Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 6d. 23:08

Pamiršta istorija: pamatykite, kaip atrodo istoriniuose kadruose užfiksuotas romų Holokaustas

Vokiečių policija suima grupę romų
JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr. / Vokiečių policija suima grupę romų

Išgirdę žodį „Holokaustas“ daugelis pirmiausia pagalvojame apie žydų genocidą, nacių vykdytą II pasaulinio karo metais. Tačiau žydai nebuvo vienintelė visuomenės grupė, kurią naciai norėjo sunaikinti. Panašaus likimo susilaukė ir romai. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje.

„Porajmas“ („Pharrajimos“) – taip dažnai vadinamas romų Holokaustas jų pačių kalba. Romų kalba šis žodis reiškia „suskaldymas“, „sunaikinimas“.

Nacistinė Vokietija romus laikė „rasiškai prastesniais“ žmonėmis. Todėl daugelio jų likimas buvo panašus į žydų. Jie kentėjo nuo prievartinio įkalinimo, priverstinių darbų ir masinių žudynių.

JAV Holokausto memorialinio muziejaus nuotr./Romas, nukentėjęs nuo nacių medicininių eksperimentų
JAV Holokausto memorialinio muziejaus nuotr./Romas, nukentėjęs nuo nacių medicininių eksperimentų

Okupuotose Rytų Europos teritorijose vokiečiai išžudė dešimtis tūkstančių romų, dar tūkstančiai žuvo Aušvico, Birkenau ir kitose koncentracijos stovyklose. Be to, nacistinėje Vokietijoje veikė kelios priverstinio darbo stovyklos, kuriose buvo kalinami romai.

Istorinius kadrus, kuriuose užfiksuotas romų Holokaustas, galite matyti žemiau esančioje galerijoje.

Romų likimas Vokietijoje

Prasidėjus II pasauliniam karui, pirminis vokiečių planas buvo visus Vokietijos ir Austrijos romus perkelti į okupuotas Lenkijos teritorijas, kurios nebuvo tiesiogiai prijungtos prie Vokietijos.

Proceso pradžia dėl nesutarimų vokiečių vadovybėje užsitęsė, bet 1940 m. gegužę pirmieji romai, daugiausia iš Hamburgo ir Brėmeno, buvo perkelti į Liublino regione įkurtas priverstinio darbo stovyklas.

1941 m. rudenį dar dalis Vokietijos romų buvo perkelti į Lodzės getą, kur jiems buvo išskirta atskira teritorija. 1942 m. šie romai, išgyvenę perkėlimą ir siaubingas gyvenimo sąlygas, kartu su Lodzės geto žydais pražuvo Chelmo koncentracijos stovykloje 1942 m. pradžioje.

JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Įėjimas į „čigonų stovyklą“ Lodzės gete
JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Įėjimas į „čigonų stovyklą“ Lodzės gete

Likę Vokietijos romai 1940-1942 m. praleido laikino sulaikymo vietose, vadinamosiose „čigonų stovyklose“, kur šimtai jų mirė nuo nepakeliamų gyvenimo sąlygų.

1942 m. gruodį Heinrichas Himmleris nurodė deportuoti visus romus iš Vokietijos reicho. Daliai romų buvo padaryta išimtis – „grynakraujams čigonams“, kurie, manyta, gyveno Vokietijoje nuo senovės laikų, romų kilmės žmonėms, kurie buvo integravęsi į visuomenę ir romams bei jų šeimoms, kurie tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Visgi vietiniai valdininkai dažnai į šias išimtis nekreipė dėmesio.

Dauguma romų buvo deportuota į Aušvico koncentracijos stovyklą. Romės moterys taip pat kalėjo Ravensbriuko moterų koncentracijos stovykloje. Į Aušvicą deportuota buvo apie 23 tūkst. romų, kitas stovyklas – apie 3 tūkst.

JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Priverstinis darbas Ravensbruko stovykloje
JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Priverstinis darbas Ravensbruko stovykloje

Koncentracijos stovyklose romai privalėjo nešioti rudą apverstą trikampį, kartais – raidę Z (nuo vokiško žodžio Zigeuner, čigonas). Stovyklose mokslininkai, tokie kaip daktaras Josefas Mengelė, su romais atliko žiaurius medicininius eksperimentus, juos priverstinai sterilizavo.

1944 m. rugpjūtį Aušvico romų lageris buvo sunaikintas. Galintys dirbti romai perkelti kitur, likę – daugiausia vaikai, moterys ir senyvi žmonės – nužudyti. Skaičiuojama, kad pražuvo apie 19 tūkst. iš 23 tūkst. Aušvice kalėjusių romų.

JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Romų tautybės kaliniai Belžeco priverstinio darbo stovykloje
JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Romų tautybės kaliniai Belžeco priverstinio darbo stovykloje

Romai persekiojami buvo ir Vokietijos okupuotose teritorijose. Jose romų persekiojimas ir naikinimas vyko skirtingomis formomis. Kai kur jie atsidurdavo priverstinio darbo stovyklose savo šalyse, kai kur buvo perkeliami į Lenkijoje įkurtas koncentracijos stovyklas.Daug kur Rytų Europoje juos sušaudydavo mobilūs kolaborantų būriai, sudaryti iš vietinių gyventojų.

Kiek romų buvo nužudyta genocido metu, tiksliai nežinoma. Tačiau mokslininkai skaičiuoja, kad II pasaulinio karo metu nužudyti buvo maždaug ketvirtadalis Europos romų. Kadangi romų Europoje prieš karą, manoma, gyveno apie milijoną, tai reiškia, kad Holokausto metu pražuvo apie 250 tūkst. romų.

Romų likimas Lietuvoje

Tarpukariu Lietuvoje, manoma, gyveno apie pusantro tūkstančio romų. Kadangi didelė dalis jų buvo klajokliai ir galėjo nepatekti į surašymus, tikslus skaičius galėjo būti ir didesnis.

1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjus masiniams romų areštams, sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją bei Prancūziją. Iš viso iš Lietuvos darbams buvo deportuota maždaug tūkstantis dirbti galinčių romų, dauguma jų po karo grįžo atgal į Lietuvą.

JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Romų vaikai žaidžia prie priverstinio darbo stovyklos
JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Romų vaikai žaidžia prie priverstinio darbo stovyklos

Romai buvo žudomi ir Lietuvos teritorijoje. Daugiausiai romų – pirmiausia dirbti negalinčių senelių ir vaikų – buvo sušaudyta Pravieniškėse, kur veikė ir priverstinio darbo stovykla, taip pat romai buvo žudomi netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone.

Dokumentuose rasta įrodymų, kad Vilniuje, Kirtimų vietovėje buvo sunaikintas romų taboras, tikslus žuvusiųjų skaičius nenurodytas.

Skaičiuojama, kad iš viso nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau 500 romų, arba maždaug kas trečias Lietuvos romas.

JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Išgyvenę romų Holokaustą asmenys Bergen-Belseno stovykloje
JAV Holokausto memorialo muziejaus nuotr./Išgyvenę romų Holokaustą asmenys Bergen-Belseno stovykloje

Žinoma, kad naciai sušaudydavo klajojančių romų šeimas tiesiog sutikę kelyje, tačiau tai nebuvo nurodoma pranešimuose ir dokumentuose, apie tai primena tik liudininkų prisiminimai. Todėl spėjama, jog šis skaičius gali būti ir didesnis.

2019 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvoje pirmą kartą buvo minima Romų genocido atminimo diena.

Tekstas parengtas remiantis puslapyje „Romų platforma“ pateikiama informacija ir JAV Holokausto muziejaus informacija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Šiuolaikiškos studijos

Video

03:02
11:55
26:29

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"