Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 26d. 17:08

LFF esporto vadovas – apie tradicinio sporto žaidimų iššūkius, FIFA, „NBA 2K“ ir Europos efutbolo čempionatą

Edgaras Abromavičius
Asmeninis archyvas / Edgaras Abromavičius

Prieš maždaug pusmetį susikūrusio Lietuvos futbolo federacijos esporto padalinio netrukus laukia ir pirmas iššūkis – UEFA ir „Konami“ pirmą kartą organizuojamo Europos efutbolo čempionato atranka. Prie padalinio vairo stovintis esporto ekspertas Edgaras Abromavičius viliasi, jog palankūs atrankos burtai pirmajam blynui prisvilti neleis.

Kiek daugiau nei prieš savaitę vykę burtai Lietuvai susiklostė išties palankiai: jie mūsiškius suvedė su Kosovo, Sakartvelo, Šiaurės Airijos, Baltarusijos ir Liuksemburgo rinktinėmis. Nors PES žaidėjų pajėgumas Europoje nėra visiškai aiškus, LFF viliasi įveikti atranką ir užsitikrinti vietą gyvame turnyre, kuris Londone vyks birželį.

Atrankoje į Europos efutbolo čempionatą du Lietuvos žaidėjai rungtyniaus kovo–gegužės mėnesiais.

LFF – ne pirmoji sporto organizacija, kurios esporto duris teko varstyti E.Abromavičiui. Prieš tai lietuvis yra dirbęs (dabar užima patarėjo pareigas) ir garsiame „Fenerbahce“ klube, kuriame buvo atsakingas už strategijos sudarymą ir „NBA 2K“ žaidimo komandos subūrimą. Tad būtų buvusi nuodėmė nepasiteirauti jo nuomonės ir apie bendrą tradicinio sporto kompiuterinių žaidimų rinkos plėtrą.

Kaip ir visa kompiuterinių žaidimų rinka bei esportas, tradicinio sporto elektroninės versijos išgyvena pakilimą. Kasmet didėja tokių žaidimų kaip FIFA, „NBA 2K“, F1 ar „Madden NFL“ turnyrų priziniai fondai ir žaidžiančiųjų skaičius. Čia aktyviai dalyvauja ne tik konkrečiai esporto komandos, bet ir didžiausi pasaulio sporto klubai.

Nepaisant to, kiekvienais metais sporto žaidimai turi atremti kritikos strėlių bangas. Pavyzdžiui, FIFA – dėl „mokėk, kad laimėtum“ koncepto, griežtų reikalavimų čempionatuose norintiems dalyvauti žaidėjams, kurie savaitgaliais beveik negali pakilti nuo konsolių, ir t. t. Negana to, „Global Series“ vadinamame FIFA čempionate gali dalyvauti vos 60 šalių piliečiai. Pasak E.Abromavičiaus, būtent tai ir kelia klausimų dėl LFF galimybės bendradarbiauti su EA.

Kalbant apie „NBA 2K“ žaidimą, į akis labiausiai krenta ne itin tikroviška grafika ir mechanika, efektų trūkumas ir programinės įrangos kliurkos.

„NBA 2K Invitational“ arena Londone
„NBA 2K Invitational“ arena Londone

„Kalbant apie „NBA 2K“ kaip esporto discipliną, ji yra visiškai pradinėje stadijoje. Tai galima palyginti kaip su 1985 m. išleistu „Super Mario“ žaidimu. Teko bendrauti su „NBA 2K“ lygos vadovais, kurie pasakojo ateities viziją ir parodė technines ateities galimybes, susijusias su vartotojo patirtimi stebint esportą“, – situaciją aiškino E.Abromavičius.

„Matomas dabartinis vaizdas turėtų stipriai keistis per efektų, statistikos ir pakartojimo pateikimo galimybių prizmę. Dabar yra puikus metas investuoti klubams bei federacijoms, kurios nori prisijungti prie oficialios šios disciplinos vystymo.“

Daugiau apie Europos efutbolo čempionatą, tradicinio sporto žaidimų iššūkius ir jų plėtrą – žemiau:

– Kodėl LFF susidomėjo esportu ir kokią naudą jame įžvelgia?

– Pirminis tikslas – pasiekti jaunąją kartą ir per esportą norime populiarinti futbolą. Suprantame, kad ji užaugo su vaizdo žaidimais ir socialiniais tinklais, tad šiais įrankiais sieksime juos sudominti ne tik elektroniniu sportu, bet ir futbolu.

– Federacija darė atranką į Lietuvos efutbolo rinktinę „eEuro“ turnyrui? Kaip viskas praėjo, kiek žaidėjų dalyvaus atrankoje ir kas jie?

– Turėjome keletą variantų, vienas iš jų – tiesioginis pasirinkimas arba gyvo ar internetinio turnyro suorganizavimas.

Esminiai reikalavimai dalyviams buvo: turėti Lietuvos pilietybę ir būti ne jaunesniu nei 16 metų. Kadangi šiuos reikalavimus galėjo atitikti ir emigracijoje gyvenantys lietuviai, atranką nusprendėme daryti internetu.

Atranka vyko per keletą etapų, kurioje iš viso dalyvavo 30 žaidėjų. Prie šio proceso daug prisidėjo ir „PES“ žaidimo bendruomenė Lietuvoje, kuri plačiai skleidė žinią apie ateinančius turus. Svarbu paminėti, kad esporto rinktinę sudarys ne vien žaidėjai, bet ir treneris su skautu. Šie atstovai buvo paskirti, bendradarbiaujant su vietine žaidėjų bendruomene. Artimiausiu metu, pristatysime visą rinktinės sudėtį.

– Sklando kalbos, jog „Konami“ už komandų ir žaidėjų licencijas neretai sumoka daugiau vien tam, jog šios teisės nebūtų perleidžiamos ir FIFA žaidimui. Koks yra jūsų susitarimas su japonų įmone?

– Šių kalbų negalime komentuoti, nes tai yra kompanijos reikalai apie kuriuos su atstovais nediskutuojame. Su „Konami“ palaikome puikius santykius, dabartinis susitarimas yra galiojantis dėl Lietuvos futbolo rinktinės licencijavimo „eFootball PES 2020“ vaizdo žaidime. Taip pat kalbame dėl sekančio sezono bei LFF esporto akademijos (Kauno Kolegijoje) potencialo išnaudojimo per edukacinę ir elektroninio sporto plėtros prizmę.

LFF esporto akademijos įkūrimas
LFF esporto akademijos įkūrimas

– Su Kauno kolegija atidarėte esporto akademiją? Kokie yra jos tikslai ir ar jos pagalba bus skatinamas domėjimasis būtent tradicinio sporto kompiuterinėmis versijomis?

– Visų pirma, tai bus mūsų pagrindinė bazė, kurioje Lietuvos esporto rinktinės žaidėjai rungtyniaus „eEuro 2020“ turnyre. Sekantys tikslai susiję su edukacija ir fizinio aktyvumo integracija per elektroninį sportą. Sieksime integruoti Kauno kolegijos studentus į procesą bei organizuoti konferencijas, stovyklas ir kitus viešus renginius, kuriuose pasakosime apie ryšį tarp esporto ir sporto. Planuose turime siekį pakviesti futbolo profesionalus ir trenerius, kurie aiškintų strategijas ir sėkmingiausias taktikas, naudojamas futbolo rungtynėse.

– Ar matote kokių nors esporto iniciatyvų iš A lygos komandų? Kiek žinau, savo komandą burti bandė ir „Trakai“ (dabar „FK Riteriai“), dalyvavo draugiškame turnyre su garsiais futbolo vardais, tačiau nuo to laiko iš jų negirdėti jokių naujienų.

– Dėl minimo konkretaus atvejo informacijos neturiu. Visgi, šiuo metu ruošiame Lietuvos futbolo esporto strategiją ir A lygos klubai yra galimuose ateities planuose. Įžvelgiame aukštą potencialą ir ateities galimybes mūsų šalies klubams elektroninio sporto rinkoje. Šiuo metu analizuojame abiejų futbolo vaizdo žaidimų – PES ir FIFA – pateikiamus esporto formatus, bet galutinio sprendimo dėl ateities nėra.

– „FIFA 20“ fronte situacija yra įdomi. EA rengiamuose „Global Series“ turnyruose gali dalyvauti žaidėjai tik iš 60 šalių, tarp kurių Lietuvos nėra. Internete sklinda įvairios kalbos, kodėl situacija yra būtent tokia, tačiau patys EA priežasčių neatskleidžia. Galbūt jūs žinot, kodėl „Global Series“, kaip, beje, ir „Apex Legends“, gali dalyvauti toks ribotas šalių skaičius?

– Šiai dienai dar neturime užmezgę oficialių santykių su FIFA esporto vadovais. Ateityje situacija galbūt keisis ir bus galima pakomentuoti daugiau. Visgi, kiekvienas čempionatas ar lyga turi savitas strategijas ir tikslus. Dabar galima tik spekuliuoti. Galbūt mūsų rinka yra per maža ar nerodė didesnių iniciatyvų elektroninio sporto vystyme. Kita vertus, FIFA čempionatų formatas ir reikalavimai (per kiekvieną savaitgalį žaidėjams reikia sužaisti po 30 rungtynių) kelia nemažai klausimų dėl galimo bendradarbiavimo ateityje.

– FIFA serijos žaidimai dažnai sulaukia kritikos dėl įvairių dalykų. Jeigu, kaip minėjote, nesi pasiruošęs jam skirti daug laiko, kovoti dėl aukščiausių pozicijų praktiškai neįmanoma, nes tavo priešininkas turės kur kas stipresnes žaidėjų korteles. Tai ypač galioja žaidimo pradžioje, kuomet reikia iš naujo burti savo komandą. Kai kurie, norėdami tai apeiti, renkasi nelegalų žaidimo pinigų pirkimą, o taip propaguojamas „mokėk, kad laimėtum“ (angl. pay to win) konceptas, dėl kurio FIFA yra maišoma su žemėmis. Kaip sporto federacija, tikriausiai į šiuos dalykus žiūrite dar griežčiau?

– FIFA turnyruose žaidžia tiek sporto klubai, tiek esporto komandos. Mūsų, kaip federacijos, tikslas yra populiarinti futbolą, žaidimus sieti su fiziniu aktyvumu ir edukacija. Klaustukų dėl FIFA serijos žaidimų esporto čempionatų yra tikrai nemažai, todėl, bent jau šiai dienai, tikslių planų neturime, iki kol neužmegsime kontakto su vadovais.

– Europos efutbolo čempionate bus oficiali Lietuvos sudėtis, kurios reitingas, palyginti su kitomis rinktinėmis, turėtų būti prastas. Be to, dauguma futbolo gerbėjų Lietuvoje tikriausiai žaidžia FIFA. Žinant tai, kokius tikslus keliate žaidėjams?

– UEFA ir „Konami“ yra numatę šį scenarijų, tad turnyro dalyviai rungtyniaus specialioje platformoje, kurioje visos dalyvaujančios Europos virtualios rinktinės turės vienodą pajėgumą. Negalime kelti konkrečių tikslų, nes kol kas nėra aiški PES žaidimo esporto rinka. Visas procesas yra pradinėje stadijoje, tad favoritus ir geriausius Europos žaidėjus galėsime identifikuoti tik po pirmojo sezono ir tada daryti tam tikras prielaidas ateičiai. Visgi, šį sezoną turime tikslą patekti į atkrintamųjų etapą, kuris vyks gyvo turnyro formatu Londone, tarp tikrojo Europos čempionato pusfinalių ir finalo.

Futbolo rinktinė PES žaidime
Futbolo rinktinė PES žaidime

– Kokius tikslus „Euro eFootball“ turnyre keliate sau?

– Kaip organizacija, sieksime pateikti kokybišką esporto produktą, kuris būtų įdomus rinkai, bei pasitarnautų kaip platforma, populiarinanti futbolą bei skatinanti visuomenę domėtis informacinės technologijomis.

– Kokioje platformoje vyks čempionatas: „Xbox“ ar PS4, o gal, kaip daroma didžiuosiuose FIFA turnyruose, abiejose?

– UEFA sprendimu, turnyras vyks „Play Station“ platformoje. Taip, FIFA turnyrai šiandien vyksta abiejose platformose, tačiau tikiu, kad tai yra laikina. Dabar vis labiau artėjama prie sutarimo, kad turnyrai turėtų vykti tarpplatforminiu būdu. Tai reiškia, kad žaidėjui neturėtų rūpėti, kokią konsolę įsigyja, nes jis turi turėti galimybę žaisti prieš visų kitų konsolių savininkus. Puikūs pavyzdžiai –„Fortnite“ ir „Minecraft“.

– Įvairios futbolo komandos nepabijo burti komandų ir kitose disciplinose: „League of Legends“, CS:GO ir t.t. Tačiau federacijoms išeiti iš tradicinio sporto rėmų yra sunkiau. Tad Edgaro Stankevičiaus minėti „tolimesni“ esporto planai tikriausiai vis tiek yra susiję konkrečiai su futbolu?

– Taip, iš tikrųjų daug sporto klubų turi savo esporto komandas ir kitose disciplinose arba yra investavę į tam tikras esporto organizacijas. Tačiau federacijos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dėmesį skiria būtent savo sporto elektroninėms atšakoms. Kiek žinau, taip pat daro ir kolegos iš krepšinio federacijų.

Kalbant iš ekonominės pusės, sporto klubai mato didelį potencialą tradicinėse esporto disciplinose, todėl joms ir negaili investicijų. Visgi, didžiausias sporto vaizdo žaidimų privalumas – tradicinio sporto atstovų ir rėmėjų palaikymas. Kaip pavyzdį galima pateikti NBA klubų savininkus, kurių dauguma investuoja pinigus į šios sporto šakos kompiuterinę versiją. Tarp šių asmenų yra gerai žinomų IT ir pramonės verslo atstovų.

– Kalbant apie fizinį aktyvumą, vis daugiau organizacijų ir pavienių žaidėjų kalba apie jo svarbą esporto pasaulyje, tačiau stebint transliacijas atrodo, jog ne visos ir ne visi dalijasi panašiu požiūriu. Ką apie tai manote jūs?

– Viešoje erdvėje tikrai pastebima komunikacija apie fizinio aktyvumo ir mitybos integraciją esporto organizacijose. Kita vertus, buvo nesenas pavyzdys, kai viename „Facebook“ įraše buvo įdėta nuotrauka iš žaidėjų sveikos mitybos paskaitos, o sekančioje esporto atstovas jau mėgaujasi bulvių traškučiais. Tad dėl to kyla nemažai klausimų. Galima daryti prielaidą, kad tai dažnai tampa tik reklamine žinute.

Mūsų atveju, dabar mes kalbame tik apie esportą, tačiau savo būsimoje strategijoje esame numatę ir tai, kad klubai ar rinktinės turėtų pilnavertišką paketą, į kurį įeitų ir sporto klubai, mitybos planai. Tai tikrai turime omenyje ir ketiname įdiegti.

„Fenerbahce“ arena „NBA 2K“ žaidime
„Fenerbahce“ arena „NBA 2K“ žaidime

– Kalbant apie jus patį, esate dirbęs ir garsiame „Fenerbahce“ klube, kuriame likote kaip esporto šakos patarėjas. Gal galite plačiau papasakoti apie savo veiklą jame? Galbūt turite nuveikęs darbų, kuriais galite didžiuotis?

– Taip, praėjusį sezoną teko darbuotis Stambule. Pagrindinė mano užduotis buvo sukurti klubo esporto skyriaus strategiją ir ateities viziją. Antras siekis – surinkti „NBA 2K“ disciplinos komandą. Teko išnaršyti įvairius Stambulo rajonus, susitikti su įdomiomis esporto asmenybėmis, užmegzti kontaktą su vietine „NBA 2K“ bendruomene. Organizuodavau interviu su komandos nariais, atrinktos ekipos rungtyniaudavo prieš LKL klubų esporto atstovus. Tai padėdavo nustatyti tam tikrą Turkijos žaidėjų lygį virtualiame krepšinyje.

Šiandien toliau palaikau ryšį su klubo atstovais. Diskutuojame, kaip jie galėtų toliau judėti į priekį, nesikertant jų ir NBA strategijai Europoje. Taip pat, pavyzdžiui, bendraujame su keliomis Europos esporto agentūromis, kurios siūlo FIFA žaidėjus, rungtyniaujančius pasaulio čempionatuose. Įvertiname žaidėjų potencialą ir verslo galimybes plėtojant tam tikrą esporto discipliną, tada išvados pateikiamos klubo valdžiai.

– Tad, kaip suprantu, Stambule jūs taip pat buvote atsakingas už tradicinio sporto žaidimų versijas?

– Taip. „Fenerbahce“ turi stiprią „League of Legends“ komandą. Tuo metu, kai darbavausi Stambule, laimėjome visus didžiausius metinius turnyrus. Apskritai, kalbant apie Turkijos esportą, jie turi didelį privalumą: į juos labai palankiai žiūri „Riot“ kompanija. Jų dėka Stambule pastatyta esporto arena, taip pat tokie klubai kaip „Galatasaray“, „Fenerbahce“ ar „Besiktas“ aktyviai investuoja į savo elektroninio sporto atšakas.

– Bet socialiniuose tinkluose karts nuo karto nuaidi žinutės, kad Turkijos klubai neskuba mokėti atlyginimų esporto žaidėjams. Tarkim, „Galatasaray“ dabar už tai sulaukė pusmečio diskvalifikacijos iš Turkijos „League of Legends“ lygos.

– Dėl vėluojančių atlyginimų esportininkams negalėčiau kažko komentuoti, nes mūsų klube viskas vyko sklandžiai. Visgi dažnai sulaukdavau klausimų, kokia esporto situacija Lietuvoje. Jie nesuprasdavo, kaip galima žaisti savanorišku pagrindu ir be atlyginimo. Turkijos klubai į elektroninį sportą žiūri kaip į verslą, kuriame reikia investuoti į žaidėjus, vadybą ir tik tada galima sulaukti sportinio ir finansinio rezultato. Turkijoje klubai esporto žaidėjams padeda per kelias prizmes, nes tai abipusė nauda: 1) kurti asmeninį prekinį ženklą, didinant gerbėjų auditoriją; 2) tobulinti žaidimo disciplinos įgūdžius ; 3) deramai atstovauti organizaciją viešoje erdvėje.

– Taip pat dirbate ir su „NBA 2K“ žaidimu. Savo komandą turi ir Lietuvos krepšinio klubas „Lietkabelis“, tačiau kaip jūs objektyviai vertinate 2K lygos plėtrą Europoje? Didžiausias jo renginys kol kas buvo „European Invitational“, kuriame gerai pasirodę žaidėjai turės galimybę persikelti į JAV. Tai ar šis žaidimas Europoje apsiriboja tik tuo, jog yra sukuriama terpė europiečiams persikelti į JAV?

– Šiandien „NBA 2K“ lygoje rungtyniauja 23 NBA klubai bei viena Kinijos esporto organizacija „GEN.G“.

Kalbant apie plėtrą, viena iš NBA lygos vizijų yra turėti dvizioną ir Europoje. Europoje yra kalbamasi su tam tikrais klubais, bet reikia turėti omenyje vieną dalyką: tam, kad galėtų žaisti lygoje, kinų organizacija sumokėjo apie 20 milijonų dolerių. Realiai mąstant, tokią sumą Europoje gali sumokėti labai maža dalis krepšinio klubų.

Kita vertus, dabartinė situacija yra tokia, kad, tarkim, „Barcelona“, sumokėjusi šį mokestį, negalėtų remtis tik savais norimais žaidėjais. Procesas vyktų panašus kaip su Toronto „Raptors“, kai prisijungė prie NBA lygos. Katalonai dalyvautų naujokų biržoje JAV ir galėtų perimti keletą žaidėjų iš dabartinių NBA esporto klubų. Tik sėkmės atveju, jei biržoje dalyvautų katalonas, klubas galėtų tikėtis vietinio žaidėjo sudėtyje.

Mano asmenine nuomone, šiai dienai Europos klubams reikia augintis „NBA 2K“ disciplinos žaidėjus ir auditoriją. Anksčiau ar vėliau, Europoje tikriausiai bus atskiras oficialus NBA esporto divizionas, kuris, padedant 5G technologijai, galės sėkmingai rungtyniauti prieš JAV ir Kinijos esporto klubus internetu. Tada bus galima tikėtis ir kitokio sudėties sudarymo proceso, kuriame atsispindėtų ir vietinių šalies žaidėjų integracija. Visgi, pastaruoju metu girdima ir apie neoficialius Europos diviziono sudarymo procesus, tad reikia laukti tolimesnių žinių.

– Žiūrinti iš klubų perspektyvos, ar jums atrodo, kad „NBA 2K“ gali varžytis su kitomis disciplinomis, pavyzdžiui, CS:GO, „League of Legends“ ar PUBG? Juolab kad „NBA 2K“, palyginus su FIFA, F1 ar „Madden NFL“ serijos žaidimais, neatrodo toks mechaniškas, judesiai nėra tikroviški. Be to, tokiuose žaidimuose labai svarbūs yra efektai, kuriuos tikrame NBA gali sutikti žymiai dažniau nei žaidime. Pavyzdžiui, juk programinė įranga Jameso Hardeno firminį „step-back“ tritaškį užskaitytų kaip mažos tikimybės pataikyti metimą.

– Jeigu žiūrime tik iš verslo pusės, klubai galėtų pabandyti dirbti su „Counter Strike“ disciplina, kuri pakankamai populiari Europos rytuose. Tik reiktų nepamiršti, kad pastaruoju metu potencialūs rėmėjai vengia asociacijų su ginklais, tad gali kilti finansinių sunkumų. Atvejis, susijęs su „League of Legends“, yra įdomus ir, matant Turkijos pavyzdį, potencialiai atrodo labai sėkmingai. Visgi reikėtų atsiminti, kad žaidimas skirtas labiau Azijos kultūrai ir regionui. Tai visai kita rinka su savo meniniu ir kultūriniu paveldu. Paskutiniai pavyzdžiai parodė, kad tai labai sunku adaptuoti Europos ir JAV rinkose. Stebint „League of Legends“ renginių demografinius lankytojų ir žaidėjų duomenis, dauguma yra kilę ar susiję su Azijos regionu.

Manau, kad sporto organizacijos turėtų orientuotis į sporto žaidimus. FIFA serijos žaidimo kūrėjai sugebėjo įrodyti, kad tai gali būti sėkmingas verslas. Kalbant apie „NBA 2K“ kaip esporto discipliną, ji yra visiškai pradinėje stadijoje. Tai galima palyginti kaip su 1985 m. išleistu „Super Mario“ žaidimu. Teko bendrauti su „NBA 2K lygos“ vadovais, kurie pasakojo ateities viziją ir parodė technines ateities galimybes, susijusias su vartotojo patirtimi stebint esportą. Matomas dabartinis vaizdas turėtų stipriai keistis per efektų, statistikos ir pakartojimo pateikimo galimybių prizmę. Dabar yra puikus metas investuoti klubams bei federacijoms, kurios nori prisijungti prie oficialios šios disciplinos vystymo.

„Counter Strike“ ir „League of Legends“ dabar yra lyderiaujančios disciplinos, bet mano nuomone, jų grafinis potencialas galbūt jau net yra pasiekęs savo ribas. Nemanau, kad juose verta tikėtis reikšmingų pokyčių.

Sporto žaidimai turi ir daugiau privalumų. Tarkim, susitikus NBA fanui ir „NBA 2K“ žaidžiančiam jaunuoliui, jie tikrai turės apie ką pakalbėti, be to, ir tėvai į šiuos žaidimus žiūri palankiau.

– Mažėjant į rungtynes ateinančių jaunuolių skaičiams, klubai tikisi šią statistiką pagerinti esporto pagalba. Bet ar čia neveikia atvirkštinis efektas, kai „NBA 2K“ žaidžia tie, kuriems ir taip patinka NBA? Atrodytų, kad NBA nesidomintis jaunuolis geriau pasirinks kitus žaidimus, o jeigu kokį kartą ir įsijungs, tai tikrai nepadarys jo NBA gerbėju, vaikščiojančiu į kiekvienerias namų rungtynes.

– Einant žiūrėti rungtynių į sporto arenas, galime pamatyti, kad tėvai su malonumu atsiveda savo vaikus, kuriems nori perteikti sporto kultūrą. Be to, FIFA ar „NBA 2K“ yra tikriausiai populiariausi vaizdo žaidimai kaip antraeilė pramoga jaunimo vakarėlių metu. Klasikinės sporto tradicijos yra perteikiamos iš kartos į kartą, tad šios disciplinos turėtų išlikti neribotą laiko tarpą.

Čia pasitarnauti turėtų ir dideles gerbėjų armijas turintys transliuotojai „Twitch“ ar kitose platformose. Jie žaidžia įvairius žaidimus, tarp kurių yra ir tradicinio sporto versijos. Jiems transliuojant, tarkim, „FIFA“, yra tikimybė, kad juos stebintys žiūrovai ir patys pamėgins pažaisti arba tiesiog susidomės futbolu.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas