Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 28d. 12:27

Esportas ir narkotikai – paskata priklausomybei ar sankcionuojama praktika?

123RF.com nuotr. /
Skaitančiajam nuo pat pradžių gali pasirodyti keista, kodėl narkotikai gali tapti reikalingi žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Šią situaciją reiktų traktuoti ekvivalentiškai su dopingo vartojimu sporte – narkotikai padeda siekti geresnių rezultatų, o šiuo konkrečiu atveju, psichoaktyvioms medžiagoms stimuliuojant greitesnę reakciją bei susikaupimą. Esportui, siekiančiam gauti tradicinio sporto pripažinimo statusą, yra privalu akcentuoti tokią problemą. Šiame straipsnyje bus atskleisti jos mastai, parodant esporto bendruomenės ir institucijų santykį su narkotikais.

Dopingo problema esporte nuo tradicinio sporto skiriasi savo turiniu – vietoj steroidų ar augimo hormonų yra vartojamas Adderall arba Ritalin. Adderall bei Ritalin yra tokio tipo amfetaminas, kuris įprastai yra skiriamas žmonėms, turintiems ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimu), tačiau tiems, kurie neturi šio sutrikimo, šis narkotikas sukelia milžinišką pagausėjusį išskiriamo dopamino kiekį, kas suteikia daug energijos bei paaštrina susikaupimą ir padidina reakciją. Atsižvelgiant į turinio skirtumą, problemos forma išlieka ta pati – kyla grėsmė, kad žaidėjai, vartojantys narkotikus, įgyja nesąžiningą pranašumą. Kuomet turnyrų priziniai fondai sudaro dešimtis tūkstančių ar milijonus dolerių, suprantama, kodėl atsiranda paskata vartoti narkotikus.

Narkotikų vartojimo problema esporto viešoje erdvėje atsidūrė tuomet, kai profesionalus „Counter-Strike“ žaidėjas, buvęs vienos žymiausios esporto organizacijos „Cloud9“ narys, Kory „Semphis“ Friesen, vieno interviu metu atvirai prisipažino, kad jis kartu su komandos draugais turnyro metu vartojo Adderall. Pasirodžius šiam interviu, viena didžiausių esporto organizacijų, ESL (elektroninio sporto lyga), iškart sureagavo į situaciją, paskelbdami, kad savo renginių metu jie imsis antidopingo priemonių atsitiktinės narkotikų patikros forma.

Narkotikų problema kamavo esportą nuo pat profesionalių turnyrų pradžios. Populiarios šaudyklės „Halo“ scenoje ši problema buvo paplitusi iki lokalaus lygmens. Buvęs profesionalus „Halo“ žaidėjas, Clete „Assault“ LoRusso, kuris daugelį metų varžėsi aukščiausio lygio turnyruose, viename interviu teigė, kad metams bėgant tai neabejotinai buvo svarbiausias veiksnys lemiantis didelių prizinių fondų turnyrų baigtį. Verta pabrėžti ir tai, kad į šią narkotikų vartojimo praktiką buvo žvelgiama visiškai natūraliai – profesionalioje scenoje ji neturėjo jokios stigmos. Kaip pastebėjo buvęs „SK Gaming“ organizacijos vadovas Bjoern Franzen, problema kyla tame, kad norint ilgą laiką varžytis aukščiausiame lygmenyje, žaidėjai turi rimtų paskatų įklimpti į liūną.

Tiesa, ne visi kiberatletai mano esą Adderall turi rimtos įtakos žaidybiniam pasirodymui. Profesionali „Counter-Strike“ žaidėja Emma „Emy“ Choe mano, kad šio narkotiko vartojimas apskritai gali pakenkti pasirodymui žaidime, kadangi tampi per daug susikoncentravęs tik į vieną žaidimo aspektą ir gali pamiršti kitas esmines detales kaip komunikaciją. Tokiai nuomonei pritaria ir buvęs „Halo“ profesionalus žaidėjas Matthew „MellowMajik“ Murphy teigdamas, kad Adderall nėra kažkokia magiška tabletė, nuo kurios tapsi puikus žaidėjas – jeigu turi silpnesnius mechaninius įgūdžius nei tavo varžovai, tu vis vien praloši.

Šiomis dienomis esporto institucijos rimčiau atsižvelgia į šią problemą bandydamos taikyti antidopingo priemones. Esporto integralumo koalicijos (ESIC) komisaras Ian Smith teigė, kad 2016-2018 m. jie testavo virš trijų šimtų kiberatletų ESL renginiuose ir nesulaukė nei vieno teigiamo rezultato, taip išvengiant atitinkamų problemų. Verta pabrėžti ir tai, kad šia antidopingo praktika užsiima tik aukščiausio lygio esporto organizacijos kaip ESL, „Riot Games“ ar „Epic Games“, kurios yra ESIC narės. Tai reiškia, kad neįmanoma tiksliai nusakyti, kokia yra narkotikų vartojimo situacija žemesnio lygio turnyruose. Tai neturėtų kelti didelės nuostabos – testavimas vos vieno turnyro metu gali kainuoti nuo penkių iki dešimt tūkstančių dolerių – žemesnio lygio organizacijos paprasčiausiai neturi tiek pinigų, kad galėtų inkorporuoti antidopingo praktikas. Dar daugiau, pandemijos metu, kuomet visi turnyrai vyksta ne vienoje fizinėje vietoje, o internetu, tampa vis sunkiau, o ir praktiškai nebeįmanoma administruoti antidopingo praktikos.

Narkotikų vartojimo problema esporte neturi aiškaus ir vienmačio sprendimo. Griežtai uždraudus efektyvumą didinančius vaistus kaip Adderall ar Ritalin, kyla bent dvi problemos. Pirma, uždraudus šiuos vaistus, kyla precedentas uždrausti ir kofeino vartojimą, kuris sukelia panašų efektą kaip anksčiau paminėti narkotikai. Kaip pavyzdys, studentų krepšinio NCAA turnyro organizatoriai reguliuoja krepšininkų kofeino vartojimą. Antra, net ir sutarus uždrausti šiuos narkotikus, kaip tai padarė ESIC, praktiškai tampa sunku realizuoti ir visokeriopai užtikrinti antidopingo priemones dėl kaštų ir administravimo iššūkių pandemijos akiratyje. Aišku yra viena, šios problemos negalima visiškai ignoruoti, kadangi tiek gerbėjai, tiek įprasti žiūrovai gali pradėti kvestionuoti esporto kaip disciplinos integralumą. Dar daugiau, ne valia atmesti ir narkotikų vartojimo keliamų pavojų patiems žaidėjams. Ateityje esporto organizacijos privalės atrasti vienijančius sprendimus ir užtikrinti, kad ši problema netaptų nekontroliuojama.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/