Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 9d. 21:01

Nepažinta Europos Parlamento pusė (I): kiek futbolo aikščių užima jo patalpos ir ar brangus maistas valgykloje?

EP pagrindinis pastatas Ar žinai?
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. / EP pagrindinis pastatas

Europos Parlamentas (EP) daugeliui lietuvių yra šiek tiek mistiška vieta. Visi žino, kad jis egzistuoja, bet kas konkrečiai ten vyksta ir kaip atrodo darbas ten, žinoma daug mažiau. Parlamentas atrodo tolima ir šalta institucija – o visiškai be reikalo.

Portalo 15min žurnalistas rugsėjo 16-19 d. lankėsi EP sesijoje Strasbūre. Tai – pirmoji teksto, parengto po šio vizito, dalis. Šiame tekste – faktai ir įspūdžiai ne apie sesijos metu priimtus sprendimus, bet apie patį EP kaip instituciją.

Kitaip tariant – apie jo vertėjus, apie kainas valgykloje, apie europarlamentarų atlyginimus, vaizdą nuo pastato stogo ir kitus aspektus, kurie kalbant apie Europos Parlamentą minimi būna ne taip jau dažnai.

Kaip atrodo EP pastatas?

Europos Parlamento pastatas, tiksliau, pastatų kompleksas, Strasbūre stovi už maždaug pusvalandžio ėjimo pėsčiomis nuo miesto centro.

Į Europos Parlamentą patekti gali ne kiekvienas. Turistams leidžiama įžengti tik į vidinį kiemą. Tiesa, jis – irgi įspūdingas. Skritulio formos, iš visų pusių supamas pagrindinio EP pastato. Netgi dangus vos matosi.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./EP vidinis kiemas
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./EP vidinis kiemas

Keliaujant iš kiemo į patį pastatą, jau tenka atlaikyti patikrą metalo detektoriumi ir kita saugumo įranga, panašiai kaip lipant į lėktuvą oro uoste. Ir turėti leidimą.

Kaip pasakojo Europos Parlamento biuro Lietuvoje atstovai, ilgą laiką patekimo į šią instituciją tvarka buvo daug laisvesnė, o saugumo patikros mažiau griežtos.

Tai atvesdavo netgi prie netikėtų įvykių – 2014 m. apie 100 kurdų protestuotojų įsiveržė į EP pastatą Briuselyje, kur surengė protestą reikalaudami aktyvesnių europiečių veiksmų kovoje su ISIS. Tačiau po Europą supurčiusių teroro išpuolių tvarka sugriežtėjo.

Pagrindinis EP pastatas Strasbūre, kuriame yra ir posėdžių salė – septynių aukštų. Jį sudaro du korpusai, kuriuos skiria erdvė, kurioje auga vijokliai. Šį 1999 m. baigtą statytą pastatą EP įsigijo už 445 mln. eurų.

Posėdžių salė iš išorės atrodo išties įspūdingai. Ji kupolo formos, tęsiasi per kelis aukštus. Ją supa žiniasklaidos zona, kur sesijų metu įsikuria pranešti naujienas ir pasikalbinti europarlamentarus skubantys žurnalistai.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./EP posėdžių salė
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./EP posėdžių salė

Tiesa, net ir posėdžių metu ši salė dažnai būna tuščia. Parlamentarai dažnai diskusijas praleidžia ir į salę suguža tik prieš prasidedant balsavimui.

Pagrindinį EP pastatą supa du kiti pastatai. Viename jų, keliolikos aukštų aukščio, įsikūrę narių kabinetai, kitame – darbuotojų patalpos. EP nariai kabinetus šalia gauna ne pagal tautybes, o pagal europines partijas, kurioms priklauso.

Žurnalistas, patekęs į EP patalpas, keliauti viduje jau gali laisvai. Riboto naudojimo, vien parlamento nariams skirtų patalpų yra vos kelios. Tiesa, pasiklysti čia lengva.

Kokį plotą užima EP koridoriai?

Sąvoka „Briuselio koridoriai“, ar, šiuo atveju, „Strasbūro koridoriai“, Lietuvoje yra įgavusi šiek tiek pašiepiamą reikšmę. Koridorių ir patalpų Strasbūre išties daug.

Apskritai, pasak Europos Parlamento biuro atstovų, pirmosiomis darbo savaitėmis nauji europarlamentarai bei jų padėjėjai, kol pripranta prie koridorių, pasiklysta ne kartą.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./EP koridoriai
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./EP koridoriai

Strasbūre EP priklauso penki pastatai. Jų patalpų bendras plotas – 344 tūkst. kvadratinių metrų. Arba 34 hektarai. Arba maždaug 48 futbolo aikštės. Nuo vieno iki kito eiti gali tekti ir apie dešimt minučių.

EP pastatai išsidėstę abiejose Ilės upės, tekančios pro Strasbūrą, pusėse. Tai reiškia, kad du pastatus jungiantis koridorius yra nutiestas tiesiog virš upės ir nuo jo atsiveria vaizdas į Strasbūrą.

Gražių vaizdų EP išvysti galima ir daugiau – pavyzdžiui, užlipus ant Vaclavo Havelo vardu pavadinto pastato stogo irgi atsiveria daili miesto panorama.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Vaizdas nuo vieno iš EP pastatų stogo
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Vaizdas nuo vieno iš EP pastatų stogo

Penkiuose pastatuose iš viso yra 1680 kabinetų. Taip pat EP pastatams Strasbūre priklauso 1679 automobilių statymo vietos.

Skaičiai skamba įspūdingai? Prisiminkite, kad kalbame tik apie Strasbūrą. Briuselyje ir Liuksemburge EP priklauso dar 23 pastatai.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./EP pagrindinis pastatas nuo vieno iš kitų EP pastatų stogo
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./EP pagrindinis pastatas nuo vieno iš kitų EP pastatų stogo

Strasbūre pastatų skaičius mažesnis, nes europarlamentarai daugiausia laiko praleidžia Briuselyje, o čia renkasi tik kartą per mėnesį vykstančiai sesijai, kuri trunka keturias dienas. Likusias dienas pastatas lieka beveik tuščias.

Darbuotojų – tūkstančiai

Europos Parlamente galima rasti ir įvairias paslaugas teikiančių vietų. Pavyzdžiui, grimerinę, kurioje EP nariai gali būti „pagražinti“ prieš duodami interviu.

Arba nemažą biblioteką-skaityklą, kurioje EP nariai kasdien gali skaityti popierinę spaudą iš viso pasaulio (Lietuvai čia atstovauja „Lietuvos ryto“ laikraštis).

Dar Europos Parlamentas turi savo tyrėjų grupę – Europos parlamentinių tyrimų tarnybą. Ji vykdo tyrimus aktualiais šiai institucijai temomis. Su šios tarnybos parengtomis studijomis internete susipažinti gali kiekvienas norintis.

O kiek EP koridoriuose dirba darbuotojų? Visame Europos Parlamente 2019 m. rugsėjį dirbo 7613 darbuotojai, įskaitant laikinus darbuotojus. Lietuvių EP darbuotojų buvo 127.

Daugiausia EP darbuotojų dirbo Briuselyje – 4897. Liuksemburge dirbo 2146, Strasbūre – 290, kitose ES šalyse – 280.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Vijokliai EP pagrindiniame pastate
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Vijokliai EP pagrindiniame pastate

Vis dėlto dažnai Lietuvoje kartojamas mitas, esą „eurobiurokratų“ išlaikymui tenka didžioji dalis ES biudžeto, neturi jokio pagrindo. Visos ES administracijos išlaikymui atitenka tik 6 proc. nuo viso ES biudžeto.

Europos Parlamento išlaikymui skiriamas penktadalis šios sumos, arba 1,2 proc. viso ES biudžeto. Ir patys europarlamentarai nutarti sau skirti daugiau pinigų negali – tokia suma yra įtvirtinta ES veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Iš šios sumos 2018-aisiais 34 proc. atiteko nuolatinių darbuotojų išlaikymui, 22 proc. – EP narių išlaidoms; 14 proc. – pastatų išlaikymui; po 7 proc. – IT sistemoms ir darbuotojams su terminuotomis sutartimis bei vertimo paslaugoms.

2019 m. kovo duomenimis, EP išlaikymas vienam ES piliečiui per metus kainavo apie 3,50 EUR.

Kodėl parlamentas įsikūręs ne vienoje vietoje?

Kaip minėta, Europos Parlamentas didžiąją mėnesio dalį dirba Briuselyje, o į Strasbūrą kas mėnesį persikrausto tik kelioms dienoms. Visą likusią mėnesio dalį pastatų komplekse Strasbūre galima rasti tik 290 nuolatinių darbuotojų. Tai tikrai nedidelis skaičius tokio dydžio statiniui.

Kam reikalingas toks didelis ir nemažai kaštuojantis vargas – kas mėnesį kelis tūkstančius žmonių perkelti į kitą darbo vietą? Pasirodo, nedaug kam, išskyrus pačius prancūzus.

Tai, kad Europos parlamentas dirbs keliose, numato 1992 m. pasirašyta ES sutartis. Pagal šią sutartį, parlamento komitetų posėdžiai vyksta Briuselyje, bet dauguma plenarinių sesijų – Strasbūre.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Strasbūro vaizdas nuo vieno iš EP pastatų stogo
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Strasbūro vaizdas nuo vieno iš EP pastatų stogo

Kadangi sutartis sudaryta visų ES narių bendru sutikimu, ją pakeisti galima būtų irgi tik visoms narėms bei jų valstybių parlamentams pritarus.

Tačiau Prancūzija, žinoma, nenori, kad EP būtų visiškai iškraustytas iš Strasbūro. Kas mėnesį kelioms dienoms Strasbūrą užplūstantys europarlamentarai ir Europos Parlamento darbuotojai atneša daug naudos miesto ekonomikai.

Be to, vienos iš svarbiausių ES institucijų buvimas Prancūzijoje šaliai turi ir simbolinę reikšmę. Todėl Prancūzijos valdžios atstovai yra ne kartą teigę, kad šalis vetuotų bet kokius planus „iškraustyti“ EP iš Strasbūro.

Pagal ES teisės aktus, per metus Strasbūre turi įvykti 12 Europos parlamento sesijų. Taip ir vyksta, nepaisant to, kad didžiosios dalies pačių europarlamentarų tokia tvarka nedžiugina – įvairių apklausų metu, maždaug 68-80 proc. jų pasisakytų už tai, kad EP rinktųsi tik Briuselyje.

Kai kartą EP pabandė „apžaisti“ šią taisyklę ir per vieną savaitę surengė dvi sesijas – vieną, kuri truko nuo pirmadienio iki antradienio ir kitą, kuri truko nuo ketvirtadienio iki penktadienio – Prancūzija iškart kreipėsi į Europos teisingumo teismą. Ir bylą laimėjo.

Paties Europos Parlamento 2013 m. užsakyta studija parodė, kad perkėlus visą EP veiklą į Briuselį, kasmet būtų galima sutaupyti apie 100 mln. eurų.

Valgykloje ką pasirinkti ras visi

EP sesijų metu kasdien apie 12 valandą EP valgyklą užplūsta žmonės. Valgykla čia veikia savitarnos principu – visi gali į padėklus prisikrauti ko nori. Užtaikius į pietų pertraukos pradžią, kuomet srautas didžiausias, eilėje, kol užsisakysi patiekalą ir atsiskaitysi, pralaukti gali tekti ir keliolika minučių. Ne piko metu srautas juda daug greičiau.

Patiekalų čia esama kiekvieno skoniui ir kišenei. Karšti patiekalai, priklausomai nuo kainos ir porcijos dydžio, kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų už porciją. Štai už jautienos steiką sumokėti teks ir 13 eurų, o lėkštė makaronų kainuos vos 5-6 eurus.

Rinktis galima iš keliolikos skirtingų patiekalų, kurie kasdien keičiasi. Atskiros rūšies patiekalus – vegetariškus, kiaulienos, vištienos, žuvies, miltinius, picas – užsisakyti galima prie atskirų eilių.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Pietų pasirinkimas EP savitarnos valgykloje
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Pietų pasirinkimas EP savitarnos valgykloje

Šalia karštų patiekalų, EP valgykloje gausus ir šaltų patiekalų bei užkandžių – salotų, daržovių, silkės, sūrių ir taip toliau – pasirinkimas. Visų šaltų patiekalų kaina vienoda – 100 gramų kainuoja 0,97 EUR. Be to, gausu pačių įvairiausių vaisių, desertų, gaiviųjų gėrimų. Kiekvieno skoniui.

Skirtingai negu Lietuvos Seimo valgykloje, Europos Parlamente galima užsisakyti ir alaus.

Apibendrinant galima pastebėti, kad EP valgykloje kaina už dienos pietus labai priklauso nuo paties žmogaus pomėgių – galima išleisti ir 15 eurų ar dar daugiau, o galima ir prasisukti su mažesne pinigų suma negu pietaujant Vilniaus centre.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Patiekalas EP valgykloje
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Patiekalas EP valgykloje

Užtat kavos valgykloje negausite – norintiems suvalgyti bandelę, kavos ir pabendrauti reikia eiti netoli valgyklos esančią kavinę. Taip padaryta, kad žmonės prie stalų neužsisėdėtų per ilgai.

Desertai nėra brangūs – jų kainos svyruoja nuo euro iki kelių eurų. Pora eurų kainuoja ir puodelis kavos.

EP rasime ir atskira užkandžių barą. Čia kainos irgi įvairios – nuo euro už riestainį iki kiek daugiau negu 7 eurų už užkandį su lašiša.

15min žurnalisto kelionę į Strasbūrą apmokėjo Europos Parlamentas. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"