Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 27d. 21:03

Dingusi Lietuva: 6 Lietuvos miestai, kuriuose dabar gyvena mažiau žmonių negu prieš 100 metų

Kelionė po nykstančią Šiaurės Lietuvą Ar žinai?
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr. / Griūvantis namas

Prieš šimtą metų šie 6 Lietuvos miestai buvo tarp svarbiausių ką tik atgimusioje šalyje. Jie pateko į Lietuvos didžiausių miestų 20-uką, buvo svarbūs prekybos, pramonės ar amatų centrai. Dabar jie – tik maži miesteliai, savo reikšme toli gražu neprilygstantys turėtai kadaise. Kokie tai miestai? Ir kas lėmė, kad didžiajai daliai Lietuvos miestų augant, šiuose 6-iuose miestuose gyventojų skaičius sumažėjo?

Per 100 metų Lietuva iš kaimiškos tapo miestų šalimi. Prieš šimtmetį ką tik Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos miestuose gyveno tik kas septintas šalies gyventojas, o miestus, kuriuose gyventojų skaičius viršijo 10 tūkstančių, suskaičiuoti užteko vienos rankos pirštų.

Tačiau per šimtą metų situacija iš esmės pasikeitė. Dar tarpukariu prasidėjusi kaimo gyventojų kraustymosi į miestus tendencija tęsėsi ir sovietmečiu.

Tai lėmė, kad didžioji dalis Lietuvos miestų per XX a. išaugo kelis ar net keliolika kartų. To augimo neatsvėrė net atkūrus Nepriklausomybę ėmęs mažėti gyventojų skaičius.

Bet didžioji dalis nėra visi. Lyginant 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo – pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje įvykdyto gyventojų surašymo – ir naujausius, 2019 m. pradžios Lietuvos statistikos departamento duomenis, matyti, kad Lietuvoje yra 6 miestai, kuriuose gyventojų skaičius per beveik 100 metų sumažėjo.

Tuomet patekę į didžiausių Lietuvos miestų 20-uką, o kai kurie netgi į dešimtuką, dabar jie visi būtų už 50-uko ribų. Kokie gi tai miestai? Ir kas lėmė, kad būtent šie miestai prarado didelę dalį gyventojų?

Miestai sąraše surikiuoti pagal tai, kokią gyventojų dalį jie prarado.

6 vieta – Kalvarija

1923 m. Kalvarijoje gyveno 4529 gyventojai. 2019 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, šiame mieste Marijampolės apskrityje gyveno 3858 gyventojai.

Wikimedia Commons vartotojo Bearo nuotr. // CC BY-SA 3.0/Kalvarija
Wikimedia Commons vartotojo Bearo nuotr. // CC BY-SA 3.0/Kalvarija

Per beveik 100 metų šiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo 14,8 proc. – maždaug šeštadaliu.

Skirtingai negu daugelis kitų į šį sąrašą patekusių miestų, Kalvarija jau 1923 m. gyveno savo buvusios šlovės šešėlyje.

Šis miestas išsiplėtė XIX a., Rusijos imperijos laikais. Apie 1900 m. Kalvarijoje gyventojų gyveno apie 10 tūkstančių. Tai buvo vienas didžiausių Lietuvos miestų.

Išaugti miestui leido palanki geografinė padėtis – Kalvarija buvo prie pagrindinio kelio iš Sankt Peterburgo į Varšuvą.

Didelę įtaką miesto plėtimuisi padarė ir čia įrengtos Rusijos imperijos kareivinės, kurios talpino per 2 tūkstančius rusų kariškių. Be to, šiame mieste buvo didelis kalėjimas, kuriame XIX a. pab. kalinta per tūkstantį kalinių. Gausu mieste buvo ir žydų.

Bet I pasaulinio karo metais tarp rusų ir vokiečių būtent dėl Kalvarijos miesto vyko atkaklūs mūšiai. Mūšių metu miestas nukentėjo, o 1915 m. didelę jo dalį vokiečiai tyčia sudegino. Sudegė keli šimtai namų, kareivinės, kalėjimas ir kiti svarbūs pastatai.

Atkūrus Nepriklausomybę, Kalvarija tapo pasienio miestu, o savo ankstesnę pakelės miesto reikšmę prarado. Daug žydų iš jo išsikraustė, nebeliko ir rusų kareivių.

Kultūros paveldo departamento / Viktorijos Mačiulaitytės nuotr./Kalvarijos miesto istorinė dalis
Kultūros paveldo departamento / Viktorijos Mačiulaitytės nuotr./Kalvarijos miesto istorinė dalis

Be to, Seinai ir Suvalkai, su kuriais ilgą laiką buvo susijusi didelė dalis miesto ūkinės veiklos, atsidūrė Lenkijos teritorijoje. Visa tai lėmė, kad jau 1923 m. mieste gyveno dvigubai mažiau gyventojų negu keliasdešimčia metų anksčiau.

Tarpukariu Kalvarijos gyventojų skaičius nežymiai išaugo, tačiau sovietmečio metais, ypač 1962 m. Kalvarijai praradus rajono centro statusą, miesto plėtra sulėtėjo, o galiausiai gyventojų skaičius ėmė mažėti. Naujų didelių įmonių ar kitų traukos centrų, dėl ko gyventojų skaičius augtų, mieste neatsirado.

5 vieta – Šeduva

1923 m. Šeduvoje gyveno 3186 gyventojai. 2019 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, čia gyveno 2541 gyventojas. Per beveik 100 metų šiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo 20,2 proc. – maždaug penktadaliu.

Wikimedia Commons vartotojos Vilensijos nuotr. // CC BY-SA 3.0/Šeduva
Wikimedia Commons vartotojos Vilensijos nuotr. // CC BY-SA 3.0/Šeduva

Šeduva – vienintelis ne pasienio miestas, patekęs į šį sąrašą. Tarpukariu Šeduva buvo pramone ir amatais pasižymėjęs miestas.

Čia veikė 2 gariniai, keli vėjiniai malūnai, karšykla-verpykla, 2 odos dirbimo įmonės, virvių įmonė, limonado gamykla, pieninė, smulkaus kredito bankas, apie 30 parduotuvių.

Wikipedia Commons nuotr. // CC BY-SA 4.0/Šeduvos pieninė tarpukariu
Wikipedia Commons nuotr. // CC BY-SA 4.0/Šeduvos pieninė tarpukariu

Tačiau Šeduvos gyventojų skaičius niekad sparčiai neaugo, skirtingai negu netoliese buvusių didesnių miestų – Šiaulių ar Panevėžio. Prie gyventojų skaičiaus sumažėjimo prisidėjo ir tai, kad II pasaulinio karo metais buvo nužudyti apie 800 žydų.

Sovietmečiu pramonė buvo koncentruojama Šiauliuose ir Panevėžyje – didesniuose miestuose, o netoliese buvusiam Radviliškiui išsiplėsti padėjo tai, kad tai buvo svarbus transporto mazgas.

Tokių privalumų neturėjusi Šeduva liko tik miesteliu, kurio gyventojų skaičius sovietmečiu augo labai nežymiai, o atkūrus Nepriklausomybę ėmė mažėti.

4 vieta – Kybartai

1923 m. Kybartuose gyveno 6300 gyventojų. 2019 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, čia gyveno 4575 gyventojai.

Per beveik 100 metų šiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo 27,3 proc. – beveik ketvirtadaliu.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia

Dabar Kybartai yra prie pat sienos su Kaliningrado sritimi, o prieš šimtą metų jie buvo prie pat sienos su tuometine Vokietija. Pasienio su Vokietija miestas Kybartai buvo ir anksčiau – Rusijos imperijos laikais.

Ilgą laiką Kybartai buvo gana nedidelė gyvenvietė, bet smarkų gyventojų skaičiaus augimą paskatino 1861 m. nutiestas Kauno–Virbalio geležinkelis. Geležinkelio stotis, nors ir vadinosi Virbalio geležinkelio stotis, tuomet buvo pastatyta būtent Kybartuose.

Ši geležinkelio stotis buvo ypatingos reikšmės – Rusijos imperijos keleiviai, traukiniu vykdami į Vakarų Europą, būtent šioje stotyje turėdavo laukti, kol traukiniui bus pakeisti ratai, nes Rusijos pusėje ėjo rusiškosios, o Vokietijos pusėje – jau europinės vėžės bėgiai. Taigi tiesiog pravažiuoti šios stoties, kaip kitų, traukinys negalėjo.

Tai lėmė, kad Kybartų geležinkelio stotis buvo ypač didelė ir puošni, suprojektuota pagal aukščiausius to meto reikalavimus.

Kybartuose ėmė kurtis galybė paslaugų bei amatų, susijusių su geležinkelio keleivių aptarnavimu, gyventojų skaičius sparčiai augo. Čia veikė ir vaistinė, ligoninė, vyko dideli turgūs.

Vilkaviškio krašto muziejaus nuotr./Kybartų geležinkelio stotis
Vilkaviškio krašto muziejaus nuotr./Kybartų geležinkelio stotis

Be to, geležinkelio stoties rūmuose buvo įrengti ir carui bei jo aplinkai skirti didingi apartamentai, kad jis turėtų kur apsistoti keliaudamas į Europą traukiniu.

Stotyje nuolat stovėjo ir asmeninis caro europinio standarto traukinys, kad, jam nutarus vykti į Europą, jis čia galėtų lengvai į jį persėsti.

I pasaulinio karo metu Kybartai smarkiai nukentėjo. Visgi Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Kybartai išliko svarbiu Lietuvos pasienio miestu, iki atgaunant Klaipėdą būtent per Kybartus vyko didelė dalis Lietuvos importo ir eksporto.

Vis dėlto po 1923 m., Lietuvai įgavus galimybę naudotis Klaipėdos uostu, Kybartų reikšmė šalies ūkiui sumažėjo.

1940 m. birželį Kybartai tapo paskutine Lietuvos vieta, kurioje, bėgdamas į Vokietiją, apsilankė prezidentas Antanas Smetona. Per II pasaulinį karą Kybartai vėlgi smarkiai nukentėjo ir buvo sugriauti.

Sovietmečiu, kuomet ir Kaliningrado sritis, ir Lietuva tapo SSRS dalimis, miesto geografinė padėtis jau nebebuvo niekuo ypatinga. 1959 m. praradęs rajono centro statusą (rajono centru tapo Vilkaviškis), miestas nebeaugo kaip kiti miestai.

Raimundos Jocienės nuotr./Kybartai. Pagrindinė miestelio gatvė. Nuotrauka daryta apie 1950-uosius
Raimundos Jocienės nuotr./Kybartai. Pagrindinė miestelio gatvė. Nuotrauka daryta apie 1950-uosius

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kybartų gyventojų skaičius dar nežymiai viršijo gyventojų skaičių 1923 m. Tačiau gyventojų mažėjimo tendencijos, XXI a. pradžioje palietusios daugelį mažųjų šalies miestų, neaplenkė ir Kybartų – per 18 metų miesto gyventojų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.

3 vieta – Kudirkos Naumiestis

1923 m. Kudirkos Naumiestyje, tuomet vadintame tiesiog Naumiesčiu, gyveno 3067 gyventojai. 2019 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, čia gyveno 1480 gyventojų.

Per beveik 100 metų šiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo 51,7 proc. – maždaug dvigubai. Prie to labai daug prisidėjo ne paties Naumiesčio, o kito miesto tragedija.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Kudirkos Naumiestis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Kudirkos Naumiestis

Naumiestis, kaip ir Kybartai, buvo pasienio miestas. Naumiestis yra įsikūręs prie pat Šešupės. Tarpukariu kitoje Šešupės pusėje jau buvo Vokietija, o ant kito kranto stovėjo Vokietijai priklausęs Širvintos miestas – pats ryčiausias Vokietijos miestas.

Abu miestus jungė tiltas, jie buvo panašaus dydžio ir jų ekonomika buvo glaudžiai susijusi. Spaudos draudimo metais per šį tiltą dažnai keliavo ir draudžiama lietuviška spauda. Tarpukariu tapęs savotiškais vartais į Vokietiją, miestas klestėjo.

Wikimedia Commons nuotr./Širvintos bažnyčia 1925 m.
Wikimedia Commons nuotr./Širvintos bažnyčia 1925 m.

Naumiestį, kuriame keletą metų gyveno ir dirbo Vincas Kudirka ir kuris 1934 m. buvo pervadintas Kudirkos Naumiesčiu, sužlugdė II pasaulinis karas.

II pasaulinio karo metais Kudirkos Naumiestį okupavus Vokietijai, netoli jo buvo sušaudyta per 2000 žydų bei sovietų karo belaisvių. 1944 m. miestą užėmus SSRS, gyventojų skaičius vėl sumažėjo – spruko miesto gyventojai vokiečiai.

Tačiau dar labiau nukentėjo Širvintos miestas. Kadangi Širvintos miestas tapo pirmuoju Vokietijos miestu, kurį užėmė Raudonoji armija, čia ji tiesiog siautėjo.

Širvinta buvo visiškai sugriauta, o po II pasaulinio karo taip ir neatstatyta – čia įkurta karinė bazė.

Kudirkos Naumiestis per karą išliko, tačiau jo situacija iš esmės pasikeitė. Anksčiau buvęs svarbiu prekybiniu pasienio miestu, dabar jis tapo tik dar vienu SSRS miesteliu.

Gyventojų skaičius Kudirkos Naumiestyje, jo gyventojams kraustantis į didesnius miestus, mažėjo ir sovietmečiu, ir atkūrus Nepriklausomybę.

Beje, Kudirkos Naumiestyje ir dabar veikia išnykusio Širvintos miesto muziejus.

2 vieta – Žagarė

1923 m. Žagarėje gyveno 4730 gyventojų. 2019 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, čia gyveno 1366 gyventojai.

Wikipedia.org nuotr./Žagarė
Wikipedia.org nuotr./Žagarė

Per beveik 100 metų šiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo 71,1 proc. Kitaip tariant, Žagarė neteko daugiau negu dviejų trečdalių savo gyventojų. Kas tai lėmė?

Rusijos imperijos laikais (XIX a.) Žagarė buvo pačiame lietuvių ir latvių apgyvendintų imperijos teritorijų paribyje.

Kadangi sienos tarp Lietuvos ir Latvijos tuomet nebuvo, o Latvijos miestai buvo arčiau negu Lietuvos miestai, su jais Žagarė palaikė glaudžius ekonominius ryšius.

Be to, istoriškai Žagarė visuomet buvo miestas, pro kurį ėjo pagrindinis kelias iš Lietuvos į Rygą.

epaveldas.lt nuotr. /Žagarė 1929 m.
epaveldas.lt nuotr. /Žagarė 1929 m.

Daug gyventojų Žagarė prarado I pasaulinio karo metais. Lietuvai bei Latvijai tapus nepriklausomomis valstybėmis ir tarp jų atsiradus sienai, kuri ėjo kaip tik netoli Žagarės, miesto ekonominiai ryšiai su Latvija susilpnėjo, smuko pramonė ir gyventojų skaičiui augti nebuvo priežasties.

Smūgiu Žagarei tapo ir 1916 m. vokiečių nutiestas geležinkelis Šiauliai-Joniškis-Jelgava, kuris, aplenkdamas Žagarę, pirmąkart sujungė Šiaulius ir Rygą. Tai lėmė, kad tiek žmonės, tiek kroviniai iš bet kurio Lietuvos miesto Rygą pasiekti galėjo aplenkdami Žagarę.

II pasaulinio karo metais Žagarės gete buvo uždaryti, o vėliau sušaudyti miesto ir aplinkinių rajonų žydai – apie 3500 žmonių.

1959 m. panaikintas Žagarės rajonas. Skirtingai negu daugelio kitų Lietuvos miestų, ir sovietmečiu Žagarės gyventojų skaičius, nesant pramonės įmonių, stabiliai mažėjo. Ši tendencija tęsėsi ir atkūrus Nepriklausomybę.

1 vieta – Virbalis

1923 m. Virbalyje gyveno 4018 gyventojų. 2019 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, čia gyveno 887 gyventojai.

VšĮ Gatvės gyvos nuotr./Virbalio senamiestis
VšĮ Gatvės gyvos nuotr./Virbalio senamiestis

Per beveik 100 metų šiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo 77,9 proc. Tai reiškia, kad Virbalis neteko beveik keturių penktadalių savo gyventojų. Kaip tai nutiko?

Virbalis yra vos keli kilometrai nuo Kybartų, ir šio miesto istorija glaudžiai susijusi su Kybartų istorija.

Iki XIX a. vidurio Virbalis buvo didesnis miestas negu Kybartai. Čia veikė muitinė, kėlėsi daug prekybininkų, kurie naudojosi tuo, kad daug keliautojų iš Rusijos į Vokietiją keliavo pro Virbalį.

Tačiau carinės Rusijos sprendimas Virbalio geležinkelio stotį (apie ją plačiau jau pasakojome aukščiau) statyti ne pačiame Virbalyje, o už kelių kilometrų esančiuose Kybartuose sumenkino paties Virbalio reikšmę.

Kybartai ėmė sparčiai augti, o Virbalis po truputį nykti. Vis dėlto XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje jis dar išliko ganėtinai svarbiu miestu.

Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Virbalis XX a. pradžioje
Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Virbalis XX a. pradžioje

Tačiau Virbalis labai nukentėjo per II pasaulinį karą. Buvo susprogdinta bažnyčia, sugriauta apie 80 proc. statinių. Mieste teliko keliasdešimt namų. Didelė dalis miesto gyventojų per karą, naudodamiesi tuo, kad miestas buvo netoli sienos, pasitraukė į Vokietiją.

Po karo Virbalio atstatymui daug dėmesio neskirta – didesnis dėmesys teko Kybartams, kurie nukentėjo mažiau ir kuriuose buvo geležinkelio stotis. Virbalis liko eiliniu miesteliu.

Virbalio gyventojų skaičius niekada nebeviršijo 1700 gyventojų, o nuo 1979 m. jis nuolat mažėjo.

Parengta remiantis 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo, Lietuvos statistikos departamento, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, Vikipedijos, Lietuvos savivaldybių internetinių puslapių duomenimis.

_____________________________________________________________________

Patiko straipsnis? Dar daugiau įdomybių rasite 15min rubrikoje „Ar žinai?“.

Komentarai: 33

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"