Čekijos komandos kelias į atkrintamąsias buvo dar labiau duobėtas nei „Ryto“.
Daugkartiniai savo šalies čempionai reguliariajame sezone užtikrintai (93:65) laimėjo pirmąsias rungtynes prieš Rimo Kurtinaičio treniruojamą Baku „Sabah“, bet tuomet krito į penkių pralaimėjimų duobę, o į įkrintamąsias juos ištempė tik palankus taškų santykis prieš „Sabah“ ekipą, kuriai atsakomosiose rungtynėse ERA nusileido 87:105.
Įkrintamųjų etape Nimburko komanda sutiko „Ryto“ sirgaliams gerai pažįstamą Heidelbergo „MLP Academics“, su kuria vilniečiai pasidalino po pergalę grupių etape.
Nors nebuvo laikoma poros favorite, Čekijos komanda jau pirmose rungtynėse atėmė namų aikštės pranašumą iš varžovų (72:63), o uždarė seriją žaisdama savo namuose (78:71).
Kaip ir reguliariajame sezone, taip ir „Top 16“ etape Nimburko komanda išsigelbėjo dėl palankesnio taškų santykio: pralaimėję pirmąjį mačą prieš Las Palmo „Gran Canaria“ 3 taškais (64:67), bet du kartus nugalėję grupės autsaiderę Triesto „Pallacanestro“, čekai privalėjo Kanarų salyne laimėti bent 4 taškais, bei galiausiai tą padarė (92:82), sensacingai prasmukdami į aštuonetą.
Tai reiškia, jog Nimburko ekipa iki atkrintamųjų atžygiavo pralaimėjusi daugiau kartų (8) negu laimėjusi (6). Tai – vienintelė neigiamą balansą Čempionų lygoje šį sezoną turinti atkrintamųjų komanda. Palyginimui, „Rytas“ yra iškovojęs 8 pergales ir patyręs 4 pralaimėjimus.
Nepaisant tokių skaičių, „Ryto“ strategas Giedrius Žibėnas įžvelgia būsimų varžovų pavojingumą, kuris kyla iš jos patirties – ne vieno dalyvavimo Čempionų lygos atkrintamosiose varžybose ir branduolio, sudaryto iš patyrusių Čekijos krepšininkų.
„Esame realistai. Atvažiuoja komanda, kuri ketvirtfinalio etape yra jau patyrusi. Jiems tai jau ketvirtas kartas. Jiems žaisti čia nėra atsitiktinumas. Taip, jie niekada neperėjo to ketvirtfinalio etapo, bet jie žino, kaip žaidžiamas krepšinis, – teigė „Ryto“ treneris. – Man daro įspūdį, kaip jie žaidžia atvirą krepšinį, netgi po gautų taškų kaip jie greitai išsimeta kamuolį, eina į greitą puolimą. Daro įspūdį, kaip jie kaunasi dėl kamuolių. Jie yra pati geriausia visoje Čempionų lygoje pagal puolime atkovotus kamuolius, antra pagal iš viso atkovotus kamuolius.
Taip, aš sutinku, kad tai gal nėra patys skambiausi vardai, bet tai yra Čekijos rinktinės pagrindas, jie žaidžia labai ilgą laiką kartu, tad patikėkite manimi, jie labai gerai žino, kaip žaisti krepšinį.“
- „Ryto“ tvarkaraštis FIBA Čempionų lygos ketvirtfinalyje, kuriame žaidžiama iki dviejų pergalių:
- Balandžio 1-ąją: „Rytas“ – ERA, Vilniaus „Twinsbet“ arena;
- Balandžio 7-ąją: ERA – „Rytas“, Prahos „Kralovka“ arena;
- Balandžio 15-ąją: „Rytas“ – ERA, Vilniaus „Twinsbet“ arena (jei prireiks).
Banguotą ir nepastovų Nimburko ekipos sezoną iliustruoja ir sudėties pokyčiai. Ryškiu komandos lyderiu buvęs Sir'Jabari Rice'as, kuris Čempionų lygoje rinko net po 18,6 taško, dar vasarį išvyko į Andoros „MoraBanc“ komandą, o pagrindinis jo porininkas, vidurio puolėjas Keyshawnas Feazellas, rinkęs po 10,7 taško ir 6,3 sugriebto kamuolio, patraukė į Atėnų AEK.
Spragas Nimburko klubas bandė kamšyti kuklesniais pirkiniais: iš antrosios Ispanijos lygos atvyko ir labai sėkmingai į komandą „Top 16“ etapo pabaigoje įsiliejo kroatas Goranas Filipovičius, o dar lapkritį komandą papildė ir vienu esminių žaidėjų tapo sezoną Kėdainių „Nevėžyje“ pradėjęs Tony Perkinsas.
Vis dėlto ERA komandos branduolį sudaro vietiniai žaidėjai – nuo veteranų 36-erių Vojtecho Hrubano, 33-ejų Jaromiro Bohačiko ir 32-ejų Martino Križo, iki jaunesnės kartos atstovų 28-erių Ondrejus Sehnalo ir 24-erių Františeko Rylicho.
- Goranas Filipovičius 18 tšk., 4 rez. perd. (2 rungtynės);
- Tony Perkinsas 10,2 tšk., 4,2 rez. perd. (5 rungtynės);
- Ondrejus Sehnalas 8,5 tšk., 5,5 rez. perd. (13 rungtynių);
- Jaromiras Bohačikas 8,2 tšk., 3 atk. kam. (14 rungtynių);
- JT Shumate 7,7 tšk., 4,7 atk. kam. (11 rungtynių).
G.Žibėnas serijos išvakarėse aptarė pavojingiausius varžovų ginklus, pranešė pozityvią naujieną apie dėl traumų nežaidusius komandos amerikiečius ir paliko atvirą klausimą dėl komandos papildymo šio sezono pabaigoje.
– Kokia yra pastaruoju metu nežaidusių Jerricko Hardingo ir Jordano Caroline'o sveikatos būklė?
– Spręsime po šios treniruotės. Pasižiūrėsime, ar jie išlaikys pilnai, be keitimų. Tada ir bus priimtas sprendimas. Bet labiau esame pozityvūs dėl jų.
Labiau esame pozityvūs dėl jų.
– Rungtynėse su „Galatasaray“ parodėte žvėrišką kovingumą, komanda susitelkė. Nors serija rytoj dar tik prasideda, bet to susitelkimo ir žvėriškumo reikės nuo pat pradžios?
– Visiškai. Vadinkime, 0:0 prasidės rungtynės. Mes esame favoritai pagal tai, kad turime namų aikštės pranašumą, jie yra favoritai pagal patirtį. Dėl to čia yra 50-50. Tie niekieno kamuoliai, kova dėl kamuolių, kuri Nimburkui daug yra davusi, norime tuos dalykus stabdyti, kontroliuoti kiek įmanoma geriau, dėti kūną nuo pat rungtynių pradžios, o ne taip kaip pastarosiose dvejose rungtynėse tiek su „Lietkabeliu“, tiek su „Gargždais“, kur pradėjome nuo antro kėlinio vidurio žaisti. Čia tai gali būti per vėlu.
– Augustas Marčiulionis pamažu įsibėgėja. Kur matote jo žingsnius į priekį per tą mėnesį, kurį jis čia jau praleido?
– Manau, kad didžiausias žingsnis į priekį jo jutimas to, ką gali kiekvienas jo komandos draugas. Su kiekviena diena jis vis geriau pažįsta kiekvieną komandos žaidėją, jo stipriąsias puses, o būdamas tikru įžaidėju, jis gali dar geriau kiekvieną jų įtraukti. Ne paslaptis, kad kažkiek kamuolys, norisi tikėti, pradėjo geriau judėti, o tai yra pirmiausia Augusto ir Speedy nuopelnas.
– Prieš „Gargždus“ išsibandėte įvairias rotacijas, žaidė ir Gudaitis su Echodu viename penkete. Ar tokias variacijas ketinate naudoti ir rytojaus rungtynėse?
– Tie eksperimentai tikrai bus naudojami šito sezono metu ir nemažai, bet šiose rungtynėse negalime per daug „gamblinti“ (rizikuoti). Turime žaisti patikrintais penketais, daug davusiais penketais, kad ir žaidėjai žinotų. Jie jau žino, kuo mes remsimės šiose rungtynėse. Iki čia nuėjus, yra žaidėjai, kurie nusipelno čia būti, bet tie visi eksperimentai tikrai bus naudojami (vėliau – past.). Čia yra specifinis varžovas, mes negalime visų variacijų naudoti, nes tai yra tikrai labai greita komanda. Su kai kuriais penketais mes šiose rungtynėse galėtume būti per lėti.
– Minėjote žvėrišką Nimburko komandos kovą dėl kamuolių. Į jūsų komandą atvyko M.Echodas, ar jis gali padėti kovoje po lenta prieš čekų komandą?
– Manau, kad nusistovėjęs neteisingas požiūris, kad kova dėl kamuolių yra aukštaūgių reikalai. Čia yra noras, padėties užsiėmimas, patirtis, užuodimas, kur kamuolys nusileis. Turime visi jungtis į kovą tiek prie savojo, tiek prie varžovų krepšio.
– Po traumos sugrįžo Martynas Paliukėnas. Kalbėjote, kad tai žaidėjas, kuriam labai daug rūpi ir reiškia „Rytas“. Ar rytojaus rungtynės bus tokios, kuriose turi pasirodyti, jog komanda daug reiškia visiems žaidėjams?
– Vienareikšmiškai. Jei prieš tokias rungtynes kažkam dar tokių klausimų kyla ir reikėtų dar aiškinti, mes turėtume kažkokių problemų. Nemanau, kad žaidėjus dar reikės motyvuoti. Visi puikiai supranta, kokią galimybę turime. Nesinorėtų jos iššvaistyti. Turime nuo ginčo kamuolio dėti kūnus, nežiūrėti kiek kartų kamuolį paliečiau ar metimų išsimečiau. Turime žiūrėti kaip kautis, daryti atsakomybes, kurios tau priklauso aikštelėje. Šabloniškai gal skamba, bet fiziškumu turime lenkti rytdienos varžovą.
– Gytis Masiulis pastaruoju metu žaidžia sėkmingą atkarpą, bet tą jis daro daugiausia rungtyniaudamas vidurio puolėjo pozicijoje. Komandai turint du tradicinius centrus A.Gudaitį ir M.Echodą, Gyčiui neišvengiamai teks pasistumti į ketvirtą poziciją. Ar tai jums nesukelia dilemos ir nerimo dėl G.Masiulio panaudojimo?
– Manau, kad tai yra tik pranašumas turėti tokią situaciją. Priklausomai nuo varžovų, ko mums reikia tą dieną, mes galime labai varijuoti. Arba mes žaidžiame tik su Echodu ir Gudaičiu penktoje pozicijoje, arba su vienu iš tipinių penktų numerių ir Masiuliu. Manau, kad tai yra pranašumas ir tą pranašumą mes norėsime naudoti.
– Nimburko komandos kelias į atkrintamąsias buvo vingiuotas, o tai gerai atsispindi puolimo rodikliuose, pagal kuriuos ji yra prasčiausia iš visų atkrintamųjų dalyvių. Tačiau pagal gynybinius rodiklius čekai lenkia ne vieną komandą, tarp jų ir „Rytą“. Kuo ši ekipa yra pavojinga gindamasi, ypač prieš jūsų gynėjus?
– Labai nestandartinė gynyba. Labai daug rotuoja, daug aktyvių rankų, labai stengiasi nukirsti perdavimų linijas. Tai yra komanda, kuri labai pavojinga atkarpose. Kai mes nebūname geri su kamuoliu, galime „pasigauti“ ant perdavimų linijų ir tada jie bėga, meta pigius taškus ir laužia rungtynes. Grupių etapai jiems nebuvo rožėmis kloti, bet jie tose grupėse išgyveno dėl to, kad tai yra komanda, žaidžianti kartu ir žinanti, kaip žaisti lemiamas rungtynes. Turime neapsigauti ir būti pasiruošę. Tai – specifinė komanda, kuri reikalauja pasiruošimo. Tai nėra standartinė komanda.
– T.Perkinsas sezoną pradėjo Kėdainių komandoje. Ar matote pokytį jo žaidime nuo sezono pradžios, kai jis žaidė Lietuvoje?
– Manau, kad Kėdainiuose jis turėjo daugiau žalios šviesos. Ten jis nėra nuo sezono pradžios, po truputį prisitaiko. Reikia tą jo taškų pelnymo talentą gerbti. Jis nusprendė rungtynes Gran Kanarijoje, negalime jam leisti įsibėgėti.
– Tiksi paskutinės žaidėjų registracijos Čempionų lygos turnyrui valandos (žaidėjus šiam turnyrui galima registruoti iki balandžio 1-osios). Ar uždarytas komplektacijos klausimas, o galbūt paliekate jį vėlesniam laikui, LKL, o nebe Čempionų lygai?
– Kiek čia lieka? 11 valandų ir 49 minutės? Manau, kad nieko šiandien neišlaušime. Ne paslaptis, net ir mūsų aukštaūgiai žino, kad Čempionų lygai nieko naujo neregistruosime. Tai nereiškia, kad neregistruosime LKL. Žiūrėsime, kaip žaidžiame, kaip pasirodome, o jeigu reikės, dar turime tą variantą. Bet šiuo metu, kalbant apie Čempionų lygą, manau, kad durys užsidaro. Nebent ofisas kažkuo nustebins, bet lyg ir esame tai sutarę.
Kiek čia lieka? 11 valandų ir 49 minutės? Manau, kad nieko šiandien neišlaušime.
– Bilietų į rytojaus rungtynes dar yra, bet akivaizdu, kad jau turėtų būti „Ryto“ lankomumo rekordas Čempionų lygoje. Ar nekyla šiurpuliukai pagalvojus apie tai, kas rytoj dėsis tribūnose?
– Mes jau pastarosiose rungtynėse buvome per daug emocionalūs. Emocijos turi būti tribūnose, bet aikštelėje tų emocijų nesinorėtų. Turime koncentruotis į rungtynių planą, nes tai – varžovas, kuris žaidžia atkarpomis. Mes negalime jiems duotų tų atkarpų. Turime išlikti kartu, eiti iš atakos į ataką, o po vienos sėkmingesnės atkarpos, išlikti kartu ir sukandus dantis eiti toliau.
– Ne tik klubui, bet ir jums pačiam ši teritorija nepažįstama. Jei ankstesniais metais tokiu metu jau ruošdavotės tik LKL lemiamoms kovoms, tai dabar turite ir šį turnyrą. Ar pačiam nekeista ir ar nejaučiate kažkokio ypatingo jaudulio?
– Nežinau... Ruošiamės rungtynėms, žinome, kas pastatyta ant kortos, žinome, kad išsikovojome šį šansą. Tikrai nenorime jo paleisti. O įtampa ar ne įtampa... Aš prieš „Gargždų“ rungtynes sakiau, kad didžiausia įtampa yra tokiose rungtynėse LKL, kur mums yra būtina laimėti. Ten daugiausiai tos įtampos būna. Šiose rungtynėse turime koncentruotis į savo dalykus, kuriuos mes privalome padaryti aikštelėje. Įtampa nueina kažkur į šoną, kai koncentruojiesi į vieną liniją.
