Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 26d. 20:59

Stipriausias viesulas Lietuvoje: Širvintose skraidė autobusai ir arkliai

Viesulo žala Širvintose Ar žinai?
V.Kulakausko nuotrauka iš 1981 m. žurnalo „Švyturys“ / Viesulo žala Širvintose
1981 m. gegužės 29 d. daugeliui Širvintų miesto bei apylinkių gyventojų įstrigo į atmintį. Tądien Širvintas bei aplinkinę teritoriją nusiaubė, kiek turima duomenų, galingiausias viesulas Lietuvos istorijoje. Vėjo greitis siekė net 70 m/s.

Viesulas griovė namus, plėšė stogus, skraidino arklius, autobusus ir traktorius. Jo kelyje atsidūrę širvintiškiai turėjo staigiai reaguoti ir žiūrėti, kaip čia išsigelbėti ir išgelbėti vaikus.

Vienas žmogus – autobuso, pakelto į orą, vairuotojas – žuvo, apie 30 buvo sužeista.

Portalas 15min kviečia prisiminti šį įvykį ir apie jį sužinoti daugiau – kas apskritai yra viesulas ir kaip dažnai jų būna Lietuvoje, ką tuomet, 1981 m., pasakojo viesulą matę gyventojai.

Kas yra viesulas?

Viesulas – piltuvo formos, beveik vertikalios ašies oro sūkurys, kartais susiformuojantis priekinėje audros debesio dalyje, kur susiduria šiltas ir šaltas oras. Toks sūkurys pasižymi itin dideliu sukimosi greičiu, kuris dažniausiai būna iki 50 m/s, bet kartais gali viršyti ir 140 m/s.

Viesulo skersmuo gali siekti nuo nuo kelių dešimčių metrų iki maždaug 1 km, o judėjimo greitis – maždaug 20–60 km/val. (juda viesulas kartu su debesiu). Viesulo egzistavimo trukmė – nuo kelių minučių iki kelių valandų.

„Scanpix“/AP nuotr./Viesulas JAV
„Scanpix“/AP nuotr./Viesulas JAV

Lietuvoje viesulai fiksuojami maždaug kartą per 2–3 metus, šiltuoju metų laiku, dažniausiai rugpjūtį, popietinėmis valandomis. Paskutinį kartą viesulas Lietuvoje 2020 m. rugpjūtį fiksuotas Šakių rajone.

Tačiau nuo 1981 m. joks viesulas neprilygo Širvintų viesului. Tąmet, kaip „Facebook“ įraše rašė puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“, „didžiulė vėjo galia ne tik nuniokojo dešimtis net ir stipriausių plytinių pastatų, bet ir į maždaug 20 m aukštį pakėlė autobusą. Jo vairuotojas žuvo vietoje, o dar dvi autobuse buvusios moterys buvo išsviestos lauk, bet per stebuklą liko gyvos, taip pat sužaloti dar keliolika žmonių“.

Viesulo kelias tęsėsi apie 6 km, o maksimalus plotis siekė apie 300 m.

Tačiau visa tai – gana sausi faktai. Ką jautė ir matė viesulo kelyje ar greta jo tą dieną atsidūrę žmonės?

Pervertėme 1981 m. spaudos puslapius, ieškodami, kaip laikraščiai ir žurnalai 1981 m. nušvietė tą dieną ir ką pasakojo nelaimės liudininkai. Jų žodžiai atskleidžia viesulo rūstybę.

Arklys pakilo 60 metrų į viršų

Išsamiai nelaimė buvo aprašyta 1981 m. liepos 7 d. laikraščio „Tiesa“ straipsnyje. Pastarąjį, parengtą korespondentės Zonės Šiulienės, perspausdino JAV lietuvių laikraštis „Nemuno žiburiai“. Juo ir rėmėmės.

Vienas straipsnyje cituotų žmonių buo traktorininkas Marijonas Griškevičius. Štai jo pasakojimas (kalba netaisyta):

„Važiuoju sau Zibalų keliu į Ukmergės pusę traktorium T-150 ir vežu pilną statinę trąšų. Staiga matau: viskas aplinkui — žemės, durpės, iš kažkur atsiradę popieriai ėmė kilti į viršų ir suktis. O jau ūžimas – garsesnis už traktoriaus variklio.

Važiuoju toliau. Žiūriu, pievoje arklys ir tas kyla kaip koks paukštis. Matau ir akimis netikiu — 50, o gal 60 metrų kilo į viršų. O paskui kažkokia jėga jį tėškė žemėn ir užmušė.

Žiūrėdamas į artėjantį juodą debesį, dar suspėjau pagalvoti, kad mano traktorius sveria 8, o priekaba — 16 tonų, kad aš sėdžiu traktoriuje, kuris turi 150 arklio jėgų. Bet jaučiu, kad ir traktorių lyg kažkokia milžiniška ranka bando atplėšti nuo žemės, mėto į šalis.

Išjungiau variklį, ir staiga kabinos langų stiklai pažiro į visas puses (turbūt akmenys, vėtros skraidinami, išmušė). Dar spėjau nusigręžti ir įsikibti į sėdynės atlošą. Kas buvo paskui, — nieko neatsimenu. Draugai, kurie atvežė mane į ligoninę elektros tinklų mašina, sako, kad mane sūkurys laimingai išmetė iš kabinos, o traktorių apvertė. Atsigavau ir pamačiau, kad nesulaužytos nei kojos, nei rankos. Bet susimušiau smarkiai."

Nuotrauka iš žurnalo „Švyturys“/Viesulo nuskustas medelis
Nuotrauka iš žurnalo „Švyturys“/Viesulo nuskustas medelis

Taip pat laikraščio korespondentė pakalbino rajono ekonomistę Stasę Razmovienę, kuri su vyru tuomet dirbo prekybos bazėje, o vaikai žaidė kieme. Štai ką ji tuomet pasakojo:

„Kai tik išgirdome ir pamatėme atūžiant juodą piltuvo formos debesį, pirmiausia šokome gelbėti vaikų. Drauge su vyru išlėkėme į kiemą ir pamatėme, kad rajono kooperatyvo pirmininkas Vytautas Stundžia įsodino vaikus į „Volgą“ ir išvežė.

Kai supratome, kad nuo viesulo jau nepabėgsime, griuvome po pakelės medžiais. Abu įsitvėrėme į medį, laikėmės už rankų. Kai ta ilga akimirka praėjo, atsimerkiau. Aplinkui visi medžiai nulaužti, tik tas, už kurio mes laikėmės, išliko.

Atsigręžiau į taros sandėlį ir savomis akimis netikiu – dėžės išnešiotos, išversta siena, nuplėštas stogas. Su žeme sulyginta mūrinė patalpa, kurioje sveriamos pakrautos mašinos. Man kažkokia nuolauža antakį prakirto.

Abu buvome į žmones nepanašūs, nes vėjas, kur tik rado pakelyje anglių, šlako, žvyro, durpių, žemių, viską vėlė į sūkurį, bloškė į mus. Nesuspėjau atsitokėti, kai patekau į ligoninę“.

Taip pat korespondentė pakalbino 76 metų amžiaus Mariją Adomavičienę. Ją viesulas užklupo mediniame namelyje Širvintos pakrantėje su provaikaičiais Linu ir Inga.

Ant vaikų galvų ji uždėjo po didelę pagalvę. Ši trijulė išliko visiškai sveika, nors viesulas nunešė namelio stogą, išrovė dūmtraukį, išdaužė langus.

Straipsnis taip pat atskleidžia viesulo aukos – vairuotojo Stasio Usavičiaus – žūties aplinkybes.

Pasirodo, žuvęs vairuotojas bandė tarnybinį autobusiuką nuvairuoti į pastogę. Bet „tas autobusiukas vėjo sūkurio kaip pūkas buvo nublokštas 300 metrų...“

Atskleista, kad sužeistiesiems pagalba teikė Širvintų ligoninės darbuotojai, du sunkiau sužeistus žmones teko išvežti į Vilnių.

Iš automobilio pro langą išplėšė prietaisų pultą

Gana išsamiai viesulą 1981 m. liepos mėnesio numeryje aprašė žurnalas „Švyturys“.

Įvairiomis visuomenės gyvenimo ir kultūros temomis rašiusiame žurnale buvo išspausdintas dviejų puslapių straipsnis „Kur viesulas praūžė“ apie gegužės 29 d. įvykius su gana daug nuotraukų.

V.Kulakausko nuotrauka iš 1981 m. žurnalo „Švyturys“/Viesulo žala Širvintose
V.Kulakausko nuotrauka iš 1981 m. žurnalo „Švyturys“/Viesulo žala Širvintose

„Švyturys“ rašė, kad bene pirmasis viesulą pajuto jau minėtas traktorininkas Marijonas Griškevičius.

„Jo akyse viesulas pirmam pasigalynėjimui iš ganyklų aukštokai pakėlė arklį ir tėškė žemėn. Po to ėmėsi Marijono traktoriaus T-150, sveriančio su pakrauta priekaba per 24 tonas. Ir kilstelėjo, ir apvertė, o patį traktorininką tarsi šapelį išplėšė iš kabinos. Laimei, apsiėjo be rimtų sužalojimų. O čia pat augusius pakelės medžius pažymėjo savo kraupiu ženklu: paliko be lapų, švarutėliai nuo pašaknų iki viršūnių nuskuto žievęlę“, – rašė „Švyturys“.

Toliau straipsnyje pasakojama, kad Sviesto ir sūrių gamyklos teritorijoje „sūkurys čiulpte iščiulpė asfaltą, į krūvą susuko lengvuosius automobilius, o ant jų užmetė galingą iš Vilniaus tik ką atvažiavusį refrižeratorių. Vairuotojas jau ore iššoko iš kabinos, bet viesulas, tarsi keršydamas, čia jam nutraukė batus...“.

Žurnalistas atkreipė dėmesį į švariai nupoliruotus lengvuosius automobilius, ant kurių, pasak jo, nebuvo likę nė kruopelės dažų, į automobilį, iš kurio pro išdaužytus stiklus buvo čiulpte iščiulptas prietaisų pultas.

„Tik laidų galai kyšo. Ir viskas. Tad ar gali stebėtis čia pat esančios „Širvintos“ kolūkio gyvenvietės kolūkiečiu, tebeieškančiu stalo, kurį viesulas išnešė pro langą ir kažkur nudangino...“, – pastebi žurnalistas.

Pagiriamąjį žodį straipsnio autorius ištaria žmonėms, kurie nepasimetė įsisiautėjusios stichijos akivaizdoje.

„Štai rajkoopsąjungos pirmininkas Vytautas Stundžia, pamatęs atšėlstantį viesulą, sumojo: gero čia nebus. Jis spėjo susodinti „Volga“ kieme buvusius dirbančiųjų vaikus (artėjo darbo dienos pabaiga) ir spėjo išvežti juos iš pavojingos teritorijos. Ta pati mintis dingtelėjo ir Sviesto ir sūrių gamyklos vyriausiajam inžinieriui Kęstučiui Jermolavičiui, uždariusiam administracinio pastato duris. Jis pasistengė, kad žmonės nebėgtų į kiemą, kai ten šėlo stichija“, – rašė „Švyturys“.

Nuotrauka iš žurnalo „Švyturys“/Viesulo žala Širvintose
Nuotrauka iš žurnalo „Švyturys“/Viesulo žala Širvintose

Straipsnis atkreipia dėmesį, kad Širvintose kiekviena viesulo siautimo minutė atnešė apie 100 tūkst. rublių nuostolių. Buvo nusiaubta Sviesto ir sūrių gamykla, Melioracijos statybos bei montavimo valdybos technikos kiemas, Rajkoopsąjungos taros cechas, apgriauti 48 ūkiniai ir gyvenamieji pastatai, apdaužyta 30 automašinų.

Pasak straipsnio, praūžus „smerčui“, buvo sudarytas stichijos padarinių likvidavimo štabas. Kitą dieną prasidėjo darbai.

Laikraščiai rašyti vengė

Galbūt atkreipėte dėmesį, kad abu aukščiau cituojami straipsniai pasirodė tik prabėgus daugiau negu mėnesiui nuo nelaimės.

Galima neabejoti, kad dabar per Lietuvą praūžus tokiam galingam viesului jau pirmosiomis dienomis pirmieji laikraščių puslapiai ir internetų portalai būtų pilni straipsnių apie tai, interviu su liudininkais ir t. t.

Bet po Širvintų viesulo 1981 m. buvo kitaip. Pirmosiomis dienomis po nelaimės spaudoje – tiek nacionalinėje, tiek Širvintų – žinių apie ką tik praūžusį viesulą išvis nebuvo. Buvo sovietmetis, ir laikraščiai rašė apie kitus dalykus.

Nei „Tiesa“, nei „Komjaunimo tiesa“ – du didžiausi sovietinės Lietuvos laikraščiai – per pirmąsias dienas po nelaimės apie viesulą nė neužsiminė.

Tylėjo ir vietinis Širvintų rajono laikraštis „Lenino žvaigždė“. „Dainuojam taikai ir draugystei“ – išdidžiai skelbė gegužės 30 d. laikraščio pagrindinis straipsnis apie rajono dainų šventę.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Kitos dienos „Lenino vėliavos“ viršelis
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Kitos dienos „Lenino vėliavos“ viršelis

Greta buvo matyti straipsnis „Meistriškumo egzaminas“ apie rajono melžėjų konkursą. O antrajame puslapyje buvo publikuotas straipsnis, žinant dienos prieš tai įvykius, gana makabriškai skambėjusiu pavadinimu „Te visad šviečia saulė...“.

Tiesa, pastarajame laikraštyje Širvintų MSV (melioracijos statybos valdybos) vairuotojų kolektyvas išreiškė užuojautą: „Tragiškai žuvus Stasiui Usavičiui, nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius“. Būtent S.Usavičius buvo žuvęs vairuotojas.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Užuojauta Širvintų laikraštyje „Lenino žvaigždė“ viesulo aukoms
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Užuojauta Širvintų laikraštyje „Lenino žvaigždė“ viesulo aukoms

O padėkų skyriuje atsidūrė trumpa Vytauto Četrausko žinutė: „Nuoširdžiai dėkoju Širvintų gamybinio susivienijimo vadovybei ir visam gamybinio susivienijimo kolektyvui, padėjusiems likviduojant stichinės nelaimės padarinius“.

Įdomu tai, kad žinutėje pati nelaimė net neįvardinta. Šios dvi žinutės buvo vieninteliai Širvintose įvykusios nelaimės atgarsiai Širvintų spaudoje.

Tik birželio 4 d., po viesulo siautimo praėjus beveik savaitei, tiek „Tiesa“ ir „Komjaunimo tiesa“ apie viesulą trumpai pranešė perspausdindamos gana sausą naujienų agentūros ELTA parengtą žinutę. Tą pačią žinutę perspausdino ir „Lenino žvaigždė“.

„Šių metų gegužės 29 d. apie 17 valandą Širvintų priemieščiu prasiautė galingas viesulas. Jis padarė nemažai materialinės žalos miesto įmonėms ir gyventojams. Apgriauta sviesto ir sūrių gamykla, melioracijos statybos valdybos technikos kiemas, 15 gyvenamųjų namų, apdaužyta 30 automobilių. Vienas žmogus žuvo, yra sužeistų“, – trumpai informavo laikraščiai.

Taip pat ELTOS žinutė citavo meteorologą Mykolą Mikalajūną, kuris papasakojo, kad Lietuvoje tokie reiškiniai reti ir kad tokio stiprumo viesulo Lietuvoje per šimtmetį nebuvo fiksuota.

„Sprendžiant iš sugriovimų masto, vėjo greitis sūkurio viduje siekė ne mažiau kaip 70 metrų per sekundę, nors pats viesulas judėjo kur kas lėčiau – maždaug 15 kilometrų per valandą greičiu“, – teigė M.Mikalajūnas.

Vaizdo klipuose žemiau galite matyti, kaip atrodo kitose valstybėse užfiksuoti viesulai. Panašų dalyką, nors gal ir šiek tiek silpnesnį, patyrė ir širvintiškiai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

27:11
03:07
16:08

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Receptas
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"