Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 19d. 23:03

Bir Tavilas: kaip atrodo vienintelė vieta Žemėje, kurios nenori jokia pasaulio valstybė

Dykuma Sudane. Panašiai atrodo ir Bir Tavilo peizažas Ar žinai?
123rf.com nuotr. / Dykuma Sudane. Panašiai atrodo ir Bir Tavilo peizažas

Ar kada nors svajojote nuvykti į kraštą, kur būtumėte pats sau valdovas ir niekas negalėtų aiškinti, kaip gyventi? Pasirodo, tai įmanoma – tereikia apsilankyti Šiaurės Afrikoje. Ten plyti Bir Tavilas – paskutinė pasaulyje iš tikrųjų niekieno žemė. Šios unikalios teritorijos nevaldo jokia valstybė, ten negalioja jokie įstatymai. Ir tai nėra koks miniatūrinis žemės lopinėlis.

Vienintelė tikra „niekieno žemė“ visame pasaulyje

Bir Tavilas egzistuoja tarp Egipto ir Sudano, siaurame ruože palei valstybių sienas. Jo plotas gana nemažas – apie 2 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tokiame plote tilptų maždaug pusantros vidutinio dydžio Lietuvos savivaldybės.

Bir Tavilas – ne itin draugiška vieta būti, tuo labiau gyventi. Visą šią teritoriją užima karšta, kalnuota ir sausa dykuma, kur beveik niekas neauga.

Devynis metų mėnesius temperatūra čia kone kasdien viršija 40 laipsnių ir net žiemą, kuri trunka tris mėnesius, termometro stulpelis dienomis siekia „tik“ 25 laipsnius.

123rf.com nuotr./Dykuma Sudane
123rf.com nuotr./Dykuma Sudane

Žemdirbystei tinkamos žemės čia nėra, vandens šaltiniai – tik po žeme. Auga tik pavieniai medžiai. Visa tai lemia, kad šioje teritorijoje niekas negyvena. Tik kartais čia užsuka klajoklių gentys.

Tačiau pasaulyje yra ir daugiau negyvenamų teritorijų, bet visos jos vis tiek priklauso kokiai nors valstybei. Apskritai, istoriškai žiūrint, valstybės įprastai siekė išsiplėsti kuo labiau. Kas turėjo nutikti, kad atsirado teritorija, kurios jos kaimynės stengiasi išvengti?

Norint išsiaiškinti, kas lėmė unikalų Bir Tavilo statusą (tai vienintelė tikra „niekieno žemė“ visame pasaulyje), reikia grįžti laiku daugiau negu šimtą metų atgal.

Lėmė senas ginčas

Paprastai pasakius, keistas Bir Tavilo statusas – ginčo dėl valstybių sienų tarp Bir Tavilo kaimynių Egipto ir Sudano pasekmė.

Nė viena iš šių valstybių nepripažįsta ir nenori pripažinti Bir Tavilo savo teritorija, nes toks pripažinimas reikštų atsisakymą pretenzijų į Halaibo trikampį – maždaug dešimt kartų didesnę ir gerokai vertingesnę teritoriją netoliese.

Wikimedia Commons pav./Afrikos žemėlapis: Egiptas pažymėtas geltonai, Sudanas – mėlynai, Halaibo trikampis – žaliai, Bir Tavilas – baltai
Wikimedia Commons pav./Afrikos žemėlapis: Egiptas pažymėtas geltonai, Sudanas – mėlynai, Halaibo trikampis – žaliai, Bir Tavilas – baltai

Šio ginčo šaknys slypi dar 1899 m. Tais metais Jungtinė Karalystė (kurios kolonija tada buvo Sudanas) ir Egiptas (kuris formaliai buvo nepriklausomas, bet realiai irgi valdomas Jungtinei Karalystei palankios administracijos) sudarė sutartį.

Pagal šią sutartį siena tarp Egipto ir Sudano kolonijos buvo nubrėžta tiesiai per 22-ąją lygiagretę. Viskas, kas buvo į šiaurę nuo šios lygiagretės, atiteko Egiptui, kas į pietus – Sudanui.

Bir Tavilą sutartis priskyrė Sudanui. O į šiaurės rytus nuo Bir Tavilo esančią dešimt kartų didesnę Halaibo trikampio teritoriją su priėjimu prie jūros sutartis priskyrė Egiptui.

Visgi sutartis galiojo vos trejus metus. Jau 1902 m. sienos buvo perbraižytos, siekiant geriau atspindėti realią situaciją ir šiose teritorijose gyvenusių klajoklių genčių įpročius.

Ababda gentis, gyvenusi Egipte, tradiciškai Bir Tavilą naudojo kaip ganyklą savo gyvuliams. Tad pagal naująją sutartį Bir Tavilas buvo atiduotas Egiptui.

Taip pat suprasta, kad Halaibo trikampyje gyvenusios gentys kultūriškai Sudano gyventojams yra gerokai artimesnės negu Egipto. Todėl Halaibo trikampis buvo priskirtas Sudanui.

Ilgą laiką, kadangi abi teritorijos bet kokiu atveju buvo britų įtakos zonoje, sienos niekam per daug nerūpėjo.

Bet 1956 m. Sudanas paskelbė nepriklausomybę. Savo sienas Sudanas apibrėžė remdamasis vėlesne, 1902 m. sutartimi, pagal kurią Halaibo trikampis priklauso Sudanui, o Bir Tavilas – Egiptui.

Tačiau Egiptas su tuo nesutiko ir pareiškė, kad Sudano sienas pripažins tik remdamasis 1899 m. sutartimi, pagal kuri Halaibo trikampis priklauso Egiptui, o Bir Tavilas – Sudanui. Egiptiečių požiūriu, ta sutartis buvo tikroji, o sekusi vėliau – tik laikini pataisymai.

Kitaip tariant, abi valstybės norėjo ir iki šiol nori, kad joms priklausytų Halaibo trikampis ir nė vienai valstybei nereikia Bir Tavilo – dešimtkart mažesnės teritorijos, iš kurios turėjimo nėra jokios naudos, nes ten nėra nei išteklių, nei nuolatinių gyventojų, nei priėjimo prie jūros.

Google Earth nuotr./Bir Tavilas, nufotografuotas Google palydovo (teritorijos ribą žymi punktyrinė linija)
Google Earth nuotr./Bir Tavilas, nufotografuotas Google palydovo (teritorijos ribą žymi punktyrinė linija)

Konfliktas tęsiasi iki šiol

Ilgą laiką Halaibo trikampį dalijosi abi valstybės. Bet XX a. pabaigoje, paaiškėjus, kad jame gali būti vertingų gamtinių išteklių, Egiptas čia įvedė savo kariuomenę, priversdamas Sudaną visiškai pasitraukti iš teritorijos.

Įtvirtindami savo valdžią, čia egiptiečiai įkūrė ir savo karinę bazę. Bet kokius pasiūlymus spręsti ginčą diplomatiniu ar teisiniu keliu Egiptas iki šiol atmeta.

Tačiau nors faktinė kontrolė priklauso Egiptui, pretenzijų į Halaibo trikampį Sudanas iki šiol neatsisako ir teigia, kad egiptiečiai yra tik laikinai okupavę teritoriją. 2010 m. Sudanas netgi nesėkmingai ten bandė organizuoti rinkimus.

Savo ruožtu tai reiškia, kad Bir Tavilą abi valstybės ignoruoja. Jei pasiimtumėte dabar Sudane išleistą žemėlapį, jis rodys, kad Bir Tavilas priklauso Egiptui. Na, o Egipte išleistas žemėlapis Bir Tavilą žymės kaip Sudano teritoriją.

Kadangi jokios trečiosios valstybės, kuri norėtų paskelbti Bir Tavilą savo teritorija, irgi nėra, tai reiškia, kad Bir Tavilo savo teritorija nelaiko nė viena pasaulio valstybė.

Bir Tavilas Google Maps žemėlapyje, pažymėtas juoda rodykle; į šiaurės rytus nuo jo yra Halaibo trikampis
Bir Tavilas Google Maps žemėlapyje, pažymėtas juoda rodykle; į šiaurės rytus nuo jo yra Halaibo trikampis

O kaip yra ne žemėlapiuose, o praktikoje? Labai panašiai. Praktikoje Bir Tavilo irgi niekas nevaldo, nes bet koks valdžią rodantis veiksmas simbolizuotų, kad tai padariusi valstybė pripažįsta Bir Tavilą sau ir tuo pačiu atsisako Halaibo trikampio.

Juo labiau kad ir valdyti nėra ką – Bir Tavile nėra nuolatinių gyventojų. Tai tiesiog tuščia, kalnuota ir nederlinga dykuma.

Neignoruoja Bir Tavilo tik vietiniai piemenys iš dykumų klajoklių genčių, kurie vis dar kartais kerta Bir Tavilo teritoriją ir čia įkuria laikinas stovyklas. Jiems valstybių sienos nelabai rūpi.

Iššūkių kupina kelionė

Jeigu jau norite pradėti planuoti kelionę į šią keistą žemę, kuri nepriklauso niekam ir kur, bent jau teoriškai, galite daryti, ką norite – žinokite, nebus lengva.

Bir Tavilą pasiekti galima iš dviejų pusių – iš Sudano ir iš Egipto. Bet kuriuo atveju teks bent 150 km į vieną pusę keliauti dykuma, kurioje nėra kelių.

Keliaudami iš Sudano, jūs turėsite nuskridę į šalies sostinę Chartumą išsinuomoti džipą ir su juo kelias dienas keliauti į šiaurę, iki paskutinės gyvenvietės prieš prasidedant dykumai.

Čia kelias baigsis. Bet maršrutas tęsis toliau. Važiuoti teks tiesiog per dykumą, kur niekas nebeauga. Tai bus dviejų dienų kelionė per smėlį ir uolas, nesutinkant nė vieno žmogaus.

Dykumos kelias Sudane. Panašiu tektų važiuoti link Bir Tavilo
Dykumos kelias Sudane. Panašiu tektų važiuoti link Bir Tavilo

Tikėtina, kad kelionės metu susidursite su smėlio audra, kuomet matomumas taps beveik nulinis. Ir tik po ilgos kelionės pasieksite Bir Tavilą.

Keliaujant iš Egipto, atstumas gerokai trumpesnis. Tačiau atsiras kitų problemų – Egipto teritoriją, kuri ribojasi su Bir Tavilu, kariuomenė yra paskelbusi riboto patekimo zona, tad norėdami čia vykti turėsite gauti leidimą. Jį gavus jūsų lauks keliolikos valandų kelionė pro atokius slėnius ir rūsčias kalvas.

Tačiau buvo tokių, kurie ryžosi tokiems iššūkiams – vien tam, kad galėtų pasigirti apsilankę niekieno žemėje.

Pavyzdžiui, 2010 m. čia lankėsi „Guardian“ žurnalistas Jackas Shenkeris. Jo įspūdžius galite skaityti šiame straipsnyje.

2014 m. čia apsilankė amerikietis Jeremiah Heatonas. Atvykęs jis paskelbė čia įkuriantis „Šiaurės Sudano karalystę“ ir skelbiantis save jos karaliumi. Visa tai, jo teigimu, jis padarė vien tam, kad jo septynmetė dukra galėtų būti princese.

O 2017 m. lapkritį Bir Tavile apsilankęs indas Suayshas Dixitas paskelbė, kad čia įkuria „Dixito karalystę“.

Facebook nuotr./Suashas Dixitas Bir Tavile
Facebook nuotr./Suashas Dixitas Bir Tavile

Jis pabrėžė, kad čia pasodino augalą ir jį palaistė, tad pagal tradicines žemės užvaldymo taisykles šis žemės plotas dabar priklauso jam. Ir kvietė žmones kreiptis į jį ir prašyti karalystės pilietybės.

Žinoma, visa tai – tik pokštai. Tam, kad čia kas nors galėtų įkurti valstybę, jis turėtų tapti nuolatiniu teritorijos gyventoju. Be to, valstybę turėtų pripažinti ir Sudanas, ir Egiptas.

Tad, ko gero, Bir Tavilas dar ilgam liks išskirtiniu žemės lopinėliu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"