Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 21d. 21:04

Baltijos kelio atgarsiai: kaip į akciją reagavo Sąjūdžio ir kaip – komunistinė spauda?

1989 m. rugpjūčio 24 d. „Tiesos“ viršelis
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. / 1989 m. rugpjūčio 24 d. „Tiesos“ viršelis

Prieš trisdešimt metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., įvykęs Baltijos kelias to meto žiniasklaidoje sulaukė daug atsiliepimų. Apie Baltijos kelią rašė tiek komunistinė, tiek Sąjūdžio spauda. Nustebinti gali tai, kad ne tik Sąjūdžio, bet ir komunistiniai Lietuvos laikraščiai akciją pirmosiomis dienomis po jos nušvietė palankiai ar bent neutraliai, nelaukdami nurodymų iš Maskvos.

Siekdamas išsiaiškinti, kokių atgarsių spaudoje sulaukė Baltijos kelias, 15min žurnalistas lankėsi Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje ir sklaidė įvairių laikraščių – komunistų leistų „Tiesos“, „Komjaunimo tiesos“ ir „Vakarinių naujienų“ bei Sąjūdžio leistų „Sąjūdžio žinių“ bei „Atgimimo“ puslapius.

„Tiesa“: visi keliai vedė į vieną

Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centrinio komiteto, LSSR ministrų tarybos ir LSSR Aukščiausiosios tarybos laikraštis „Tiesa“, sovietmečiu buvęs pagrindiniu LKP ruporu, Baltijos kelią nušvietė negailėdamas skambių epitetų ir gerų žodžių.

Nežinodamas, kokiame leidinyje buvo išspausdintas šis tekstas, dabartinis skaitytojas lengvai galėtų suklysti ir pagalvoti, kad jis iš Sąjūdžio spaudos.

„Gyvasis Baltijos kelias“, – skelbė teksto antraštė. „Tūkstančių žmonių rankos ir širdys vakar sujungė Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines“, – tvirtino paantraštė.

„Vakar visi keliai vedė į vieną. Pasaulio žemėlapiuose jis vadinamas 12-ąja magistrale. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių atmintyje nuo vakar vakaro kelias, jungiantis Vilnių, Rygą ir Taliną, tapo susitelkimo, vienybės ir ryžto keliu. Gyva siena vakar į jį stoję šimtai tūkstančių Pabaltijo geros valios žmonių išreiškė savo protestą grobuoniškam Molotovo-Ribentropo paktui ir pareiškė visam pasauliui, jog pasiryžę kovoti už jo padarinių likvidavimą“, – taip prasidėjo straipsnis.

Toliau straipsnis aprašo Baltijos kelio eigą, džiaugiasi dideliu susirinkusiųjų skaičiumi, pakilia atmosfera ir bendradarbiavimu, pamini Vytauto Landsbergio kreipimąsi per radiją, akcentuoja, kad Baltijos kelias pavyko visose trijose šalyse. „Tvirtą kelią nutiesė trys tautos. Te darniai eina juo į savo tikslą“, – užsibaigia tekstas.

Tokia teksto pabaiga ryškiai kontrastuoja su keliais centimetrais aukščiau, ties laikraščio pavadinimu, įkomponuotu SSRS herbu ir „Tiesos“ šūkiu „Visų šalių proletarai, vienykitės“.

Kitas, trumpesnis straipsnis „Baltijos keliui pasibaigus“ aprašo tai, kaip LPS Seimo nariai atsakinėjo į užsienio žurnalistų klausimus. Šiame straipsnyje pabrėžiama, kad kalbėdami su užsienio žurnalistais jie aiškiai teigė, kad pagrindinis Lietuvos tikslas – nepriklausomybė.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Straipsnis 1989 m. rugpjūčio 25 d. „Tiesoje“
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Straipsnis 1989 m. rugpjūčio 25 d. „Tiesoje“

Tuo draugiškas Baltijos kelio nušvietimas nesibaigė. Kitos dienos – rugpjūčio 25 d. – numeryje išspausdintas tekstas „Duok ranką, broli, duok ranką, sese“. Jame įspūdžius išdėstė „Tiesos“ skaitytoja, vykusi į Baltijos kelią ties Lietuvos–Latvijos siena. Tekste ji džiaugėsi Baltijos keliu, pabrėžė pakilią nuotaiką ir vienybę.

„Komjaunimo tiesa“: „Mes – kelyje“

„Komjaunimo tiesa“, kuri buvo oficialus Lietuvos komjaunimo laikraštis, 1989 m. rugpjūčio 24 d. pirmame puslapyje išspausdino straipsnį „Lietuva kelyje“. „Vakar įvyko trijų Pabaltijo respublikų akcija „Baltijos kelias“, – skelbė paantraštė.

Edmundo Ganusausko straipsnyje cituotas Baltijos Tarybos pareiškimas, kurį 1989 m. rugpjūčio 23 d. ratifikavo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Seimas, o toliau autorius trumpai pasidalino savo mintimis apie Baltijos kelią.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Straipsnis 1989 m. rugpjūčio 24 d. „Komjaunimo tiesoje“
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Straipsnis 1989 m. rugpjūčio 24 d. „Komjaunimo tiesoje“

„Vakarop išėjome į kelią, kitur, pasirodo, vadinamą Europos 12-ąja magistrale. Yra žinomi tik aritmetiniai kilometrai, o visa kita... Kas pamatuos, kiek suplaukė čionai pilietiškumo ir jausmo, kokį priedermių suvokimą, kokią parengtį aukotis atsinešėme! (…) Gyvosios Sienos – Baltijos kelio – pulsą pasaulis, be abejo, išgirdo. Kita vertus, pulsuojantis mūsų delnais susitelkimas pirmiausia reikalingas mums paties. Mes – kelyje“, – rašė E.Ganusauskas.

Tekstą puošė nuotrauka su Gedimino pilimi. Kitame puslapyje buvo galima išvysti ir daugiau nuotraukų, kuriose – susirinkę žmonės, žvakutės ir Lietuvos vėliavos jų rankose.

Dar kitos dienos, rugpjūčio 25 d., numerio pirmame puslapyje buvo dar viena trumpa žinutė „Baltijos kelyje – visa Lietuva“. Šįkart žinutė jau buvo informacinio pobūdžio.

„Rugpjūčio 23 dieną, minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, nuo Vilniaus iki Talino pagrindinėje šiuos miestus jungiančioje magistralėje susirinko Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės. Susikabinę rankomis, jie sudarė gyvą grandinę, kuri nusitęsė apie 600 kilometrų. Akcija buvo pavadinta Baltijos keliu“, – skelbė žinutė, vėl iliustruota nuotrauka.

„Vakarinės naujienos“: ir tautinės mažumos remia Baltijos kelią

Pozityviai Baltijos kelią aprašė ir Lietuvos komunistų partijos Vilniaus miesto komiteto laikraštis „Vakarinės naujienos“. „Susijungė rankos, širdys, mintys..“, – skelbė rugpjūčio 24 d. šio laikraščio antraštė.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./1989 m. rugpjūčio 24 d. „Vakarinių naujienų“ viršelis
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./1989 m. rugpjūčio 24 d. „Vakarinių naujienų“ viršelis

„Šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių vakar susirinko prie didelio kelio, kad lygiai 19 val. susijungtų rankomis ir širdimis su bičiuliais Latvijoje ir Estijoje, kad visos trys Baltijos sesės vienbalsiai pareikštų tylų protestą prieš hitlerinės Vokietijos ir stalinistinės TSRS suokalbį“, – taip tekstą apie „Baltijos kelią“ pradėjo Jadvyga Godunavičienė.

Toliau tekste ji citavo įvairius Baltijos kelio dalyvių plakatus, aprašė bendrą pakilią atmosferą, žmonių suneštas gėles, akcentavo vienybės ir bendrumo jausmą tai, kad žmonės į akciją susirinko savo noru ir nenorėjo skirstytis. Pabrėžta, kad Baltijos kelias skiriasi nuo švenčių, „į kurias varu suvarydavo“.

„Petys į petį stovi lietuvis, Lietuvos rusas, žydas, lenkas – visi, kam brangios tautinio atgimimo idėjos, kas nebenori gyventi taip, kaip iki šiol“, – rašė teksto autorė.

Greta publikuotas dar vienas straipsnis apie Baltijos kelią – Tatjanos Petrovos. Jame teigta, kad Lietuvos tautinės mažumos irgi rėmė Baltijos kelią, dalyvavo jame ir smerkia Molotovo-Ribentropo paktą. Kritikuotas „stiprus centras“, bandantis įtikinti, kad Lietuvoje nemėgstami ne lietuvių tautybės atstovai.

„Gyva grandinė, nusitiesusi šimtus kilometrų, sujungė ne tik ištiestas broliškam paspaudimui rankas, ji sujungė mūsų širdis, kurios tą jaudinančią minutę plakė vienu ritmu. Visi buvo pagauti vieno polėkio, vieno siekio – atkurti valstybingumą, savarankiškai tvarkyti gyvenimą“, – rašė T.Petrova.

TSKP CK pareiškimas ir reakcija į jį

Vis dėlto praėjus savaitgaliui, rugpjūčio 28 d. pasirodžiusių pirmadieninių „Tiesos“ ir „Vakarinių naujienų“ numerių skaitytojai galėjo susipažinti ir su kitos pusės nuomone.

Juose laikraščiai išspausdino šeštadienį paskelbtą labai neigiamą SSRS komunistų partijos požiūrį į Baltijos kelią atspindintį „TSKP CK pareiškimą dėl padėties tarybinėse respublikose“.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./1989 m. rugpjūčio 28 d. „Vakarinėse naujienose“ išspausdintas TSKP CK pareiškimas
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./1989 m. rugpjūčio 28 d. „Vakarinėse naujienose“ išspausdintas TSKP CK pareiškimas

Šiame pareiškime TSKP CK padėtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įvertino neigiamai ir ėmėsi grasinimų, pareiškimo tonas buvo itin griežtas.. „Baltijos kelias“ jame vadinamas „Masine akcija“, kurios tikslas – „Nuteikti Pabaltijo tautas atsiskyrimui nuo Sovietų Sąjungos“.

Baltijos kelio metu tvyrojusi nuotaika įvardinta kaip „nacionalistinė isterija“. Rašoma, kad kai kurios Baltijos šalyse atsiradusios organizacijos primena „buržuazinio laikotarpio“ ir „fašistinės okupacijos“ laikus. Aiškinta, kad „paprasti žmonės“ nepritaria „nacionalistams“.

„Nueita toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški. Galėtų iškilti klausimas dėl paties jų gyvybingumo“, – grasino Lietuvai centrinė SSRS valdžia.

Kreipimasis ragino „nepasiduoti nacionalinei isterijai, sustabdyti isteriškai klykaujančius elementus“, kritikos bei grasinimų pažėrė ir komunistų lyderiams Lietuvoje. „Atėjo valanda, kai kiekvienas komunistas turi užimti principingą partinę poziciją ir veikti taip, kad jo garbė ir sąžinė būtų grynos jo tautai dabar ir būsimoms kartoms“, – skelbė TSKP CK iš laikraščių puslapių.

Visgi čia verta atkreipti dėmesį, kad „Tiesa“ neskubėjo klausyti raginimo iškart užimti principingas pozicijas ir nepradėjo aklai klausyti Maskvos.

Jau kitą dieną laikraštis išspausdino ir Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pareiškimą, atmetantį SSRS valdžios kreipimesi išsakytas mintis.

Greta išspausdintos ir įvairių Lietuvos komunistų partijos narių bei eilinių laikraščio skaitytojų nuomonės, kuriose kritikuojamas Maskvos pareiškimo tonas, ginamas Baltijos kelias ir atmetami kaltinimai nacionalizmu.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Skaitytojo laiškas į „Tiesą“
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Skaitytojo laiškas į „Tiesą“

Tad net oficialus komunistų partijos laikraštis, nors paramos nepriklausomybės idėjai reikšti neskubėjo, jau nebegynė SSRS ir sovietinio komunizmo.

Na, o „Vakarinės naujienos“ atspindėjo ir Sąjūdžio nuomonę – išspausdino ne tik LKP Vilniaus komiteto, bet ir Sąjūdžio Vilniaus tarybos kreipimąsi į vilniečius, reaguojant į SSRS centrinės valdžios išsakytą poziciją.

Ką apie Baltijos kelią rašė Sąjūdžio spauda?

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio informacinis leidinys „Sąjūdžio žinios“ 1989 m. antroje pusėje buvo leidžiamas nereguliariai. 1989 m. rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelio dieną – pasirodžiusiame „Sąjūdžio žinių“ numeryje Baltijos keliui skirtas didelis dėmesys.

Įvykiui buvo skirti du leidinio puslapiai. „Rugpjūčio 23-ąją vyks akcija „Baltijos kelias“. Rankomis susijungę, širdimi būsime drauge su broliais latviais ir estais“, – taip prasidėjo tekstas.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Baltijos kelio trasa „Sąjūdžio žiniose“
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Baltijos kelio trasa „Sąjūdžio žiniose“

Toliau tekstas daugiausia aptarė organizacinius klausimus. Pavyzdžiui, atvykusius tekstas ragino pastatyti mašinas dešinės pusės kelkraštyje, o žmones, kurie sudarys gyvą grandinę – stovėti dešinės pusės šaligatviuose ar kelkraščiuose.

Raginta pasirūpinti juodais kaspinais ar juostelėmis sujungti grandinei tose vietose, kur yra sankryžos ir pravažiavimai. Raginta neviršyti saugaus greičio, ypač saugoti vaikus, nešiukšlinti.

Laikraštyje taip pat buvo Baltijos kelio žemėlapis, įvardintos tikslios kelio atkarpos, link kurių turėtų važiuoti delegacijos iš įvairių Lietuvos rajonų.

Be to, šio numerio pirmame puslapyje buvo išspausdintas Sąjūdžio Seimo pareiškimas. Jame teigta, kad Molotovo-Ribentropo paktas išties egzistavo, o Liaudies Seimo rinkimai ir Lietuvos įjungimas į SSRS sudėtį 1940 m. buvo neteisėtas.

Šiame pareiškime Sąjūdžio Seimas taip pat ragino taikiu būdu atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.

Kitame „Sąjūdžio žinių“ numeryje, pasirodžiusiame rugsėjo 7 d., antrajame puslapyje buvo publikuotas Sąjūdžio Seimo kreipimasis į Lietuvos žmones. Jame Baltijos kelias vadinamas svarbiu įvykiu kelyje į Nepriklausomybę.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo kreipimasis, išspausdintas „Sąjūdžio žiniose“
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo kreipimasis, išspausdintas „Sąjūdžio žiniose“

Iš teksto matyti, kad Sąjūdžio akyse Baltijos kelias greitai įgijo didžiulę simbolinę reikšmę, o Maskvos kritika ją tik sustiprino.

„Seimas konstatuoja, kad rugpjūčio 23 dienos „Baltijos kelias“, sutraukęs vien Lietuvoje virš milijono žmonių ir pusantro milijono Lietuvos gyventojų parašų už Molotovo-Ribentropo pakto pasekmių likvidavimą parodė Lietuvos ryžtą taikiomis demokratinėmis priemonėmis siekti galutinio tikslo“, – skelbė tekstas, kurį pasirašė VI Sąjūdžio Seimo sesijos pirmininkai Bronislovas Genzelis ir Alfonsas Žalys.

Tekste Baltijos kelias yra supriešinamas su TSKP CK pareiškimu, pastarąjį įvardinant „teisės normas paminančiu žingsniu“. Minima, kad Maskvos pareiškimas yra kupinas dezinformacijos ir šmeižto.

„Sąjūdžio poziciją palaiko Lietuva, patvirtinusi ją ir parašais, ir rinkimuose, ir „Baltijos kelyje“. Pasaulio viešoji nuomonė taip pat mums palanki. Tikimės, kad TSKP CK pareiškimas neatstovauja ir rusų tautos nuomonei. LPS Seimas pareiškia: „Baltijos kelias“ tapo mūsų susitelkimo ir nepriklausomybės simboliu, todėl ir toliau siekime savo didžiojo tikslo“, – toliau skelbia tekstas.

Be to, šio „Sąjūdžio žinių“ numerio skiltyje „Už mūsų ir jūsų laisvę“ buvo trumpai aprašyti mitingai Molotovo-Ribentropo paktui paminėti ir Baltijos šalims paremti Maskvoje, Sankt Peterburge, Ternopilyje, Kaliningrade. Taip siekta parodyti, kad Baltijos šalis palaiko ir daug kitų sovietinių respublikų gyventojų.

Kito Sąjūdžio laikraščio, kas savaitę ėjusio savaitraščio „Atgimimas“ rugpjūčio 25 d. numerio viršelį puošė didelė antraštė „Rugpjūčio 23-oji: tęsinys“ ir nuotraukų koliažas su nuotraukomis iš Baltijos kelio, Michailo Gorbačiovo ir laikraščio „Pravda“ nuotraukomis.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./1989 m. rugpjūčio 25 d. „Atgimimo“ viršelis
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./1989 m. rugpjūčio 25 d. „Atgimimo“ viršelis

Tai buvo ir nuoroda į ankstesnį, rugpjūčio 18 d. „Atgimimo“ numerį. Jo pirmąjį puslapį puošė didelė antraštė „Rugpjūčio 23-oji“, o po ja buvo išspausdintas jau minėtas Sąjūdžio Seimo pareiškimas apie Ribentropo-Molotovo paktą.

„Atgimimui“ taip pat rūpėjo, ką apie Baltijos kelią mano Lietuvos komunistų partija. Rugpjūčio 25 d. „Atgimimo“ numeryje buvo išspausdintas išskirtinis Romualdo Ozolo interviu su Algirdu Brazausku, pavadintas „Turime viską geriau išsiaiškinti“.

Jame A.Brazauskas perpasakojo iš M.Gorbačiovo telefonu po Baltijos kelio išgirstus perspėjimus.

„Respublikų vadovai, pagal jį, nesugebėjo užtikrinti normalios pertvarkos eigos. Sąjūdis peržengė visas ribas, nukrypo nuo išeities pozicijų. Reikia atsipeikėti. Jie neįsivaizduoja Pabaltijo ne federacijos sudėtyje. (…) Ir tai pabrėžė ne kartą: jokio atsiskyrimo, iš Sąjungos neišeis jokia Pabaltijo respublika“, – perpasakojo M.Gorbačiovo mintis A.Brazauskas.

A.Brazauskas teigė, kad Lietuvos komunistų partijos Centrinis komitetas išreikš aiškią poziciją: suverenumas ir nepriklausomybė. Tačiau perspėjo neaštrinti prieštaravimų, kad nebūtų prarastos iškovotos pozicijos. Ragino nepasiduoti provokacijoms, pakentėti nuoskaudas ir neskubėti priimti kai kurių įstatymų.

R.Ozolo paklaustas, ar to žmonės nepriims kaip atsitraukimo, jis atsakė: „Kartais būtina ir atsitraukti. Principinių pozicijų mes nekeičiam.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:02
01:19
00:44
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"