Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 14, 17:01

9 naujausios valstybės, atsiradusios pasaulio žemėlapyje

Ar žinote, kokia yra naujausia pasaulio valstybė? Ir turime omenyje ne tokias pseudovalstybes kaip Donecko liaudies respublika, bet valstybes, kurias pripažįsta didžioji dalis pasaulio.
Gaublys Tik prenumeratoriams
Gaublys / 123RF.com nuotr.

Tokios naujos valstybės pasaulio žemėlapyje atsiranda ne taip jau dažnai. Per pastarąjį 30-metį politinį pasaulio žemėlapį papildė 9 naujos valstybės.

Kviečiame susipažinti su 9 naujausiomis pasaulio valstybėmis. Į straipsnį yra įtrauktos tos pasaulio valstybės, kurias pripažįsta dauguma Jungtinių Tautų narių. Visas šias valstybes pripažįsta ir Lietuva.

1. Pietų Sudanas

Nepriklausomybę paskelbė: 2011 m.

Gyventojų skaičius: 12,7 mln.

Sostinė: Džuba

Pietų Sudanas nepriklausomybę nuo Sudano paskelbė 2011 m. liepos 9 d. po ilgus metus trukusio pilietinio karo. Referendume už nepriklausomybę pasisakė beveik 99 proc. Pietų Sudano gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pietų sudanietis, pasipuošęs šalies vėliavos spalvomis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pietų sudanietis, pasipuošęs šalies vėliavos spalvomis

Skirtingai negu Sudane, kur dauguma gyventojų yra musulmonai, Pietų Sudane gyventojų daugumą sudaro krikščionys.

Visgi jauniausia pasaulio valstybė ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais. Pietų Sudanas yra viena skurdžiausių pasaulio šalių, skaldoma didelių vidinių nesutarimų, o 2013–2020 m. šalį kamavo pilietinis karas.

Skaičiuojama, kad karas ir su juo susijusios priežastys, tokios kaip badas kai kuriose Pietų Sudano dalyse, nusinešė 400 tūkst. žmonių gyvybes, apie 4 mln. buvo priversti palikti namus.

2. Kosovas

Nepriklausomybę paskelbė: 2008 m.

Gyventojų skaičius: 1,9 mln.

Sostinė: Priština

Kosovas nepriklausomybę nuo Serbijos vienašališkai paskelbė 2008 m. vasario 17 d. Šiuo metu Kosovo nepriklausomybę pripažįsta 97 Jungtinių Tautų narės, tarp jų ir Lietuva.

123RF.com nuotr./Kosovo vėliava
123RF.com nuotr./Kosovo vėliava

Po II pasaulinio karo Kosovas, kurio gyventojų daugumą sudaro etniniai albanai, Jugoslavijoje turėjo autonominės respublikos statusą. Įtampa tarp albanų ir serbų Kosove visada buvo didelė, o 1998–1999 m. nesutarimai peraugo į karą.

1999 m. į Kosovo karą įsikišo NATO ir privertė Jugoslavijos kariuomenę atsitraukti iš regiono. Nuo 1999 m. Kosovą administravo Jungtinės Tautos, o 2008 m. Kosovas paskelbė nepriklausomybę.

Serbija Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta ir regioną laiko savo dalimi. Serbija teigia nerimaujanti dėl serbų, kurie Kosove sudaro mažumą, persekiojimo.

Kosovo serbai, daugiausia gyvenantys šalies šiaurėje, daugiausiai pasisakė prieš Kosovo nepriklausomybę.

Dauguma ES šalių pripažįsta Kosovą, tačiau Serbijos sąjungininkės Rusija ir Kinija jo nepripažįsta. ES daugiau kaip dešimtmetį bandė tarpininkauti dviejų Balkanų kaimynių dialogui, tačiau iki šiol pastangos nepadėjo normalizuoti santykių.

Kosovo Ministras pirmininkas Albinas Kurti pareiškė, kad Kosovas iki 2022 m. pabaigos oficialiai pateiks paraišką tapti Europos Sąjungos nare, nepaisant susirūpinimo dėl įtampos su Serbija, kuri taip pat siekia narystės ES.

3, 4. Juodkalnija ir Serbija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"