Pirmoje laidoje „Lietuvos ryto“ krepšininkai atskleidė, kodėl pasirinko dabartinius marškinėlių numerius.
Drew Gordonas: „Tiek M.Johnsonas, tiek mano tėtis vilkėjo 32-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius. Aš, mano sesuo ir brolis daugumoje komandų buvome pasirinkę būtent šį numerį – tai tarsi mūsų šeimos ryšys“.
Tayloras Brownas: „Numeris 3 yra skirtas mano jaunesniajam broliui. Jis mirė, kai man buvo septyneri, o jam – treji metai. Taigi, trys yra mano skaičius. Kiekvieną kartą kai žaidžiu, noriu atstovauti broliui ir savo šeimai. Šis numeris yra kasdien su manimi“.
Artūras Jomantas: „Kai persikėliau žaisti į „Lietuvos rytą“, man buvo 21-eri“.
Jimmy Baronas: „Kai mokiausi penktoje klasėje, rungtyniavau jungtinėje 5-6 klasių komandoje ir ekipoje buvau jauniausias žaidėjas. Dar du krepšininkai turėjo pasirinkti numerius – buvo likę 20-as bei 23-ias.
Žinoma, norėjau būti kaip M.Jordanas, deja, 23-ias buvo pasirinktas vyresnio žaidėjo, todėl liko 20-as. Nuo to laiko – jis ant mano marškinėlių“.
Clevinas Hannah: „Mano gimtadienis – lapkritį, o tai – vienuoliktas mėnesis. Nuo mokyklos laikų visada mėgau šį numerį ir stengiuosi su juo neišsiskirti“.
