B.J.Armstrongas įsitikinęs, kad dėsniai, galioję M.Jordano laikais, yra tokie patys ir dominuojant LeBronui Jamesui.
Vienuolika metų NBA, tarp jų septynerius Čikagoje, rungtyniavęs B.J.Armstrongas pasidalijo savo įžvalgomis po superfinalo, kuriame „Golden State Warriors“ 4:0 sutraiškė Klivlando klubą, nepaisant LeBrono pastangų.
„NBA finalai man sukelia deja vu jausmą. Visi nuolat kartoja, kad LeBronui Jamesui reikia daugiau pagalbos, daugiau nieko. Galbūt tai tiesa, tačiau, su didžiausia pagarba, jam taip pat reikia padėti sau pačiam.
1989–1990 metų sezone aš priklausiau grupei, kuri vadinosi „Jordanaires“. Nuo pat tos dienos, kai atvykau į Čikagą, žinojau kiekvieno vaidmenį komandoje: Michaelas Jordanas buvo fenomenalus talentas. Tačiau, kol komanda buvo priklausoma vien nuo M.Jordano talento, mes konferencijos finaluose niekaip negalėdavome įveikti „blogųjų berniukų“ vedamos „Pistons“ ekipos.
Stebėdamas „Cavaliers“ šiuose finaluose, matau tą patį vaizdą aikštelėje, kai žaidėme patys. Lyg Michaelas Jordanas būtų gavęs kamuolį, o mūsų visa komanda stovėtų nuošalyje ir žiūrėtų, kaip jis pelnys taškus. Buvo neįtikėtina tai matyti, tačiau tai nebuvo komandinis krepšinis. Tiesiog suteikėme galimybę M.Jordanui demonstruoti savo talentą.
Kažkuriuo metu Michaelas Jordanas suprato, kad ir koks jis būtų puikus, vienas „Pistons“ komandos neįveiks. M.J. pradėjo žaisti labiau komandiškai ir apribojo savo herojiškus veiksmus.
Panašiai ir LeBronas Jamesas turi patikėti savo komandos žaidimo schema. Iki šiol jis buvo neįtikėtinas, tačiau jis netikėjo sistema. Štai nuo ko prasideda pasitikėjimas. Jis turi patikėti sistema.
Kai Michaelas Jordanas pradėjo tikėti kitais, mes nukovėme „Pistons“.
Tai primena man laikus, kai visi nuolat kartojo Michaelui Jordanui, kad jis neturi tai, ko reikia čempionų titului. Esą jo komandos draugai tiesiog nebuvo pakankamai geri – aš buvau tarp jų. Iš tikrųjų mums labiausiai trūko tikėjimo, kad galime laimėti. Kai Michaelas Jordanas pradėjo tikėti kitais, mes nukovėme „Pistons“ bei galiausiai laimėjome čempionų titulą daug kartų. Manau, MJ patikėjo, kad jo komandos draugai buvo pakankamai geri, nes jis tapo tikra tos komandos dalimi.
Didybė suteikia teisę žaisti sistemoje, kurioje daliniesi kamuoliu su kitais, o ne laikai jį vienas. Visi turi atsiduoti šiai sistemai. Geriausias žaidėjas komandoje turi suvokti, kad norint laimėti jam reikia komandos. Aš noriu pasakyti ne tai, kad reikia atlikti perdavimą, kai tave spaudžia keli varžovai. Tiesiog lyderis ir visi kiti turi tikėti sistema. Michaelas Jordanas dalijosi kamuoliu su manim ne todėl, kad prieš jį labai smarkiai gynėsi, bet todėl, kad jis tikėjo, jog mes žaidžiame kartu kaip komanda. Michaelas Jordanas, be abejo, neįtikėtinai gerai mokėjo žaisti puolime, bet nesustabdomu jis tapo suvokęs, kaip veikia trikampis puolimas. Ši sistema turi būti paremta kamuoliu dalijimusi ir žaidėjų judėjimu.
LeBronas Jamesas įrodė, kad jis gali vesti į priekį. Linkiu LeBronui, kad jis suprastų: jis yra neįtikėtinas lyderis, nes tempia komandą. Kitas žingsnis kelyje į legendą, kuriuo jis jau žengia, yra patikėti, kad jis yra geriausias žaidėjas geriausioje komandos krepšinio sistemoje. Tik tokiu atveju jo treneris, sistema ir jo bendražygiai – visa KOMANDA – bus pakankamai stipri kelyje į pergales.“
