Vilniaus „Rytas“ beveik milijonu eurų padidino savo biudžetą.
Sostinės klubo finansinis kapšas praėjusį sezoną siekė 5,9 milijono eurų, o šįmet tikimasi surinkti net 6,834 milijono eurų. Tai – naujas rekordas „Ryto“ organizacijoje, gerinamas jau trečią sezoną iš eilės.
Projektuojamą biudžetą viliamasi surinkti iš komercinių pajamų (3,3 milijono eurų), savivaldybės finansavimo (1,93 milijono eurų), bilietų ir sezono narysčių (1,3 milijono eurų), premijos už sporto rezultatus (262 tūkstančiai eurų).
Jaroslav Latušinskij spaudos konferencijoje teigė, kad „Rytas“ yra nusimatęs rezervą galimam komandos naujokui, jei atsirastų toks poreikis, kurio šiai akimirkai nėra.
„Kaip ir praėjusiame sezone, lėšų rezervas yra, nes jis privalo būti, – kalbėjo J.Latušinskij. – Pernai praėjusio sezono viduryje papildymo neplanavome, bet visi žinote aplinkybes, dėl kurių sudėtyje atsirado nauji žaidėjai. Tai atsirado dėl traumų, force majeure‘ai. Kaip organizacija, mes privalome stebėti rinką, turėti lėšų, jei tektų spręsti naujas force majeure situacijas. Taip, mes turime tam lėšų, bet planų dėl pokyčių komandoje kol kas nėra.“
„Ryto“ direktorius pasidžiaugė klubo kilimu į viršų pagal finansinį pajėgumą tarp FIBA Čempionų lygos komandų, nors su NBA atėjimu į Senąjį žemyną viskas turėtų kardinaliai pasikeisti.
„Nežinau, tokios informacijos neturime. Manau, kad artėjame prie priekinės, viršutinės lentynos komandų, – sakė J.Latušinskij. – Kaip žinote, dinamika ir ekosistema Europos krepšinyje greitai keičiasi, tad finansinės gairės prie potencialių naujokų gali labai greitai pasikeisti. Mūsų vieta irgi gali labai ženkliai pasikeisti.“
-
Buzelio sprendimą dėl rinktinės lems ir „broliai“: „Jei jie nenorės žaisti, tai ir aš nežaisiu“
-
Vilniaus „Rytas“ pristatė rekordinį biudžetą
-
Jomantas – apie prisiimtą riziką dėl Walkerio, „Ryto“ tikslus ir galimo naujoko klausimą
-
Valančiūnas džiaugiasi Buzelio progresu ir neabejoja: „Jis – patriotas, jam Lietuva patinka“
– Kokios yra „Ryto“ biudžeto lubas artimiausių penkerių metų perspektyvoje?
– Konkretaus skaičiaus įvardinti negalėčiau. Mes organizacijoje puikiai identifikuojame veiksnius, kurie uždeda lubas. Vienas faktorių, kuris tikrai apriboja mūsų veikimą ir veiklą, tai infrastruktūros nebuvimas. Labai svarbu paminėti, kad matome labai teigiamas tendencijas biudžeto augimui, bet ir matome tam tikras indikacijas dėl biudžetas nėra guminis ir negalėtų pastoviai augti. Tai – infrastruktūra. Mes džiaugiamės augančiu biudžetu, bet ir identifikuojame strateginius tikslus, kurie yra dalininkų lygmenyje iškeliami. Mes turime tai spręsti.
– Kaip vertinate „Ryto“ galimybes sulaukti kvietimo į „NBA Europe“ projektą ir ar tokio biudžeto ten žaisti pakaktų?
– Laimei, kad faktoriai, kuriais jie remiasi savo analizę, nėra tik finansiniai. Jie atsižvelgia į daugumą faktorių. Mano nuomone, žinoma, kad tokio biudžeto neužtektų. Konkurencingumas didėja, ateina labai dideli žaidėjai su labai dideliais biudžetais. Jau nekalbame apie žaidėjus, kurie eina per franšizės modelį. Mes turime ambicijas, jei būtų pristatytas sportinis principas, pagal kurį galėtume pasiekti aukščiausią įmanomą produktą. Tokiu atveju biudžetas turėtų augti gal net dvigubai. Jeigu mes svajojame apie aukščiausios prabos europinį produktą, viskas atsiremia į infrastruktūrą. Vienas iš pamatinių tikslų – generuoti kažkokį rezervą „Ryto“ namams.
Tikrai yra labai daug diskusijų dėl šio daugiafunkcinio komplekso ir apskritai Vilniaus miesto sporto infrastruktūros situaciją. Mūsų organizacijos ir mano asmeninė pozicija yra tokia, kad bet kokia infrastruktūra čia yra laukiama, žinant jos trūkumą Vilniuje ir žinant šio projekto daugiafunkciškumą. Manau, kad visa Vilniaus sporto bendruomenė turėtų džiaugtis tokiu projektu, ir tikėti juo taip, kaip mes tikime.
– Ar „vilkų“ sustabdyta veikla turėjo įtakos „Ryto“ biudžeto formavime?
– Ne. Vilniuje laisvų pinigų yra tiek, kad visiems užtektų ir dar liktų. Tai – didžiuliai pinigai. Mes nepajautėme kažkokio impulso, nepamatėme, kad kažkas iš rėmėjų perbėgtų iš kitos barikadų pusės. Galbūt neradome su kai kuriais rėmėjais, kurie norėjo ateiti, bendros idealoginės kalbos. Mes stengiamės koncentruotis į save, nesisvaidyti kažkokiais populistiniais pareiškimais. Mes stengiamės dirbti labai nuobodžiai, sistemingai, norime ir toliau auginti biudžetą.
– Ar yra naujienų dėl „Twinsbet“ arenos pirkimo? Ar konkurencijos taryba patvirtino Tomo Okmano pirkimą?
– Tai tikrai aktualu mums, kadangi kasmetinėse derybose, kurios visada ilgai užtrunka, mes komunikuoja su arenos vadovybe. Šios derybos niekada nepereina į akcininkų lygmenį. Visada užtikrintumas ir galimybė planuotis į priekį yra labai reikalinga. Pagal mano asmeninius duomenis, informaciją, kurią aš turiu, tai sandoriui vis dar reikia konkurencijos tarybos patvirtinimo. Aš nenorčiau spekuliuoti kokioje padėtyje tai yra, nes neturiu informacijos. Bet mums, kaip klubui, kuris svarstytų žaidimą šioje arenoje ir kitame sezone, aiškumas tikrai yra reikalingas.
– Kada šis sandoris gali išsipildyti?
– Aš neturiu kažkokių lūkesčių. Labai nemėgstu spekuliuoti, manau, kad tai gali užsitęsti iki šių kalendorinių metų pabaigos. Mes dėl to esame pakibę ore. Labai tikimės, kad kai kažkas paaiškės, galėsime sėsti prie stalo ir žiūrėti kokios sąlygomis mes galėtume dirbti, ir ar apskritai mes galėtume dirbti.
– Ar didžiojoje Vilniaus arenoje LKL mačus su „Jonava“ žaidžia dėl bendruomenės auginimo, kadangi tai finansinės naudos neneša?
– Visiškai teisingai. Priimdami bet kokį sprendimą, mes stengiamės į jį pasižiūrėti kuo įmanoma plačiau. Žinoma, vienas argumentų, kuriuo mes vadovaujamės, yra finansinis. Žaidimas šioje arenoje negali būti nuostolingas, nebent vienetiniais atvejais. Jūs teisingai pastebėjote, kad mes žiūrime į bendruomenę. Mes puikiai suprantame, kad mūsų bendruomenė auga, tai rodo ir skaičiai. Kad ir koks šaunus angaras būtų „Active Vilnius“ arena, jis nėra guminis. Mes sprendimą priėmėme ne tik dėl finansų, bet ir dėl bendruomenės auginimo. Mes norime, kad kuo daugiau žmonių ateitų į rungtynes, patirtų atmosferą. Tai yra geras žingsnis į priekį. Mes akcentuojame savo ambicijomis. Žinoma, dar yra kur augti, bet pamatas yra padėtas geras.
– Ar kitąmet baigsis „Ryto“ sutartis su Čempionų lyga?
– Formaliai Čempionų lygos sutartis sudaroma kasmet. Ilgalaikė sutartis, kuri galiojo penkerius metus, pasibaigė. Ji turėjo finansines naudas už nacionalinius čempionatus. Tai pasibaigė, nes ekosistema ir visas kontekstas keičiasi. Santykis su Čempionų lyga yra labai geras. Mes save identifikuojame kaip FIBA šeimos narį, niekur nesiblaškome. Mes tikime projektu, tikime naujais vėjais, kurie ateina į Europos krepšinį ir planuojame ten būti.
– Ar tikite formatu, kuris dabar yra Čempionų lygoje?
– Tai yra ne tikėjimo klausimas. Tai – subjektyvus patinka arba nepatinka klausimas. Man nepatinka. Bet kaip ir kasmet, mes dedame labai dideles pastangas, kad formatas pasikeistų. Mes komunikuojame ir tiesiogiai su Čempionų lyga, ir per FIBA Europe valdybą. Mus po truputį pradeda girdėti, pradeda atsižvelgti, manau, kad artimiausiu metu, o gal jau kitą sezoną matysime tam tikrus pokyčius.
– Ar turite informacijos, kad Čempionų lygos formatas keisis ir kad prisijungs kai kurios Eurolygos komandos?
– Tai yra labai susiję dalykai. Mes girdime informacijos, nieko oficialaus nėra. Mes matome tendencijas prisitaikymo prie naujos ekosistemos. Aš manau, kad veiksmai nebus drastiški, tam tikri pokyčiai bus įvesti po truputį. Mes matome indikacijas, kad formatas bus keičiamas, o dalyvaujančių komandų skaičius bus plečiamas. Galbūt ne kitais metais, bet artimoje ateityje – tikrai.
