Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 22, 11:00

„Creepypasta“ – kaip siaubo kultūra užvaldė internetą?

Ne maža dalis mūsų jaunystėje buvome apsėsti paslaptingų pasakojimų. Vietinės legendos, menančios prakeiktą pastatą ar šiurpų kaimyną, kiemuose būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas. Kaip ir daugelis kultūrinių fenomenų, šis reiškinys perkeltas į internetą susilaukė nemenko populiarumo. Kas yra „creepypasta“? Kaip ši siaubo kultūra formavosi internete?
"Creepypasta" veikėjai
"Creepypasta" veikėjai / "Inverse" nuotr.

„Creepypastas“ yra siaubo žanro istorijos, kurios yra perduodamos forumuose ar kitose interneto svetainėse. Terminas „creepypasta“ yra kildinamas iš dviejų terminų – „creepy“ (liet. šiurpus) bei „copy paste“ (liet. kopijuoti ir įklijuoti). Pats terminas žymi, kad šios istorijos buvo skirtos masiniam dalinimuisi ir žmonių gąsdinimui.

„Creepypastas“ dažniausiai yra pateiktos teksto pavidalu, tačiau kartais juos papildo paveikslėliai, garso ar vaizdo įrašai, kurie yra skirti sukelti papildomą nerimą. Sunku nustatyti, kas pirmasis sugalvojo „creepypasta“ idėją, nes pačioje pradžioje daugelis istorijų buvo paskelbtos anonimiškai. Tiesa, pirmosios „creepypastas“ pradėjo rodytis „4Chan“ platformoje.

„Reddit“ nuotr./"Creepypasta" "4Chan" platformoje
„Reddit“ nuotr./"Creepypasta" "4Chan" platformoje

Senosios „creepypastas“ turėjo būti kuriamos su šiek tiek tikroviškumo ir patikimumo jų istorijai, kitaip žmonės jomis nesidalintų. Tais laikais, kai dar nebuvo sukurtos atskiros „creepypasta“ svetainės, daugelis istorijų buvo labiau tikėtinos vien dėl to, kad buvo ypač sunku (arba praktiškai neįmanoma) įrodyti, kad jos buvo išgalvotos. Viena vertus, internetas žmonėms tuomet atrodė kur kas patikimesnė erdvė. Kita vertus, pirmosios istorijos buvo keliamos anonimiškai.

Laikui bėgant, pradėjo rastis atskiros svetainės, skirtos vien „creepypastas“. 2008 m. susikūrė „creepypasta.com“ tinklalapis, kuris tapo oficialiu šių šiurpių internetinių istorijų archyvas. Ši kultūra aplink save subūrė didelę bendruomenę. Iš žymiausių istorijų personažų, kaip „Jeff the Killer“ ar „Slenderman“ buvo daromi ne tik žaidimai, bet ir meno kūriniai. Tiesa, skirtingai nei anksčiau, „creepypasta“ kopijavimas dabar bendruomenėje yra vertinamas neigiamai – iš esmės tai vertinama kaip istorijos vagystė. Daugelis šių istorijų autorių dabar bando tapti žinomais už savo „creepypastas“ kūrybą, o ne bando įtikinti žmones, kad tos istorijos yra tikros, atsitiktinai jas platindami internete.

"Creepypasta.com" tinklalapis
"Creepypasta.com" tinklalapis

„Creepypastas“ kultūra, susiformavusi internete, XXI a. antrajame dešimtmetyje susilaukė tradicinės žiniasklaidos dėmesio. „Time Magazine“ teigė, kad šio žanro auditorija savo piką pasiekė 2010 m. 2014 m. šis žanras susilaukė dar daugiau dėmesio, kuomet įvyko tragiškas „Slenderman stabbing“ įvykis. Jo metu 12-metė mergaitė buvo padurta savo draugių, kurios teigė tai padariusios norėdamos nuraminti „Slendermaną“ ir tapti jo įgaliotiniais – žmonėmis, kurie vykdo „Slendermano“ valią kaip jo tarnai.

"WISN" nuotr./"Slenderman stabbing" kaltininkės
"WISN" nuotr./"Slenderman stabbing" kaltininkės

Žinoma, toks žiaurus įvykis sukėlė didelį žmonių nepasitenkinimą šia interneto subkultūra. Tiesa, pati „creepypasta“ bendruomenė ligi šiolei išliko ganėtinai stipri ir aktyvi. „Creepaypastas“ tapo kažkas daugiau nei įprastos siaubo istorijos – aplink save jos sutelkia gausybę gerbėjų. „YouTube“ platformoje galima rasti daugybę dramatiškų „creepypastas“ skaitymų. Ne mažai žmonių iš šios veiklos pasidaro karjerą.

Iš pradžių „creepypasta“ kultūra susiformavo panašiai kaip ir kiemo vietinės legendos – kažkas nugirdo kraupią istoriją, kurios autoriai neatsekami ir ją plačiai pradeda dalintis vieni su kitais. Internetas tuo metu iš savęs buvo ganėtinai paslaptinga ir nežinoma terpė – tai buvo puiki erdvė plisti šiurpiems pasakojimams. Dar daugiau, internetas yra puikus įrankis išplėsti kultūrinių reiškinių mastą. Anksčiau kiemuose šiurpiomis istorijomis galėdavo pasidalinti vos keletą žmonių, o dabar internete jomis gali dalintis tūkstantinei masei. Ilgainiui tapo kur kas sunkiau įtikinti žmones, kad tos istorijos yra tikros, tad autoriai nusprendė pasukti priešinga linkme – tapti populiariais tokio siaubo žanro autoriais.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą