Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 27, 21:30

Kas į Viršulus? 7 įdomūs faktai apie tariamai neįdomų Vilniaus rajoną

Viršuliškės – vienas naujausių ir vienas mažiausių Vilniaus rajonų. Miesto dalimi Viršuliškės tapo dar 1955 m., o gyventojai į naujai pastatytus daugiabučius keltis pradėjo 1977 m.
„Giesmė“
„Giesmė“ Viršuliškėse / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Manantiems, kad tokiame rajone negali būti nieko įdomaus, iššūkį meta Vilniaus muziejus. Muziejaus paroda „Kas į Viršulus?“ yra pirmoji muziejaus tyrimų ir parodų ciklo, skirto tariamai neįdomiems Vilniaus rajonams, pirmoji dalis.

15min drauge su Vilniaus muziejumi kviečia susipažinti su 7 įdomiais faktais apie Viršuliškes.

1. Viršilos ar Uršulė?

Viršuliškių rajonui pavadinimą davė čia anksčiau buvęs senasis Viršuliškių kaimas.

Kada tiksliai atsirado Viršuliškių kaimas, nežinoma, bet XVIII a. jis jau tikrai buvo: dokumentuose rašoma, kad 1784 m. kaimas Wierszuliszki priklausė Pilaitės parapijai ir Pilaitės dvarui, o šį tuo metu valdė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. 1865 m. kaime gyveno 86, 1905 m. – 185, 1938 m. – 311 gyventojų.

Šio kaimo pavadinimo kilmė nėra iki galo aiški.

Pagal vieną hipotezę manoma, kad kadaise Viršuliškės kartu su Pilaitės dvaru priklausė Astikų giminei, kurios keli atstovai naudojo prievardį Viršila. Pati Pilaitė seniau buvo vadinama Viršilų Suderve (Suderwa Wirszyłłów). Todėl ir kaimas galėjo būti pavadintas Viršuliškių vardu.

Kita legenda byloja, kad labai seniai gyveno toks turtingas ponas ir turėjo tris dukteris. Padalijo jis savo žemes į tris dalis ir atidavė dukterims: Justinai – Justiniškes, Karolinai – Karoliniškes, o Uršulei – Viršuliškes.

2. Viršuliškių kapinės

Viršuliškėse yra išlikusios mažos senos kapinės – senojo Viršuliškių kaimo kapinės, kuriose laidota iki XX a. vidurio. Dabar kapines supa daugiaaukščiai pastatai ir judrios gatvės.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Viršuliškių kapinės
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Viršuliškių kapinės

Seniausi įrašai kapinėse siekia XX a. pradžią. Dauguma jų – lenkų kalba. Apie kapinių istoriją šaltinių beveik nėra, bet tikėtina, kad kapinės atsirado kartu su kaimu.

Dabar kapinėse kapų nėra daug, vos keliolika. Pasak vieno Gawerskių (Gawerscy) giminės, kurios daug narių palaidota Viršuliškių kapinėse, palikuonio, uždarius kapines daugelis perkėlė artimųjų palaikus kitur.

Plačiau apie kapines skaitykite 15min straipsnyje.

3. Viršuliškių spauda

Spaudos rūmai – vienas Viršuliškių simbolių, bet greta jų esantis pastatas ne mažiau svarbus. Viršuliškėse, Spaudos rūmų Gamybiniame korpuse veikė didžiausia Lietuvoje spaustuvė.

Joje veikusios šešios Rytų Vokietijoje pagamintos ofsetinės spaudos mašinos per valandą atspausdavo 70–72 tūkst. laikraščių egzempliorių (~20 per sekundę).

Spaustuvė dirbo visą parą. Bendras per dieną atspausdinamų laikraščių tiražas siekė 2 mln., kasdien spaustuvė sunaudodavo maždaug 45 tonas popieriaus.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Viršuliškių spaustuvė
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Viršuliškių spaustuvė

Naktinė pamaina buvo didesnė – per naktį čia buvo atspausdinami visi pagrindiniai Lietuvoje leidžiami laikraščiai. Be to, Viršuliškėse spausdinti ir Kaliningrado sričiai skirti laikraščiai.

1991 m. sausio 11 d. Spaudos rūmus užgrobė sovietai, keli žmonės nukentėjo. Tą dieną sovietų karių kulkų paliktos žymės pastato sienoje virš pagrindinio įėjimo matomos ir dabar.

4. Viršuliškių „Tesla“

„Tesla“ bendrovės gaminius Viršuliškėse galima rasti nuo 1972 m. Tiesa, čia mes kalbame ne apie elektromobilius ar baterijas.

Viršuliškėse 1937 m. buvo pastatyta radijo stotis, trečioji tokia Vilniuje. Karo metu ji buvo sugriauta vokiečių, bet sovietai vėliau ją atstatė ir pradėjo naudoti pagal paskirtį.

1972 m. seni sovietiniai „Uragan“ siųstuvai buvo pakeisti „Tesla“ siųstuvais, kuriuos gamino to paties pavadinimo čekoslovakų bendrovė. „Tesla“ bendrovė gamino įvairius elektroninius prietaisus.

Viršuliškių radijo stotis su „Tesla“ siųstuvais veikė iki 2012 m. Prieš gerą dešimtmetį Viršuliškių panoramoje dar buvo galima išvysti iš miškelio kylančią 120 metrų aukščio anteną. O senuosius stoties pastatus Viršuliškėse išvysti galima ir dabar

5. Viršuliškių gaidys

Viršuliškėse stovi, ko gero, didžiausias Lietuvoje gaidys. Jis – net 7 metrų aukščio. Tai skulptoriaus Vlado Kančiausko sukurta giedančio gaidžio skulptūra, pastatyta 1989 m.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Giesmė“ Viršuliškėse
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Giesmė“ Viršuliškėse

Skulptūros oficialus pavadinimas yra „Giesmė“, tačiau šnekamojoje kalboje ji vietinių dažniau yra vadinama „gaidžiu“. Ji greitai tapo rajono vizitine kortele ir dažna susitikimų vieta.

2000 m. skulptūra restauruota ir užkelta ant naujo pjedestalo. Skulptūra yra ne vienintelis V.Kančiausko indėlis į Lukiškes – jo sukurtas ir pastatytas suolelis nuo 2011 m. ženklina prie Spaudos rūmų esantį Andrejaus Sacharovo skverą. Skverui žymaus disidento ir kovotojo už žmogaus teises A.Sacharovo vardas buvo suteiktas dar 1991 m.

6. Viršuliškių Pentagonas

Viršuliškės turi ir savo Pentagoną, nors ir ne penkiakampį. Čia stovi Lietuvos kariuomenei priklausantis pastatas, kuriame įsikūrusios Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos.

Pastatas savo istoriją skaičiuoja nuo 1989 m. Tais metais šalia dab. adresu Viršuliškių g. 36 pastatytuose masyviuose rūmuose įsikūrė Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti (rus. DOSAAF).

Pasak tuometės spaudos, rūmuose turėjo veikti draugijos radijo mokykla, ruošianti specialistus ginkluotosioms pajėgoms, vairavimo mokykla, šaudykla, viso rajono biblioteka ir vaikų aukštojo sportinio meistriškumo mokykla.

Tačiau Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, draugija čia neužsibuvo. Po Nepriklausomybės atkūrimo rūmuose apsistojo Krašto apsaugos departamentas ir sporto bei technikos organizacija „Vytis“.

1991 m. sausio 11 d. pastatą užėmė sovietinės armijos kariai. Vėliau jis atiteko Lietuvos kariuomenei. Dabar pastate įsikūrusios Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos.

7. Žurnalisto garbei pavadinta Viršuliškių gatvė

Lietuvoje gatvių, pavadintų žurnalistų garbei, nėra daug. Tačiau viena tokia yra būtent Viršuliškėse. O jos pavadinimas primena ir tamsiausias „90-ųjų“ akimirkas.

Vitas Lingys (1960–1993), kurio garbei pavadinta gatvė, buvo žurnalistas, dienraščio „Respublika“ leidėjas ir vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Jis tyrė ir rašė apie organizuotą nusikalstamumą.

15min montažas/Vitas Lingys
15min montažas/Vitas Lingys

1993 m. spalio 12 d. žurnalistas buvo nušautas prie savo namų Fabijoniškėse. Jo žmogžudystės užsakovas, Lietuvos nusikalstamo pasaulio veikėjas Borisas Dekanidzė tapo paskutiniu Lietuvos piliečiu, nubaustu mirties bausme.

B.Dekanidzė, beje, palaidotas taip pat Viršuliškėse – Sudervės žydų kapinėse.

_______

Daugiau įdomių faktų apie Viršuliškes galima sužinoti apsilankius parodoje „Kas į Viršulus?“.

Paroda „Kas į Viršulus?“ yra pirmoji Vilniaus muziejaus paroda, veikianti keturiomis kalbomis, pirmoji, vykstanti ne Senamiestyje, ir pirmoji, padalinta į tris dalis.

Pirmoji dalis įkurta troleibuse šalia troleibusų parko (Viršilų g.) ir ant parko tvoros (Viršuliškių skg.) Joje pristatoma senojo Viršuliškių kaimo istorija ir jo teritorijos tolimesnė raida.

Antroji dalis pasakoja apie sovietinio Viršuliškių rajono atsiradimą ir yra Viršuliškių g. 43 stovinčio dvylikaaukščio cokoliniame aukšte.

Trečioji – pasivaikščiojimo po Viršuliškes maršrutas, vedantis po įdomiausias rajono vietas.

Parodos darbo laikas: ketvirtadieniais–penktadieniais, 16–20 val. ir šeštadieniais–sekmadieniais 11–19 val., parodos lankymas nemokamas. Paroda „Kas į Viršulus?“ veiks iki liepos 31 dienos.

Daugiau apie parodą skaitykite čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"