Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 7d. 11:16

Virtuali realybė – ne vien žaidimams ir pramogoms. Kokią įtaką ji turės ateityje?

Virtuali realybė
123RF.com nuotr. / Virtuali realybė
Ne maža dalis žmonių yra bandę ar bent girdėję apie virtualios realybės įrangą – vieniems ji paliko neišdildomą įspūdį, kitų per daug nesukrėtė. Virtualios realybės (VR) rinka kol kas gyvuoja jauniausioje fazėje. „Artillery Intelligence“ duomenimis, 2018 m. šios rinkos apyvartą sudarė 829 milijonų dolerių, o 2023 m. prognozuojama, kad ji kils iki 4.23 milijardų dolerių. Kokie pokyčiai skatins šį potencialų virtualios realybės progresą? Kokiose gyvenimo srityse ji galėtų būti praplėsta?

Šiomis dienomis populiariausios VR programos apima vartotojo regos ir klausos kontrolę, siekiant sukurti įtraukiančią patirtį nukreipiant vartotoją į absoliučiai virtualią aplinką, kuri jaučiasi pakankamai realistiškai. Žaidime užkopus į didelį aukštį ir pažvelgus žemyn gali pradėti svaigti galva. Jeigu matai skriejantį į tave daiktą, kūnas iš reflekso bandys jo išvengti. Artimiausioje ateityje VR kūrėjai pagyvins mūsų patirtį, sugebėdami įtraukti kvapo ir lytėjimo pojūčius. Dar daugiau, VR prietaisai ateityje turėtų atpigti, tapti lengvesni, kas didins prieinamumą prie VR.

Dažniausiai VR yra asocijuojamas su pramogų sektoriumi – pirmiausia konotacija su šia technologija yra atrakcionų ar pabėgimo kambarių simuliacijos – tačiau kokiose dar srityse VR gali būti sėkmingai naudojama dabartyje? Visų pirma, VR stipriai veržiasi į švietimo sritį. 2020 m. įmonė „Engage“ išleido VR švietimo platformą, kuria naudojasi „Facebook“, „HTC“ bei Europos Komisija, siekiant pagyvinti ir pagerinti nuotolinių mokymų patirtį. 2019 m. Kalifornijos universitete atliktas tyrimas rodė, kad chirurgijos studentai, kurie mokydamiesi naudojosi VR, procedūras sugebėjo atlikti greičiau ir efektyviau nei kiti studentai, kurie mokėsi tradiciniu būdu. Vanderbilto universiteto medicinos centras yra pirmasis pasaulyje, sukūręs operacijų simuliacijų kambarį, kuriame chirurgijos praktikantai mokosi įvairių pagrindinių chirurginių procedūrų naudojantis laparoskopiniais instrumentais. Šie instrumentai praktikantui leidžia pajusti atitinkamas fizines sensacijas – simuliacijos metu yra jaučiamas minkštas audinys ar kaulų pjūklo vibracija. Tai praktikantams leidžia geriau susipažinti su gyva procedūra prieš žengiant į operacinę.

Tokio pobūdžio technologijos, kurios leidžia simuliuoti lytėjimą, turės didelį poveikį švietimo ateityje. Šiomis dienomis tokią funkciją atlieka „Teslasuit“ įrenginys – tai viso kūno kostiumas, kuris suteikia haptinį grįžtamąjį ryšį, kas sukuria lytėjimo pojūtį bei įvairiais biometriniais jutikliais matuoja kvėpavimo ar širdies ritmą. Šis kostiumas jau yra naudojamas NASA astronautų treniruočių stovyklose. Tiesa, tokia technologija turi milžinišką potencialą, kadangi ji leidžia simuliuoti pavojingas ar keblias situacijas drastiškai sumažinant finansinių kaštų riziką, kuri kyla iš nepatyrusių naujokų bandymų dirbti su brangiais įrankiais bet kokioje industrijoje.

„Teslasuit“ apranga
„Teslasuit“ apranga

VR technologija plečiasi ne tik švietimo, bet ir verslo srityje. Pandemija pakeitė darbo sąlygas – daugelis darbuotojų buvo priversti dirbti iš namų. Tai įmonėms kelia rimtų iššūkių, įskaitant būtinybę išsaugoti aplinką, skatinančią bendradarbiavimo veiklą ir įmonės kultūros kultivavimą. „Spatial“, programa, kuri geriausiai būtų apibūdinama kaip virtualios realybės „Zoom“ atitikmuo, vartojimas nuo 2020 m. kovo mėnesio išaugo netgi 1000%.

Komunikacijos įmonių galiūnė „Ericsson“ prakalbo apie „pojūčio interneto“ kūrybą. Ši idėja apima projektų, kurie galėtų simuliuoti lytėjimą, skonį, kvapą, karščio ir šalčio pojūtį, įgyvendinimą. Ericsson pranašauja, kad iki 2030 m. mes galėsime žengti į kibernetinę aplinką, kuri pasirodys visiškai reali visiems mūsų penkiems pojūčiams vienu metu. Tokia ateitis lydėtų į „dematerializuotą biurą“, kuriame biuras kaip fizinė erdvė iš esmės dingtų, kadangi mes galėtume sukurti visiškai interaktyvią darbo vietą bet kokiame pasaulio kampe, paprasčiausiai užsidedant VR įrangą.

Žinoma, tai leidžia kalbėti apie VR plėtrą ir pačioje komunikacijos srityje. Šiomis dienomis jau egzistuoja keletą VR socialinių platformų kaip „VR Chat“, „Altspace VR“ ar „Rec Room“, kuriose draugai ar nepažįstami gali susitikti, kalbėti ar kartu žaisti. Klestint technologinėms VR inovacijoms, šios platformos taps labiau patrauklios ir susilauks didesnės visuomenės dalies dėmesio per ateinantį dešimtmetį. 2020 m. „Facebook“ atskleidė naują VR platformą – „Horizon“. Joje žmonės gali kurti ir dalintis savo virtualiais pasauliais, kuriuose gali bendrauti, žaisti ar bendradarbiauti ties kažkokiais projektais. Facebook nėra naujokas VR rinkoje – prieš porą metų jie nusipirko VR įrangos gamintoją „Oculus“. Ne paslaptis, kad didžiausių įmonių susidomėjimas kažkokia sritimi dažniausiai lydi link jos milžiniško išpopuliarėjimo.

Be abejo, niekas neaplenks bendravimo su artimaisiais ar mokymosi realiame gyvenime, tačiau mūsų darbo ir švietimo sritims vis dažniau propaguojant nuotolinį būvį, auga tikimybė, kad vis didesnė dalis mūsų socialinių interakcijų persikels į virtualią erdvę. Klestint technologijoms, daugės būdų vis įtikimiau virtualybėje simuliuoti tikrovę. Dėl šių priežasčių į VR plėtrą vertėtų žvelgti kaip į potencialią inovatyvios technologijos revoliuciją, kuri apims tiek švietimą, tiek komunikaciją, tiek pramogas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/