Jonas Kazlauskas atskubėjo į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinę po treniruotės.
„Pats esu aktyvus žmogus, dabar irgi atėjau po treniruotės. Žaidžiu tenisą, vaikštau į sporto klubą. Šį mėnesį gal tik keturias dienas nesportavau“, – sakė praėjusio 70-mečio proga LTOK biure su kitais garbiais jubiliatais pasveikintas žymusis krepšinio treneris.
Šiais metais sukaks dešimt metų nuo pastarojo Lietuvos krepšinio rinktinės laimėjimo, kai vadovaujami J.Kazlausko mūsų šalies krepšininkai iškovojo Europos čempionato sidabrą.
Apie Lietuvos krepšinio bėdas ir jų sprendimų būdus ir sukosi pokalbis su buvusiu Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Ryto“ ir Lietuvos rinktinės treneriu, pastaruoju metu dirbančiu Vilniaus miesto taryboje.
– Davėte tiek daug krepšiniui. Dabar stebite labiau iš šalies, bet ko labiausiai trūksta mūsų šalies krepšiniui?
– Sunku pasakyti. Esu sakęs, kad reiktų pradėti nuo krepšinio mokyklų. Labiausiai trūksta talentų. Jie arba neužauga, arba mes juos išbarstome. Prie spartos, prie visko reikia prisitaikyti, taip pat ir mūsų mokykloms, o tai dabar nevyksta.
– Federacijos prezidentas (Mindaugas Balčiūnas) kitaip piešia padėtį. Manote, kad einame ne tuo keliu?
– Visada galime sakyti, kad viskas gerai, bet nėra taip gerai. Neverta ginčytis, yra statistika, yra rezultatai.
Dabar didelis dėmesys skiriamas masiškumui, – o aš tam pritariu. Jei rūpinamės savo jaunimu, kad jie sportuotų, būtų sveiki ir kultūringi, – viskas gerai. Tačiau aš norėčiau didesnio postūmio iš masiškumo į meistriškumą. Tai mums duotų rezultatus, kokie buvo anksčiau, o tada ir jaunimas galėtų lygiuotis. Nes jau primirštame tas žvaigždes, kurios laimėdavo ir mus žavėdavo. Kaip neprarasti talentų ir jiems padėti – tai svarbiausia problema.
– Kaip vertinate M.Balčiūno vadovavimą?
– Šios šventės metu nenorėčiau įsivelti į tokias diskusijas. Jo darbą vertins po ketverių metų, kai baigsis kadencija.
– 10 metų praėjo po pastarųjų medalių, laimėtų Lietuvos rinktinės. Matote galimybių šiemet (Europos čempionate)?
– Atvirai sakau – nebus lengva. Nes matome ir žinome problemas. Jeigu mūsų svarbiausi klubai pradėjo sezonus neblogai, dabar jie stabtelėjo. O mūsų klubų pajėgumas atspindi ir bendrą pajėgumą.
Trūksta talentų, ypač ties perimetro grandimi.
– O tokie talentai, kaip Matas Buzelis, Kasparas Jakučionis – ką jie galėtų duoti rinktinei?
– Jie gal ir duos, bet aš norėčiau, kad užaugintume čia – Lietuvoje. Anksčiau būdavo, kad talentų nors per kraštus semk. Dabar, deja, taip nėra.
– Esate išrinktas į Vilniaus savivaldybės tarybą. Kokie jūsų tikslai?
– Yra daug tikslų. Kuriame Vilniuje sveikatingumo programą, prie kurios prisidedu. Noriu, kad nuo šiol nebūtų nė viena mokykla statoma taip, kad turėtų tik mažytę salę, o fizinio lavinimo pamokos ten nebūtų svarbios. Norisi, kad naujos mokyklos būtų dviejų salių, kad mergaitės turėtų galimybių atskirai nuo berniukų sportuoti. Yra daug uždavinių, ne vien krepšinis, bet dabar kiek sunku išsiplėsti. Esame apvažiavę daug mokyklų, pamatėme jų sąlygas. Kai kurios tiesiog kelia siaubą. Esame sudarę sąrašą labiausiai problematiškų mokyklų salių, kurios bus tvarkomos.
Dabar turiu penkis anūkus ir vežioju keturis į krepšinio treniruotes, tai matau, kas vyksta. Kai kur norėtųsi daugiau kokybės ir pirmajame ruošimo etape. Aišku, kad turime problemų dėl trenerių atlyginimų ir sąlygų, bet galvoju, kad Vilniuje krepšinio mokykla turi gerą areną po NBA vardu, tad dabar jau galėtume reikalauti ir kokybės.
– Dabar augančioje kartoje matote talentų, jei ne Sabonių lygio, tai Ramūno Šiškausko ar panašiai?
– Reikia būti arčiau. Dabar nematau jaunimo komandų, bet tokių pavardžių, kurios skambėtų, deja, neišgirstu. Išskyrus tuos, kuriuos jau paminėjome. Norėtųsi daugiau nei Buzelis ir Jakučionis.
– Peržvelgiant jūsų karjerą – su kuria komanda buvo įdomiausia dirbti?
– Aš visada labiausiai branginau darbą Lietuvos rinktinėje. Kalbėkime atvirai – klubuose daug lemia šeimininkai, kokie jie turtingi, kokių žaidėjų gali nupirkti ar jų pakeisti. Dar suderinti krepšinio žvaigždes.
O rinktinėje yra tai, ką mes patys užauginome, kaip reikia įsijausti į jų kailį, kaip išreikalauti bei kartu pasiekti kuo daugiau.
– Prieš Europos čempionatą laukiame atsakymų iš federacijos, kuri aiškinasi, kurioje šalyje galėtume žaisti grupės etapą – Lenkijoje ar Suomijoje. Kaip matote šią situaciją?
– Išspręs be manęs. Rimas Kurtinaitis sako, kad reikia pirmos vietos, bet kartais reikia atsižvelgti į realijas, o tada kelti realias užduotis. Manau, kad medalis būtų istorija, būtų ką prisiminti. Tad ir reikia kelti sau užduoti laimėti medalį ir negalvoti apie Suomiją ar Lenkiją, nes abejoju, ar jos turi tokius pat tikslus.
– Ką manote apie mūsų didžiųjų klubų sezonus jų pusiaukelėje – kaip vertinate Kauno „Žalgirio“ žaidimą ir Vilniaus „Ryto“ paslydimą KMT ketvirtfinalyje?
– „Žalgiris“ turi daug talentingų žaidėjų, ypač ties perimetru, kur žaidžia Sylvainas Francisco ir Lonnie Walkeris. Tikrai talentingi, bet galvoju, kad komanda pernelyg susitelkusi aplink juos, o tada kažkiek kenčia kiti žaidėjai, kurie neranda savo vietos. Iš pradžių taip nebuvo, komanda atrodė gražiau. Žinoma, treneris nori iškart atskleisti Walkerį, kad jis duotų maksimalią naudą, o iš dalies tai galima suprasti – kai Michaelas Jordanas būdavo geros sportinės formos, visi jam krisdavo po kojomis. Turbūt tikimasi, kad geros formos Walkeriui irgi visi kris po kojomis. Tačiau kaip suderinti su likusiais žaidėjais – dabar tai pagrindinis „Žalgirio“ uždavinys.
„Rytas“ banguoja. Tai įveikia „Žalgirį“, tai krenta ir nepatenka į Karaliaus Mindaugo taurės ketveriukę, nors, galvoju, kad tokiai komandai tai turi būti privaloma. Ar laimėtų taurę, tai jau kitas klausimas, bet patekti į finalo ketvertą – turėtų.
– Kaip matote Vilniaus klubų išsidėstymą – kiek sostinei reikia ir „Wolves-Twinsbet“?
– Gyvenimas viską išspręs. „Rytas“ jau yra rimta organizacija su rimtais sirgaliais, reikia tai gerbti ir į tai atsižvelgti. Juk anksčiau būdavo, kad atvažiuoja Kauno „Žalgiris“ į Vilnių, o ten salė atrodo žalia. Dabar ji jau raudona. Reikia pripažinti, kad „Rytas“ turi rimtą sirgalių paramą. Man dar labai patinka, kad pastaruoju metu nebevyksta tarp sirgalių kvailų muštynių ar susistumdymų – abi organizacijos yra rimtos.
„Wolves“ dar jauni, neturi daug sirgalių, dar turi susirasti savo terpę. O visus ginčus sporte sprendžia ne funkcionieriai, o rungtynės. Kaip žais, tiek sirgalių turės, – gyvenimas viską išsprendžia.
– Atrodote labai gerai, esate aktyviai įsitraukęs į bendruomenės gyvenimą. Kokių patarimų turite panašaus amžiaus žmonėms, kaip likti aktyviems brandesnio amžiaus.
– Turiu daug patarimų ir juos išsakau Vilniaus tarybos sveikatos reikalų komitete. Džiugu, kad apie sportą manęs paklauso, kai kalbama apie sveikatą, – ten yra garbių medikų, kurių aš klausau. Puikiai sprendžiame šiuos dalykus, posėdžius galime ir pamatyti, jie yra įrašomi.
O pats esu aktyvus žmogus, dabar irgi atėjau po treniruotės. Žaidžiu tenisą, vaikštau į sporto klubą. Šį mėnesį gal tik keturias dienas nesportavau.
Visos LTOK pagerbtos sporto asmenybės:
90-ojo jubiliejaus proga (LTOK Garbės ženklas): BIRUTĖ KALĖDIENĖ (1934-12-27) – Lietuvos lengvaatletė, Romos olimpinių žaidynių bronzos medalio bei Tokijo olimpinių žaidynių ketvirtosios vietos laimėtoja, čempionė, trenerė, pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pasiekusi pasaulio rekordą.
90-ojo jubiliejaus proga (LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“): ALGIRDAS KLIMKEVIČIUS (1934-10-14) – nusipelnęs Lietuvos futbolo treneris, pedagogas, mokslinių straipsnių autorius, docentas. Buvęs Lietuvos moksleivių, Lietuvos jaunimo ir studentų rinktinių, Kauno „Bangos“, Klaipėdos „Granito“ ir Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandų vyr. treneris.
85-ojo jubiliejaus proga (LTOK prizas „ Visada aukštyn“): STASYS ŠAPARNIS (1939-10-02) – LTOK Garbės narys, olimpinis vicečempionas, plaukikas, vandensvydininkas, penkiakovininkas, šiuolaikinės penkiakovės treneris, tarptautinės kategorijos teisėjas.
85-ojo jubiliejaus proga (LTOK prizas „ Visada aukštyn“): PRANAS MAJAUSKAS (1940-01-01) – buvęs ilgametis Lietuvos sporto muziejaus direktorius, sunkiaatletis, jėgos trikovininkas, treneris, sporto organizatorius.
85-ojo jubiliejaus proga (LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“) VYTAUTAS STEPONAS BUTERLEVIČIUS (1939-11-22) – didelis sporto entuziastas ir puoselėtojas, garsus rankinio treneris, kurio ilgametis darbas prisidėjo prie rankinio populiarinimo ir vystymo Lietuvoje.
85-ojo jubiliejaus proga (LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): JONAS PAJARSKAS (1939-12-22) – Lietuvos graikų-romėnų imtynių federacijos prezidiumo narys, buvęs bėgikas ir imtynininkas, sporto organizatorius, imtynių teisėjas, mokytojas, nusipelnęs Lietuvos treneris.
80-ojo jubiliejaus proga (LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): JURIJUS MOSKVIČIOVAS (1944-07-11) – garsiausias Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės treneris, išugdęs sportininkus, iškovojusius pačius aukščiausius apdovanojimus tarptautinėse arenose ir pelniusius Lietuvai pasaulinį pripažinimą. Tai olimpiečiai: Andrejus Zadneprovskis, Edvinas Krungolcas, Justinas Kinderis ir kt.
80-ojo jubiliejaus proga (LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): VYTAUTAS ŽEIMANTAS (1944 12 13) – sporto žurnalistas, redaktorius, rašytojas, aktyvus šalies sporto ir Olimpinio sąjūdžio propaguotojas, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos ir Lietuvos olimpinės akademijos narys.
75-ojo jubiliejaus proga (LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): KĘSTUTIS ŠAPKA (1949-11-15) – olimpinių žaidynių Miunchene dalyvis, Europos čempionas ir prizininkas, šuolio į aukštį rekordininkas, nusipelnęs teisėjas ir treneris.
75-ojo jubiliejaus proga (LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“) ČESLOVAS GARBALIAUSKAS (1949-09-14) – Lietuvos studentų sporto asociacijos signataras ir ilgametis prezidentas, rankininkas, sporto meistras, pedagogas ir sporto mokslininkas.
75-ojo jubiliejaus proga (LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): VYTAUTAS BUTKUS (1949-12-20) – irkluotojas, Monrealio olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas.
75-ojo jubiliejaus proga (LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“): ROMAS PIKČILINGIS ( 1949-08-24) – ilgametis Lietuvos futbolo federacijos darbuotojas, Kauno apskrities futbolo federacijos Garbės prezidentas, futbolo treneris, įkūręs Kauno „Aido“ komandą.
75-ojo jubiliejaus proga (LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): GINTAUTAS VILEITA (1949-12-17) – Lietuvos tautinių imtynių federacijos prezidentas. Praeityje puikus graikų-romėnų imtynininkas, ilgametis Lietuvos imtynių rinktinės narys, Lietuvos čempionas.
70-ojo jubiliejaus proga (LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): JONAS KAZLAUSKAS (1954-11-21) – vienas garsiausių ir žinomiausių Lietuvos krepšinio trenerių – vyrų krepšinio rinktinės, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojos – vyriausias treneris.
70-ojo jubiliejaus proga (LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): RIMANTAS DŽIAUTAS (1954 11 28) – ilgametis Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos generalinis sekretorius, aktyvus pasaulinių olimpinių kolekcininkų mugių dalyvis, olimpinio paveldo Lietuvoje puoselėtojas.
70-ojo jubiliejaus proga (LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“): ROMUALDAS MONTVIDAS (1954-10-20) – Lietuvos Taekwondo federacijos viceprezidentas, teisėjas ir treneris. Jo treniruojami sportininkai užėmė prizinių ir kitų aukštų vietų pasaulio ir Europos čempionatuose.
70-ojo jubiliejaus proga (LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“): ALVYDAS KIRKLIAUSKAS (1954-12-16) – nusipelnęs Lietuvos sunkiosios atletikos treneris, paruošęs daugybę aukštos klasės sportininkų: tai olimpietis Aurimas Didžbalis ir Europos čempionas, tarptautinių varžybų nugalėtojas ir prizininkas – Žygimantas Staniulis.
70-ojo jubiliejaus proga (LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“): JONAS LIUBERTAS (1954-11-03) – Ilgametis Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas, dabar Garbės prezidentas, Lietuvos vandensvydžio čempionas ir rinktinės narys.
65-ojo jubiliejaus proga (LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“): BRONISLAVAS ŠIMOKAITIS (1960-01-21) – Lietuvos bokso federacijos VK narys, nusipelnęs treneris, išugdęs naują, daug laimėjimų pasiekusią sportininkų kartą.
60-ojo jubiliejaus proga (LTOK prizas „Pergalė“): ARVYDAS SABONIS (1964-12-19) – žymiausias Lietuvos krepšininkas, Seulo olimpinių žaidynių čempionas, Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas.
60-ojo jubiliejaus proga (LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“): VASILIJUS ŠPUNDOVAS (1965-01-13) – pasaulio dviračių treko dviejų bronzos medalių laimėtojas, pasaulio rekordininkas.
50-ojo jubiliejaus proga (LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“): ŽYMANTAS BRAŽIŪNAS (1974-12-12) – Lietuvos Taekwondo federacijos generalinis sekretorius, žymus Lietuvos Taekwondo rinktinės vyr. treneris, kurio sportininkai yra Europos čempionatų prizininkai.
50-ojo jubiliejaus proga (LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“): MARIUS GRINBERGAS (1974-07-29) – sporto žurnalistas, Nuo 2020 metų žurnalo Olimpinė panorama vyriausiasis redaktorius, dirbo 6 vasaros olimpinėse žaidynėse ir 2 žiemos olimpinėse žaidynėse.
40-ojo jubiliejaus proga (LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“): PAULIUS PETRAITIS (1984-10-27) – Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas, LTOK Revizijos komisijos pirmininkas, sporto medicinos gydytojas.
