Prieš čempionatą rinktinėje buvo nerimo ir nemažai jaudulio, tačiau trečiadienio vakarą merginos puolė viena kitai į glėbį ir plojo aistringiems sirgaliams, kurių į Boloniją atvažiavo apie 200. Beždžionėlė numesta nuo pečių.
„Labai svarbi ta pirma pergalė, – po mačo sakė treneris Vilius Stanišauskas. – Jeigu tu pradedi čempionatą pralaimėjimu žinodamas, kad liko tik dvejos rungtynės, tu jas privalai laimėti, jeigu nori eiti toliau. Faktas, kad mes ateisime su geresne emocija rytoj nei būtų pralaimėjus. Svarbiausia atsigauti, pailsėti ir pradėti rungtynes taip pat agresyviai, kaip šiandien.“
Norint patekti į Europos čempionato atkrintamąsias lietuvėms reikia užimti bent antrą grupės vietą. Dar viena pergalė suteiktų didžiulius šansus pagriebti bilietą į „Top 8“. Kitas mačas – jau rytoj 18.30 val. su Serbijos rinktine.
– Treneri, kokį jausmą išsinešate iš šio mačo?
– Labai buvo neaišku, kaip pradėsime šias rungtynes. Ar bus įtampos, ar pavyks mums jos atsikratyti. Labai džiaugiuosi komanda, kad rungtynes pradėjome idealiai su labai gerais sprendimais puolime, labai agresyvia gynyba, taip ir pasidarėme pranašumą, kurį pavyko išlaikyti visas rungtynes.
– Nuo pat pradžių davėte gerą toną, pabėgote 9:0. Kiek tai buvo svarbu?
– Gerai pradėjome ir su ta gera emocija visas 40 minučių ir laikėmės.
– Slovėnės buvo sugrįžusios, kaip pavyko nepalūžti?
– Pasiimi minutės pertraukėlę, nusiramini, susidėlioji, ką žaisi. Tas tikėjimas savimi. Pamiksavome gynybą momentais, gal joms tai irgi buvo nelabai paranku. Tas padėjo apsiginti ir surasti sprendimų puolime.
– Vos keliskart suklydote per pirmąsias 20 minučių. Kaip pavyko branginti kamuolį?
– Mūsų toks ir akcentas yra. Norime branginti tą kamuolį, nepridaryti vaikiškų klaidų. Tai labai skaudžiai kainuoja ir mes žiūrėdami video žinojome, kad slovėnės gyvena iš klaidų, bėga į greitą puolimą ir nemažai iš to pelno taškų. Mūsų toks buvo tikslas – branginti kamuolį.
– Buvo jaudulio, nežinomybės prieš čempionatą. Kiek svarbu atsikratyti tos įtampos?
– Labai svarbu. Jeigu tu pradedi čempionatą pralaimėjimu žinodamas, kad liko tik dvejos rungtynės, tu jas privalai laimėti, jeigu nori eiti toliau. Faktas, kad mes ateisime su geresne emocija rytoj nei būtų pralaimėjus. Svarbiausia atsigauti, pailsėti ir pradėti rungtynes taip pat agresyviai, kaip šiandien.
– Kas bus svarbiausia per tą parą prieš serbes?
– Žaidėjoms pailsėti, o treneriams paruošti gerą planą.
– Jūsų tempas buvo uraganinis. Ar nebuvo baimės, kad neatlaikysite?
– Yra nemažai pavyzdžių, kai pasidarai persvarą ir atsiranda atsipalaidavimas. Nebuvo, kad mes labai pabėgome. Bet pradžioje išpildėme viską, sumetėme metimus.
– Kalbėjote apie užnugarį, palaikymą. Kiek smagu, kad tiek sirgalių šiandien susirinko?
– Labai smagu, kad moterų krepšinį palaiko tiek sirgalių. Kažkas neįtikėtino. Ypač mūsų merginoms, kurios atiduoda viską, ką gali, krenta ant kiekvieno kamuolio. Mes paliksime kiekvienose rungtynėse viską, ką turime.
– Brigita Sinickaitė buvo šaltakraujiška rungtynių pabaigoje. Kiek džiugu turėti tokį jauną 24-erių „X faktorių“?
– Daug duoda. Ji tapo mūsų pagrindine įžaidėja, sužaidė idealias rungtynes. Ką ji išdarinėja gynyboje, kaip ji spaudžia kamuolį. Tai yra kažkas neįtikėtino. Labai džiaugiuosi už ją. Džiaugiuosi, kad ir puolime daug davė, gerą impulsą svarbiais momentais. Sveikinu ir šaunuolė. Tikiuosi, kad visą čempionatą sužais gerai.
– Himno metu merginos graudinosi. Kokią emociją pats pajutote?
– Gintarė Petronytė klausė prieš rungtynes manęs, ar nesijaudinu. Sakiau, kad viskas gerai, bet himno giedojimas duoda per širdį. Kai atstovauji Lietuvai, tai yra kažkas įspūdingo.
