Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2019 04 07, 21:05

Paulavos respublika: kodėl lietuvišku Monaku galėjusios tapti vietos monetos kelia galvos skausmą numizmatams?

Paulavos respublikos (Rrzeczpospolita Pawłowska) istorija žavi nuo seno – valstybė valstybėje, unikali savo švietėjiškomis idėjomis, sėkmės atveju galėjusi būti Monako ar San Marino atitikmeniu Abiejų Tautų Respublikoje. Dažnai tekstuose apie šią respubliką galima perskaityti, esą ji turėjo netgi savas monetas. Tačiau ar tai tiesa?
Paulavos respublikos griuvėsiai Ar žinai?
Paulavos respublikos griuvėsiai / Violetos Grigaliūnaitės/15min.lt nuotr.

Suprasti akimirksniu: SVARBIAUSI FAKTAI APIE PAULAVOS RESPUBLIKĄ

  • Paulavos respublika gyvavo 1769–1795 m. Ją savo valdose įkūrė dvarininkas ir kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ji egzistavo keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus, dabartiniame Šalčininkų rajone.
  • Respublika nebuvo didelė – apie 3 kv. km ploto, joje gyveno apie tūkstantis žmonių. Respubliką sudarė Merkinės dvaras su 34 valstiečių ūkiais ir Turgelių palivarkas, iš viso 3 tūkst. ha plotas.
  • Didžiausias Paulavos respublikos išskirtinumas buvo laisvi valstiečiai. P.K.Bžostovskis pamažu panaikino lažą, jį keisdamas mokesčiu, leido valstiečiams laisvai tvarkyti turtą, iš dalies ir žemę. Valstiečiai čia turėjo daug laisvės – galėjo prekiauti, verstis amatais, už piniginę rentą dalijamos žemės. Veikė mokykla.
  • Respublika buvo kaip tikra valstybė – su savo įstatymais, vėliava, herbu, teismu, P.K.Bžostovskio įkurtu pačių valstiečių seimu, kariniu parengimu. Laisvi valstiečiai dirbo našiau, dvaro pajamos išaugo.
  • Paulavos respubliką buvo pripažinęs netgi Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.
  • Visgi žlugus Abiejų Tautų Respublikai, nebeliko ir Paulavos respublikos. P.K.Bžostovskis buvo priverstas išvykti ir iškeitė savo valdas į dvarą Saksonijoje. Naujasis dvaro savininkas vėl nusavino žemę ir grąžino lažą.

Paulavos monetų mįslė

Dar 2008 m. puikiame žurnale „Istorijos“ buvo publikuotas straipsnis apie Povilo Ksavero Bžostovskio Merkinės dvaro respubliką, gyvavusią nuo 1769 iki 1795 m.

Praeitiespaslaptys.lt iliustracija/Povilas Ksaveras Bžostovskis 1798 m. piešinyje
Praeitiespaslaptys.lt iliustracija/Povilas Ksaveras Bžostovskis 1798 m. piešinyje

Jau tada domėjausi numizmatika, o perskaityta frazė, kad Bžostovskis kaldino savas monetas, labai „užkabliavo“. Informacijos apie tai beveik neišliko, tad čia pateiksiu spėliones ir pamąstymus.

Vėliau tie, kas rašė apie Paulavą, straipsniuose vis perrašinėjo tą pačią frazę – „Paulava turėjo savo įstatymus, vėliavą, herbą, antspaudą, kaldino monetas. Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams“.

Mažų mažiausiai visa tai yra spekuliacija numizmatams skaudžiu klausimu – nepateikiama jokių rimtesnių šaltinių ar nuotraukų ir kompiliuojant apskritai nesigilinama. Yra tekę ir pačiam įsivelti į diskusiją apie Paulavos valiutą, taip ir gimė šis tekstas.

2014 m. A.Arlauskienė knygoje „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ monetų tema rašė tą patį, ką ir ankstesni rašytojai, t. y. minimos monetos, bet smulkiau šis klausimas, kuris yra gana svarbus, neanalizuojamas. Diskusijos verda jau ilgą laiką, daug numizmatų užkimba ant minėto kabliuko, nerasdami jokios informacijos. Nepaisant to, knyga išėjo tikrai nebloga.

Kas yra žinoma iš dvaro istorijos ir dokumentų?

1767 m. Merkinės ir Turgelių dvarai davė 6097 auksinus metinių pajamų, iš jų tik 791 auksiną (zlotą) iš činšo. 1784 m. pajamos išaugo iki 15213 auksinų. P.K.Bžostovskis buvo įsitikinęs, kad į činšą galima pervesti tik turtingus valstiečius.

1771 m. P.K.Bžostovskis įsteigė katalikišką banką. Įnešęs į banką 1000 auksinų, jis tapo ir pirmuoju jo klientu. Dalyvaujant dviem laiduotojams, valstiečiai galėjo gauti 10–100 auksinų (zlotų) paskolą, tačiau valstiečių ekonominei padėčiai stabilizavusis 1786 m. katalikiškas bankas buvo panaikintas.

Iš pradžių P.K.Bžostovskis samdė valstiečius, už darbo dieną mokėdamas po 1 auksiną, bet prievartinės samdos dar nepanaikino.

1786 m. jis galutinai įvedė piniginę sistemą (tai galėjo būti neteisingai interpretuojama kaip valiutos įvedimas). 1786–1791 metais vykdant dvaro ūkio pertvarką, valstiečių činšas valakui žemės išaugo iki 180 auksinų, prieš tai reikėjo mokėti 130 auksinų.

Paskutiniais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metais Paulavos dvaro pelnas buvo apie 30 144 lenkiškųjų auksinų (zlotų). Taigi, jei dvaras ir turėjo savo valiutą, ji vis tiek vadinosi ne kokiu nors valdovo išgalvotu pavadinimu, kaip dažnai būna dirbtinai sukurtose valstybėse, o auksinais (zlotais) ir grašiais, taip pat, kaip ir visoje ATR.

Nors dvarą-valstybę ir pripažino karalius, tačiau nereikėtų manyti, kad dvaras pradėjo kaldinti ir savas monetas.

Prielaidos

Pasidomėjus dvaro pajamomis ir žemių dydžiu, kalbos apie nuosavą valiutą, kai valdomų kaimų skaičius buvo tikrai nedidelis, ima atrodyti iš piršto laužtos.

Tačiau vėlesniais metais, dvaro ekonomikai augant ir laisviesiems valstiečiams pritariant, buvo siekiama pabrėžti dvaro-respublikos unikalumą, tad planų kurti savas monetas jau būta. Gal net buvo nukaldinta ir bandomųjų monetų, tačiau tai tėra tik prielaidos.

Jei buvo įkurtas katalikiškas bankas, buvo jame, matyt, ir banknotų, asignacijų (panašių į 1794 m. sukilimo asignacijas). Sukilimo metu, carinei kariuomenei puolant, galėjo neišlikti ir nė vieno tokio banknoto, nors dvaro dokumentai visgi buvo išsaugoti.

Praeitiespaslaptys.lt nuotr. /Kontrasignatų pavyzdžiai
Praeitiespaslaptys.lt nuotr. /Kontrasignatų pavyzdžiai

Numizmatams aktualiausia monetų istorija, klausimas, kas ant jų galėjo būti pavaizduota, intriguoja – Bžostovskio herbas ar jo paties atvaizdas? Galbūt buvo naudojami Poniatovskio zlotai ir grašiai, kontrasignuoti bajoriškais inicialais (Kontrasignacija – monetos pažymėjimas specialiu antspaudu, pažymint, kad ji galioja tam tikroje teritorijoje, šiuo atveju – Paulavos respublikoje, – red. past.). Antspaudu monetas žymėti mėgo įvairūs to meto didikai.

Tokiomis monetomis užmokestį gavę valstiečiai galėdavo atsiskaityti tik pono valdose ir jo karčiamose. P.K.Bžostovskis (Brzostowski) senuose dokumentuose pasirašydavo ir kaip Józef Stępkowski, taigi monetos galėjo būti kontrasignuotos JS raidėmis.

A.Boiko-Gagarino sudarytame XVIII a. Lenkijos monetų kontrasignatų kataloge (Львівські нумізматичні записки, №10) tokių, deja, nėra. Galbūt inicialai ant Paulavos monetų galėjo būti palaikyti bet kokiais kitais bajoriškais inicialais ir praleisti pro akis.

Tikimybė, kad Paulavos monetų kontrasignatai tikrai egzistavo, mano manymu, ne tik hipotetinė. Teko matyti panašaus laikotarpio S.A.Poniatovskio trigrašių su Radvilų ir Sapiegų kontrasignatais, jų išlikę vos keli vienetai. Kiti kontrasignatai nebūtinai turi būti tokie reti, kokie yra tie, kurie, pavyzdžiui, įspausti ant Augusto III monetų.

Aš esu linkęs nesutikti su nuomone, kad po Paulavos respublikos užgrobimo priešai neturėję kur monetų panaudoti, jas surinkę ir išlydę.

P.K.Bžostovskis buvo vienas geriausių savo laiko dvarininkų, valstiečiai jį gerbė dėl suteiktų laisvių ir įgyvendintų švietimo idėjų. Sunku patikėti, kad jie būtų savo ir dvaro pinigus atidavę priešui. Juk taip ir gimsta lobiai.

Nors ATR pinigai dar ilgą laiką cirkuliavo Rusijos imperijos sudėtyje – net iki 1825 m. – situacija su Paulavos monetomis galėjo būti kiek kitokia. Paulavos respublikoje gyveno laisvi valstiečiai, šios socialinės grupės labai nemėgo ir dalis buvusios ATR kilmingųjų, ir Rusijos carai.

Užkariavę ATR, caro kariai galėję siekti iš pašaknų nugriauti ir laisvų valstiečių apgyvendintą dvarą-valstybę, jie galėję sunaikinti ir ižde sukauptas monetas. Vėliau, po 1831 m. sukilimo, buvo sunaikintas net ir P.K.Bžostovskio kapas Rukainiuose.

Dalis monetų galėjo būti paslėpta, užkasta, kitos, po kaimus pasklidusios, galėjo būti pamestos dar tuo metu, kai cirkuliavo apyvartoje. Paulavos monetų apskritai negalėjo būti daug. Gal keli eksponatai nusėdo ir Ermitažo ar privačiose kolekcijose.

Geriausiai apie šias monetas galėtų papasakoti metalo detektorių mėgėjai, artefaktų ieškantys Poltavos apylinkėse. Dėl mėgėjams nepalankių įstatymų, jų radiniai dažnai nepasiekia muziejų, nėra aprašomi ir monetų kataloguose.

Praeitiespaslaptys.lt nuotr. /Peter Biron, Kuršo taleris 1780 m.
Praeitiespaslaptys.lt nuotr. /Peter Biron, Kuršo taleris 1780 m.

1780 m. Kurliandijos Ernesto Birono talerio fotografiją pasiskolinau iš vieno internetinio forumo. Tai tiesioginių sąsajų su Paulava neturinti moneta, vis dėlto atspindinti, kaip galėjo atrodyti iš tiesų pagamintos ar dar tik planuotos Paulavos respublikos stambesnių nominalų monetos.

Kokios išvados?

  • Paulava atskiros valiutos neturėjo arba ji neišliko;

  • Tai, kad 1786 m. buvo baigta kurti dvaro piniginė sistema, galėjo būti neteisingai interpretuota – esą įvesta atskira valiuta;

  • Nauja valiuta buvo tik Bžostovskio ateities planas;

  • Apyvartoje galėjo cirkuliuoti kontrasignatai.

____________________________________________________________________

Straipsnio autorius Šarūnas Subatavičius – archeologas, dabar VU istorijos magistrantas. Domisi Lietuvos ir regiono praeitimi, Europos numizmatika, senųjų Pietų Amerikos kultūrų archeologija. Rašo tinklaraštį praeitiespaslaptys.lt.

Pirmą kartą šis straipsnis buvo publikuotas tinklaraštyje praeitiespaslaptys.lt, originalų tekstą rasite paspaudę šią nuorodą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"