Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 30d. 21:01

„Andrikienės laikas“ – kodėl prieš 20 metų daug lietuvių jo taip nekentė?

Laima Andrikienė Ar žinai?
15min nuotr. / Laima Andrikienė

„Andrikienės laikas“ – ši frazė prieš 20 metų įsiveržė į modernios Lietuvos folklorą. Tačiau jaunajai kartai, kuriai tuomet mažai rūpėjo „Andrikienės laiko“ sukeltas triukšmas, ji jau daug mažiau pažįstama. Kas slepiasi po šia fraze ir kodėl „Andrikienės laikas“ supykdė daug lietuvių? Ir kaip Laima Andrikienė – tuometė ministrė, dabartinė europarlamentarė – Europos Parlamente dėl laiko sukiojimo atsisakymo balsuoja dabar?

Portalas 15min pateikia atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, kviesdamas vienus prisiminti, o kitus – sužinoti, kodėl prieš 20 metų tuometinės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės inicijuota reforma susilaukė tiek reakcijų, kad jos pavardė netgi įėjo į istoriją.

Ir nepamirškite – šią naktį laikrodžių rodykles turite pasukti viena valanda į priekį!

Iš kur atsirado „Andrikienės laikas“?

Atkūrus Nepriklausomybę Lietuva atsisakė „Maskvos laiko“ ir perėjo iš 3-iosios į 2-ąją (Vidurio Europos) laiko juostą – tą pačią, kurioje gyvena dabar ir kuriai geografiškai priklauso keturi penktadaliai Lietuvos.

Bet patį laiko sukiojimą pasiliko. Nuo spalio iki kovo šalis gyveno žiemos laiku, o nuo kovo iki spalio šalyje buvo vasaros laikas.

Tokiu ritmu gyveno daugelis Rytų Europos valstybių. Nuo didžiosios dalies Vakarų ir Vidurio Europos valstybių laiko tada, kaip ir dabar, Lietuvos laikas ir žiemą, ir vasarą skyrėsi valanda.

Situacija pasikeitė 1998 m. Tų metų sausio 21 d. Europos reikalų ministerijos ir ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva Vyriausybė gana netikėtai nusprendė, kad Lietuva pradės gyventi 1-osios laiko juostos laiku su laiko sukimu dukart per metus. Kitaip tariant, pereis prie „Europos laiko“.

Tokiu laiko ritmu gyveno trylika Vidurio ir Vakarų Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją, Prancūziją ir Belgiją, kurios sostinėje Briuselyje įsikūrusios pagrindinės ES institucijos.

Būtent siekis gyventi toje pačioje laiko juostoje kaip ir daugelis Lietuvai svarbių Europos šalių buvo pagrindinis L.Andrikienės ir kitų sprendimo šalininkų argumentas. Užsiminta ir apie tai, kad šioje laiko juostoje Lietuva gyveno ir iki 1940 m.

Asmeninio archyvo nuotr./Laima Andrikienė
Asmeninio archyvo nuotr./Laima Andrikienė

„Mūsų šalies atstovai galės racionaliau bendradarbiauti su daugelio Europos šalių pareigūnais, verslininkais ir keliaudami išvengs dėl skirtingų laiko juostų kylančių nepatogumų bei nesusipratimų“, – 1998 m. sausio 22 d. „Respublikoje“ cituota L.Andrikienė.

„Su ta valstybių grupe mus reikia daug bendrauti ir dabar, ir ateityje. Todėl daug patogiau, kai laiko keisti nereikės“, – sausio 26 d. laikraščiui sakė Europos reikalų viceministras Mindaugas Paunksnis. Taip pat jis sakė, kad laiko pakeitimas neturės didelės reikšmės.

Prie „Europos laiko“ pereita 1998 m. kovo paskutinį sekmadienį. Tada, skirtingai negu ankstesniais metais, valanda į priekį laiko Lietuva nesuko, taip pradėdama gyventi tuo pačiu vasaros laiku, kaip Europos šalys.

O paskutinį spalio sekmadienį laikas buvo pasuktas valanda atgal, taip suvienodinus ir žiemos laiką su Europos šalimis.

Pakeitus laiko juostą nuo kovo paskutinio savaitgalio buvo pakeistas ir valstybės įstaigų darbo laikas. Iki tol dirbusios nuo 9 iki 18 val., jos pradėjo dirbti nuo 8 iki 17 val. Pietų pertraukos pradžia taip pat „pasislinko“ valanda anksčiau.

Visuomenėje naujasis laikas įgavo pašaipų „Andrikienės laiko“ pavadinimą.

Kodėl „Andrikienės laikas“ lietuviams nepatiko?

Praktikoje sprendimas sukėlė daug nepasitenkinimo. Daugeliui žmonių nepatiko tiek sujauktas ilgametis ritmas, tiek dėl to, kad žiemą temti pradėdavo itin anksti – 15 ar 16 valandą.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Vakaras
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Vakaras

Daug kas skundėsi, kad dėl to patiria diskomfortą, jaučiasi nesaugūs, labiau bijo nusikaltimų. Vasarą taip pat temdavo anksčiau, kas kėlė problemų sodininkams ir ūkininkams.

Skųstasi, kad trumpas šviesos laikotarpis sukelia ir sveikatos problemas. Be to, daugelį stebino ir tai, kad nuo Latvijos ar Estijos šalies laikas skyrėsi valanda, su šiomis šalimis laiko keitimas nebuvo derintas. Skųstasi ir dėl, daugelio nuomone, skuboto sprendimo priėmimo, nevykdant visuomenės apklausų, neatlikus tyrimų.

Pagrindinis įvedant laiką naudotas argumentas, kad „gyvensime tuo pačiu laiku kaip ir daug Europos valstybių“ daugelį lietuvių, kurie po Europą keliauti galimybės neturėjo, kaip tik erzino. Jiems atrodė, kad valdžią eilinį kartą rūpinasi turtingųjų ir valdančiųjų interesais bei bando įtikti Briuseliui, pamiršdama paprastus žmones.

„Ministrės Andrikienės argumentai, kad įvedus naująjį laiką bus patogu vykstantiems į Europą, nėra per daug rimti. Pamėginkime suskaičiuoti, kiek procentų Lietuvos žmonių vos ne kas mėnesį keliauja į Londoną, Stokholmą, Paryžių. Gal ministrė ir vyksta ten kas antrą savaitę“, – „Respublikoje“ tada piktinosi Seimo narys Egidijus Bičkauskas.

Galų gale visa tai lėmė, kad „Andrikienės laikas“ įsitvirtino kaip savotiškas lietuvių nepasitenkinimo valdžia simbolis.

Neatsitiktinai „Radioshow“ savo dainoje „Mums reikia naujo vado“ dainavo: „Mirties bausmė / Bus vėl legalizuota, / O Andrikienės laiką / Mes būtinai kastruosim“. Žinoma, „Radioshow“ tekstas buvo satyra, tačiau jis gana tiksliai atspindėjo lietuvių, kurių požiūrį pašiepti buvo skirta daina, nuomonę.

Jau vėliau žiniasklaidoje pasirodė teiginių, esą išties „Europos laikas“ arba „Andrikienės laikas“, kaip jį bevadintume, buvo ministro pirmininko Gedimino Vagnoriaus iniciatyva, tačiau, nujaučiant galimą visuomenės nepasitenkinimą, buvo sutarta, kad laiką įvesti pasiūlys būtent Europos reikalų ministerija.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gediminas Vagnorius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gediminas Vagnorius

Pati L.Andrikienė jos vardą gavusios reformos poste nesulaukė – pradėjęs eiti prezidento pareigas Valdas Adamkus nesutiko, kad ji liktų ministre ir apskritai suabejojo Europos reikalų ministerijos reikalingumu.

Jau netrukus, 1998 m. birželį, Europos reikalų ministerija po gausių politikų abejonių, esą neaišku, ką ji turėtų veikti, buvo panaikinta.

Kada „Andrikienės laiko“ nebeliko?

Gana greitai. 1999 m. ministro pirmininko Rolando Pakso sprendimu „Andrikienės laiko“ buvo atsisakyta, 1999 m. spalį laiko neatsukus valanda atgal.

Tačiau prie senojo laiko grįžta irgi nebuvo – laikrodžius sukioti nustota išvis. Tai reiškė, kad Lietuva žiemą gyveno 2-osios laiko juostos laiku, kaip Rytų Europos valstybės, o vasarą – 1-osios laiko juostos laiku, kaip Vidurio ir daugelis Vakarų Europos valstybių.

Visgi laikrodžių nesukiojimo laikotarpis irgi netruko ilgai. 2002 m. pabaigoje, derinantis prie ES taisyklių, grįžta prie senosios, iki 1998 m. egzistavusios sistemos, kuomet egzistuoja skirtingas vasaros ir žiemos laikas, o nuo daugumos Vidurio ir Vakarų Europos valstybių laiko Lietuvos laikas skiriasi valanda.

Nuo tada Lietuva laikrodžius sukioja pagal ES taisykles – dukart per metus, paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį.

Kaip su laiko sukiojimu bus ateityje?

Netrukus situacija turėtų keistis. Jei europiniu mastu kelią besiskinanti iniciatyva sulauks galutinio pritarimo, nuo 2021 m. vasaros ir žiemos laiko visoje ES bus atsisakyta, o šalys pačios rinksis, kokiu laiku visąlaik gyvens nuo tada – dabartiniu vasaros ar dabartiniu žiemos.

Antradienį vykusiame balsavime Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui nuo 2021 m. Europos Sąjungos šalyse dukart per metus nebesukioti laiko. „Už“ balsavo 410 europarlamentarų, prieš – 192, 51 susilaikė.

Pati L.Andrikienė balsavo „už“ – kitaip tariant, pasisakė už tai, kad laiko sukiojimo du kartus per metus būtų atsisakyta.

123RF iliustr./Laiko keitimas
123RF iliustr./Laiko keitimas

Šiuo aspektu ji nebuvo išskirtinė – „už“ balsavo ir visi kiti balsavime dalyvavę lietuviai europarlamentarai, tai yra Valentinas Mazuronis, Vilija Blinkevičiūtė, Bronis Ropė, Algirdas Saudargas, Antanas Guoga, Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas.

„Prieš“ balsavusių arba susilaikiusių europarlamentarų iš Lietuvos nebuvo. Balsavime nedalyvavo Valdemaras Tomaševskis, Zigmantas Balčytis ir Petras Auštrevičius.

Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.

Tiesa, sprendimas dar nėra galutinis: dėl jo Europos Parlamentas toliau konsultuosis su ES taryba. Konsultacijos, kokį laiką pasirinkti, vyks ir tarp ES narių.

Kokį laiką pasirinks Lietuva, dar neaišku. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis neseniai teigė, kad šiuo metu bendro sprendimo ieško visos trys Baltijos šalys. Galutinį sprendimą greičiausiai dar turės įvertinti ir Europos Komisija.

Baltijos šalių ministrai pirmininkai praėjusių metų gruodį sutarė, kad atsisakius laiko sukiojimo, Lietuva, Latvija ir Estija išliks toje pačioje laiko juostoje. Tačiau kurioje – vasaros ar žiemos – nebuvo sutarta.

Gruodį atliktos apklausos rezultatai rodė, kad daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, jog ES atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas.

Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad nuolatinį vasaros laiką būtų linkę pasirinkti 62 proc. gyventojų. Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Dešimtadaliui respondentų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Vasaros laiko šalininkai teigia, kad tada bus daugiau šviesos vakarais, sumažės eismo įvykių į nusikaltimų rizika, bus naudos sveikatai.

Žiemos laiko šalininkai teigia, kad pasirinkus žiemos laiką būtų šviesesni rytai, toks laikas artimesnis gamtos ritmui ir labiau suderinamas su Europa.

Plačiau apie argumentus, kodėl derėtų pasirinkti vieną arba kitą laiko juostą, skaitykite čia.

Plačiau visą laiko atsiradimo istoriją ir apie tai, kaip laiko sukiojimą lėmė vabzdžiai, skaitykite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"