Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Asfaltuotas kelias – saugiai kelionei į mokyklą

ES paramos lėšomis Lietuvoje aktyviai vykdyta žvyrkelių asfaltavimo programa
ES paramos lėšomis Lietuvoje aktyviai vykdyta žvyrkelių asfaltavimo programa
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors į gamtą išsiruošusiems miestiečiams dulkėti rajonų žvyrkeliai gali tapti egzotiška pramoga, primenančia vasarą bei atostogas, kaimų ir miestelių gyventojams jie reiškia nuolatinį vargą, gendančius automobilius bei nesaugias keliones. Sudėtingomis eismo sąlygomis skundžiasi ir brangiausią turtą – vaikus vežantys mokyklinių autobusiukų vairuotojai. Būtent juos labiausiai džiugina pastaraisiais metais ES paramos lėšomis Lietuvoje aktyviai vykdyta žvyrkelių asfaltavimo programa.

Nuo 2000 metų nusprendus aprūpinti kaimo mokyklas naujais mokykliniais autobusais, jų mūsų keliais važinėja daugiau nei šeši šimtai. Mokinius vežantys vairuotojai važiuoja bet kokiu oru ir turi pasiekti atokiausiuose vienkiemiuose gyvenančius vaikus, todėl jiems itin rūpi gera kelių kokybė.

Asfaltuotas kelias – tikra palaima

„Kas dieną nuvažiuoju daugiau nei 180 kilometrų. Jei 30 kilometrų iš jų būtų asfaltuoti, tai jau – palaima“, – sako į Utenos rajone esančią kelis šimtus mokinių turinčią Užpalių gimnaziją vaikus vežantis Žydrūnas.

Pasak jo, patį vairuotoją labai išvargina kelionė duobėtais ir dulkėtais žvyrkeliais „Važiuoju kas dieną, kratymas tikrai erzina ir gadina mašiną. Brangsta jos eksploatacija“, – sako Žydrūnas. Jam kelia nerimą ir vaikų saugumas. „Duobės saugumo neprideda. O kur dar dulkės. Jei prasilenki su didesne mašina, pavyzdžiui, miškovežiu, nieko nesimato“, – teigia vairuotojas. Žiemą žvyrkeliai valomi prasčiau nei asfaltuoti keliai, o ir tą darant, juos sunkiau gerai nuvalyti – lieka suspausto ledo ir sniego sluoksnis, apsunkinantis vairuotojo darbą.

Žydrūnas džiaugiasi neseniai išasfaltuota atkarpa nuo Užpalių miestelio iki Kušlių sankryžos ir tikisi, kad gero, asfaltuoto kelio ruožai ilgės. „Kuo daugiau asfaltuotų kelių – tuo saugiau ir geriau. Ir ne tik mums, vežantiems vaikus, bet ir visiems vairuotojams“, – sako jis. Kol kas naujų darbų teks palaukti – eismas aplinkiniais keliais nėra labai aktyvus, o būtent eismo intensyvumas yra vienas iš svarbiausių dalykų, į ką atsižvelgiama planuojant žvyrkelių asfaltavimą.

Brangus procesas

Įvertinus būtiniausius asfaltuoti kelius, 2007–2013 metais Utenos regione išasfaltuoti 25 žvyrkelių ruožai, iš viso apie 113 kilometrų. Visoje Lietuvoje sutvarkyti 737 kilometrai žvyrkelių. Viso to nebūtų pavykę padaryti be Europos regioninės plėtros fondo paramos, kuri siekė daugiau kaip 500 mln. litų. Šios lėšos suteiktos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas“.

Parama itin svarbi, nes kelių tvarkymo ir asfaltavimo kaštai – iš tiesų nemaži. Būtent todėl, renkantis, kuriuos ruožus labiausiai reikia asfaltuoti, atsižvelgiama į keletą esminių kriterijų. „Pirmiausia – tai eismo intensyvumas. Asfaltuojamu žvyrkeliu per parą turėtų pravažiuoti vidutiniškai bent 200–250 automobilių, o kelias turėtų jungti gyvenvietes su rajono ar seniūnijos centrais arba miestais“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius.

Kol kas apie 30 procentų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių sudaro žvyrkeliai, tačiau asfaltuotų kelių turėtų daugėti ir ateityje. Pripažįstama, kad jie prisideda prie turizmo plėtros, mažina oro taršą bei saugo gyventojų automobilius. Tačiau svarbiausia – tinkamai prižiūrimi keliai užtikrina saugią kelionę tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.

 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Gazas