Primename, kad pirmajame etape „Texas Longhorns“ (11) įveikė šeštąjį reitingą turėjusius „BYU Cougars“ (6) studentus, o antrajame eliminavo trečiu reitingu į atkrintamąsias patekusią „Gonzaga Bulldogs“ (3) komandą.
„Nemanau, kad mes norėtume būti vadinami Pelenės istorijos herojais, – sakė Teksaso universiteto treneris Seanas Milleris. – Juk mes esame Teksaso universitetas.“
„Tai toli gražu ne Pelenės istorija, labiau – sesės piktadarės istorija“, – ironizavo Jordanas Mendoza, „USA Today“ apžvalgininkas. Pasak jo, ši komanda buvo nuožmi ir grėsminga, tiesiog – tik vėlyvoje sezono stadijoje atskleidė savo tikrąjį veidą.
„Tai ne tiek Pelenė, kiek komanda, dabar žaidžianti pagal savo pajėgumą ir lūkesčius, kurie jai buvo kelti. Tiesiog taip susiklostė, kad šalia jų pavadinimo yra tas mažas skaičiukas 11“, – teigia jis.
„Tai nėra komanda, kuri tiesiog pagavo bangą. Tai komanda, kuri pagaliau žaidžia taip, kaip turėjo žaisti visą sezoną“, – rašo „SB Nation“.
„Galbūt Pelenė su koviniais batais?“, – klausė „Houston Chronicle“.
„Tam tikra prasme pirmieji mūsų sezono mėnesiai buvo tarsi nebaigtas darbas“, – sakė ir pats S.Milleris, pripažinęs, kad šiai komandai tiesiog prireikė laiko įsibėgėti.
Eliminuotos Gonzagos treneris Markas Few taip pat kalbėjo apie tai, kad jo komandos nesėkmė nėra jokia sensacija. „Mes visi šioje salėje esame suaugę žmonės. Kai kurias tas pravardes, kurias visi visiems priskiria – nuo Pelenės iki „mėlynojo kraujo“, ir pan. – man labai sunku suprasti. Jos tiesiog neturi jokios prasmės“, – kalbėjo M.Few.
„Tai nėra Pelenės komanda. Tai tikrai talentinga komanda su tikrai, tikrai, tikrai geru treneriu, kuri turi neįtikėtinus išteklius ir puikią istoriją, susijusią su puikiais pasiekimais turnyre. Tai tiesiog 11-oji komanda, kuri per metus patyrė keletą sunkių pralaimėjimų“, – pridūrė jis.
„Reikia atiduoti duoklę Teksasui. Nėra tikimasi, kad Teksasas pralaimės 14 rungtynių per sezoną, bet tikimasi, kad jis darys būtent tai, ką daro dabar. Tai ne ta pati komanda, kuri pralaimėjo penkias iš paskutinių šešių rungtynių prieš atkrintamąsias“, – dėsto J.Mendoza.
„Jordanas Pope'as žaidžia kaip elitinis gynėjas, ko ir buvo tikimasi, kai jis 2024 m. perėjo iš „Oregon State“. Matas Vokietaitis visiškai valdo baudos aikštelę, dominuodamas prieš bet kurį aukštą žaidėją, kuris drįsta jam stoti skersai kelio“, – savo žodžius grindė „USA Today“ apžvalgininkas.
„Kelias į tai nebuvo gražus, ir būtent tai daro Teksasą puikia istorija. Jie susigaudė tinkamu laiku, kai daugelis žmonių juos jau buvo nurašę. Dėl to juos lengva palaikyti. „Longhorns“ turėtų tuo džiaugtis ir į „Sweet 16“ atvykti su išsiugdytu stipriu žudikų mentalitetu. Jie turi viską, ko reikia, todėl net nebandykite jiems užmauti stiklinio batelio“, – tęsia jis.
„Kartais pamokos, kurias išmoksti pakeliui, tave sustiprina. Šiuo metu esame daug geresnė komanda nei buvome prieš mėnesį. Manau, kad žaidžiame geriausiai, kaip galime, visi nori žaisti geriausiai kovo mėnesį, ir mums tiesiog pavyko tai padaryti. Tikiuosi, kad galėsime tai tęsti“, – sakė S.Milleris.
M.Vokietaitis nustebino trykštančiu pasitikėjimu, kai spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie akistatą su Grahamu Iki, vienu talentingiausių lygos aukštaūgiu.
„Man nerūpi, prieš ką aš žaidžiu. Tiesiog stengiuosi žaisti kietai, pasitikėdamas. Mano akyse – aš esu geriausias vidurio puolėjas lygoje. Tokį nusiteikimą ketinu išlaikyti ir toliau“, – sakė lietuvis.
Antrame mače su „Gonzaga Bulldogs“ lietuvis pelnė 17 taškų ir atkovojo 9 kamuolius.
Nicas Codie savo komandos draugui iš Lietuvos suteikė pravardę, ir ši prilipo – dabar taip Matą komandos viduje vadina visi.
„Aš jį pavadinau „Lithuanian Dream“, – atskleidė N.Codie. Tai nuoroda į legendinį NBA krepšininką. „Maždaug prieš dvi savaites, – juokdamasis pasakojo N.Codie. – Ar matėte tą nedidelį jo šoktelėjimą vakar? Lygiai kaip Hakeemas Olajuwonas ir jo „Dream Shake“.
„Nereikia nė sakyti, kad M.Vokietaitis dar turi nueiti ilgą kelią, kad išties galėtų atkartoti firminius „Houston Rockets“ vidurio puolėjo judesius, sudarytus iš apgaulingų judesių ir švelnaus šuoliuko, juolab, kad kol kas M.Vokietaičio žaidime beveik nėra apgaulingų judesių. Jis yra tiesmukiškas centras, kuris su savo 213 cm ūgio ir 116 kg svorio sudėjimu yra tikras bulius“, – pakomentavo Kirkas Bohis, „Houston Chronicle“ apžvalgininkas.
„Subtilumas nėra pagrindinis jo žaidimo bruožas, nepaisant retkarčiais pasitaikančių sukimosi judesių, tačiau tai nesutrukdė jam dominuoti rungtynėse, kuriose jis pelnė 23 taškus ir surinko 16 atkovotų kamuolių – tai yra jo karjeros rekordas – Teksaso komandai 79:71 nugalėjus BYU“, – apie pirmąsias „Longhorns“ rungtynes „Kovo beprotybėje“ rašė K.Bohis.
M.Vokietaitis tapo pirmuoju „Longhorns“ žaidėju komandos istorijoje, kuris NCAA turnyro rungtynėse surinko 20 taškų ir atkovojo 15 kamuolių.
„Tai buvo tikriausiai jo geriausios rungtynės kaip „Longhorn“ žaidėjo, – po šio mačo sakė treneris S. Milleris. – Jis nuėjo ilgą kelią. Jis tikrai turi aistrą krepšiniui ir darbo etiką. Jis tikrai nori būti puikus.“
Pats M.Vokietaitis sutiko, kad tai buvo jo geriausias pasirodymas, nepaisant aštuonių pramestų baudų metimų. Jis sakė, kad gavo sveikinimo žinutę iš tėvų, kurie žiūrėjo rungtynes namuose Lietuvoje, nors čia rungtynės prasidėjo 1 val. nakties.
„Praėjus vos dvejiems metams nuo studijų pradžios, M.Vokietaitis pamažu įsitvirtina savo vaidmenyje. O tai, kalbant apie 213 cm ūgio vidurio puolėją, reiškia nemažai. Po to, kai per kiek daugiau nei metus vidurinėje mokykloje paaugo daugiau nei 10 centimetrų, šis Teksaso antrakursis galbūt jau nebeaugs, bet tikrai gali išplėsti savo žaidimo arsenalą. Jis labai norėtų žaisti kaip jo tautietis Arvydas Sabonis, kuris, nors ir atvyko į NBA tik 31-erių, buvo neįtikėtinai įgudęs ir protingas krepšininkas. Žinoma, kas nenorėtų toks būti?“, – parašė K.Bohis.
„Manau, jis buvo geriausias visų laikų žaidėjas iš Lietuvos, kur krepšinis yra tarsi antroji religija“, – „Žalgirio“ sistemos auklėtinio žodžius pacitavo „Houston Chronicle“.
„Jis yra tikras žvėris, vyrai, tikrai, – apie M.Vokietaitį sakė gynėjas J.Pope‘as. Turėti tokį žaidėją po krepšiu, kuris reikalauja tiek varžovų dėmesio, yra labai svarbu. Kartais jis būna per griežtas sau, bet jo ateitis yra labai šviesi. Jis ir toliau darys tokius dalykus, tai padės ne tik jam pačiam, bet ir mums nueiti ilgą kelią.“
Baudų pataikymas dažnai pakiša koją M.Vokietaičiui, tačiau lietuvis žino savo trūkumus ir pasiruošęs dirbti, kad juos ištaisytų.
„Manau, kad pagerėjau kovojant dėl kamuolių ir baigiant atakas baudos aikštelėje, – sakė Vokietaitis. Dabar fiziškai jaučiuosi geriau ir jaučiu, kad galiu greičiau bėgti aikštelėje. Man patinka žaisti fiziškai. Bet norėčiau sugebėti mesti ir nuo tritaškių linijos. Noriu būti žaidėju, kuris gali viską.“
„Pavyzdžiui, kaip Sabonis ar Olajuwonas?“, – retoriniu klausimu užbaigia K.Bohis.
