Per NBA istoriją reguliariojo sezono nugalėtojų vardas čempionų titulo sezono pabaigoje toli gražu negarantuoja – po finalo serijų rankas į viršų kėlė tik 34 iš 74 (46 proc.) reguliariajame sezone geriausiomis buvusių komandų žaidėjai.
Nors ne visada laimi trofėjų, dažniausiai ilgo sezono metu dominavusios komandos atkrintamosiose sugeba praeiti bent du ar tris etapus ir prasčiausiu atveju iškrenta konferencijų finale arba pralaimi didįjį finalą.
Vis dėlto per visą lygos istoriją buvo septynios komandos, laimėjusios reguliarųjį sezoną, tačiau lemiamose kovose nepasiekusios net Rytų ar Vakarų konferencijos finalo.
2019-2020 m. sezono „Bucks“ – vieni tokių. Mike'o Budenholzerio auklėtiniai reguliariajame sezone pasiekė 56 pergales ir pralaimėjo tik 17 kartų, bet konferencijos pusfinalyje po trijų pirmųjų rungtynių atsiliko 0:3, o net ir išplėšę pergalę ketvirtajame mače bei netekę Giannio Antetokounmpo rimtesnio iššūkio Majamio komandai mesti nesugebėjo.
15min pristato likusius NBA reguliariųjų sezonų nugalėtojus, atkrintamosiose patyrusius fiasko.
„Baltimore Bullets“ (1968-1969 m. sezonas)
Dabartinių „Washington Wizards“ pirmtakai 1968 m. naujokų biržoje gavo tikrą dovaną – Baltimorės komanda pasistiprino įspūdingų fizinių duomenų 201 cm ūgio centru Wesu Unseldu.
Su šiuo naujoku „kulkos“ jau pirmajame sezone pasiekė 57 pergales ir tapo geriausia reguliariojo sezono komanda, o prieš kelis mėnesius anapilin iškeliavęs tuo metu vos 23-ejų W.Unseldas buvo išrinktas metų naujoku ir pateko į geriausių sezono žaidėjų penketą.
Vis dėlto atkrintamosiose Baltimorės komandos parakas sudrėko – jau pirmajame tuometinio Rytų diviziono etape „Bullets“ 0:4 nusileido „New York Knicks“ klubui ir anksti baigė kelionę link trofėjaus.
„Portland Trail Blazers“ (1977-1978 m. sezonas)
„Trail Blazers“ 1974 m. naujokų biržos pirmuoju šaukimu pakvietė būsimąjį lygos MVP Billą Waltoną, kuris savo piką su komanda pasiekė 1976-1977 m. sezone, kuomet laimėjo ir reguliariojo sezono, ir finalo serijos naudingiausio žaidėjo statulėlę bei užsimovė čempiono žiedą.
Su daug vilčių „Blazers“ žengė ir į kitą sezoną, kurį Portlando komanda pradėjo fantastiškai – laimėjo pirmąsias 50 iš 60 rungtynių ir ėmė kurstyti kalbas apie besikuriančią dinastiją.
Visgi tuomet nutiko tai, kas dažnai vadinama „Blazers“ centrų prakeiksmu – B.Waltonui lūžo pėda, o dėl šios traumos vienas geriausių visų laikų NBA vidurio puolėjų ne tik praleido likusią sezono dalį, bet ir turėjo problemų visą likusią karjerą.
„Blazers“ reguliarųjį sezoną užbaigė su 8 pergalėmis per 22 mačus ir nepaisant to, jog aplenkė visas kitas komandas, atkrintamosiose buvo išspirti jau pirmojo pasitaikiusio varžovo – „Seattle SuperSonics“ Vakarų konferencijos pusfinalyje varžovus iš Portlando nubaudė 4:2.
Beje, B.Waltonas tą sezoną sužaidė paskutines rungtynes su „Blazers“ marškinėliais – centras prašėsi mainų dėl netinkamo gydymo, praleido visą 1978-1979 m. sezoną, o galiausiai paliko Portlandą kaip laisvasis agentas.
„Los Angeles Lakers“ (1989-1990 m. sezonas)
Nuo 1980 iki 1989 m. net aštuonis kartus NBA finale žaidęs legendinis klubas tikėjosi sugrįžti į lemiamą seriją ir 1990-aisiais, kai reguliariajame sezone net ir praradę karjerą baigusį veteraną Kareemą Abdul-Jabbarą „Showtime Lakers“ neturėjo lygių – laimėjo net 63 iš 82 rungtynių ir užsitikrino namų aikštės pranašumą visų atkrintamųjų metu.
Vis dėlto šios buvo pažymėtos fiasko. Pirmajame etape Pato Riley auklėtiniai perlipo „Houston Rockets“ barjerą, bet antrajame neturėjo šansų prieš „Phoenix Suns“ – Magico Johnsono vedami „Lakers“ krito 1:4.
Šis sezonas buvo paskutinis, kai prie Los Andželo komandos vairo stovėjo ikoniška figūra P.Riley, Kalifornijos klubui atnešęs keturis NBA čempionų titulus.
Tiesa, po metų „Lakers“ ir su naujuoju treneriu Mike'u Dunleavy dar sugrįš į NBA finalą, bet tik tam, kad jame stebėtų pirmąjį Michaelo Jordano ir „Chicago Bulls“ triumfą.
„Seattle SuperSonics“ (1993-1994 m. sezonas)
Nuo dešimto dešimtmečio pradžios aukštyn kilę „Sonics“ su Shawnu Kempu ir Gary Paytonu priešakyje savo aukščiausią tašką reguliariajame sezone pasiekė 1993-1994 m. sezone, kai laimėjo 63 rungtynes.
Atkrintamųjų pradžia George'o Karlo auklėtiniams nieko blogo nežadėjo – jie laimėjo pirmąsias dvejas rungtynes prieš „Denver Nuggets“ ir serijoje iki trijų pergalių pirmavo 2:0.
Vis dėlto trečiąjį susitikimą namuose laimėję „Nuggets“ užsikūrė ir vedami gynybinės sienos Dikembe Mutombo sugebėjo padaryti tai, ko dar nebuvo padariusi jokia 8-ąją vietą reguliariajame sezone užėmusi komanda – eliminuoti reguliariojo sezono nugalėtojus. Denveris seriją laimėjo 3:2.
2008 metais į Oklahomą persikėlę ir „Thunder“ klubu tapę „Sonics“ daugiau niekada nesužaidė tokio gero reguliariojo sezono, bet NBA finale dar spėjo pažaisti – 1996 m. jie 2:4 nusileido „Bulls“.
„Dallas Mavericks“ (2006-2007 m. sezonas)
Tai buvo metai, kai NBA pasaulis galutinai suprato, iš kokio molio yra drėbtas Vokietijos deimantas Dirkas Nowitzki.
2006 m. finale „Heat“ klubui nusileidusių „Mavs“ lyderis buvo išrinktas naudingiausiu reguliariojo sezono krepšininku ir tapo pirmu tą padariusiu europiečiu, o Dalaso klubas buvo nesustabdomas – pasiekė 67 pergales ir užfiksavo tuo metu šeštą geriausią reguliariojo sezono rezultatą NBA istorijoje.
Deja, D.Nowitzki nė nespėjo atsiimti MVP apdovanojimo, kai „Mavericks“ žaidėjai jau galėjo skirstytis į atostogas – juos dar pirmajame etape eliminavo „Golden State Warriors“ su epizodiškai žaidusiu Šarūnu Jasikevičiumi, įveikusi „Mavericks“ klubą 4:2.
Iškritę jau pirmame etape, „Mavs“ tapo anksčiausiai iš kovos dėl titulo pasitraukusiu reguliariojo sezono nugalėtoju. Be to, Dalaso ekipa yra viena iš dviejų (kartu su 2015-2016 m. „San Antonio Spurs“) klubų, reguliariajame sezone laimėjusiu bent 64 mačus, bet nepasiekusiu net konferencijos finalo.
D.Nowitzki kritikus galiausiai užtildė po ketverių metų, kai „Mavericks“ finale parklupdė „Heat“ ir iškovojo pirmąjį titulą klubo istorijoje.
„Cleveland Cavaliers“ (2009-2010 m. sezonas)
Naujausias (neskaitant „Bucks“) reguliariojo sezono nugalėtojų fiasko atvejis, kurį su skausmu prisimena ir Lietuvos krepšinio gerbėjai.
LeBrono Jameso vedami „Cavs“ su Žydrūnu Ilgausku antrą sezoną paeiliui tapo geriausiu reguliariojo sezono klubu, o atkrintamosiose tikėjosi patriukšmauti po 2009-ųjų pavasarį pralaimėto Rytų konferencijos finalo.
Deja, Karaliui ir lietuviui kelią link trofėjaus jau Rytų konferencijos pusfinalyje užkirto patyrusi „Boston Celtics“ komanda su didžiuoju ketvertu Kevinu Garnettu, Paulu Pierce'u, Ray Allenu ir Rajonu Rondo priešakyje.
Iki 44,7 proc. taiklumo iš žaidimo ir 26,8 taško per susitikimą L.Jamesą pristabdę „Celtics“ laimėjo seriją 4:2 ir vėliau nužygiavo iki pat finalo, kuriame per septynių rungtynių seriją nusileido „Lakers“.
O iš Klivlando šis pralaimėjimas atėmė ne tik galimybę iškovoti NBA čempionų taurę, bet ir LeBroną, kuris savo talentus išsivežė į Majamį. Kartu su Karaliumi į saulėtąją Floridą išvyko ir Ž.Ilgauskas.
Tiesa, L.Jamesas į Klivlandą dar grįžo ir 2016-aisiais ištaisė praeities klaidas laimėdamas NBA finalą.
