimas.

Jasikevičius jau siekė maksimumą. Jis ir taip ilgai laikė komandos dvasią ant lietuvių, kurie paseno, tokie kaip Paulius Jankūnas. Jie paseno arba jų nebėra, o juk tai dvasios žaidėjai. Jiems reikia pamainos, gerų lietuvių žaidėjų.

Manau, kad Jasikevičius išspaudė maksimumą, nuveikė nuostabų darbą. Man Jasikevičius patiko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius