Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 11d. 15:01

Automagistralė A1 ties Kaunu: muštynių su ramentais nepasitaiko, bet akmens amžiaus papročiai išliko

Turbūt daugelis skaitytojų dar prisimena vaizdus automagistralėje A1, kai atkarpoje Kaunas-Klaipėda spūsčių metu pagalbine juosta važiuojantys pažeidėjai ramentais auklėjo jų nepraleidžiančius vairuotojus.

2009 m. rugpjūtį tokia neįtikėtina situacija buvo užfiksuota pro autobuso langą, važiuojant iš Klaipėdos į Vilnių.

Trumpai priminsime situaciją. Po ilgojo vasaros savaitgalio, lepinusio gerais orais, magistralėje susiformavo spūstis. Ją pagalbine (nuline) eismo juosta nusprendė apvažiuoti būrelis „gudruolių“. Kai toks vaizdelis stovintiems spūstyje pabodo, automobilio „Volvo 850“ vairuotojas užblokavo juostą, kuria važiuoti griežtai draudžia Kelių eismo taisyklės.

Tuomet iš piktybinių pažeidėjų automobilio „Toyota“ išlipo pasipiktinusi moteris ir ėmė ramentu talžyti „Volvo“ vairuotoją Šis atlaikė smūgius ir, atėmęs ramentą, švystelėjo į pievą. Incidentą tyrė policija.

Ar toli Lietuva pasistūmėjo per 11 metų, ar pagerėjo eismo kultūra, ar sumažėjo „gudročių“?

Situacija ties Kaunu

Skaitytojos Aušros filmuota situacja ties Kaunu, likus kiek daugiau nei kilometrui iki statomo tilto per Nerį (neprivažiavus PC „Mega“) – geriausias atsakymas. Taip, čia kasdien, o ypač prieš savaitgalius, padidėja srautas. Ir, deja, kilometro ir netgi ilgesnę atkarpą iki posūkio į Kleboniškį/Kauno senamiestį dalis vairuotojų važiuoja lygiai taip pat – chuliganiškai arba pagal akmens amžiaus taisykles. Šioje atkarpoje taisykles akivaizdžiai pažeidė iškart 12 automobilių – kirto ištisinę liniją ir važiavo draudžiama juosta. Kodėl vairuotojai taip elgiasi?

Nebaudžiamumo problema

VĮ „Regitra“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas šioje situacijoje įžvelgia „senų laikų palikimą“, kai norėdavome vienas prieš kitą laimėti nesąžiningais būdais – be eilės, greičiau. Individualistai, kuriantys chaosą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Regitros“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Regitros“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas

„Čia labai svarbus nebaudžiamumo momentas. Pažeidėjai pasiskaičiuoja, kad galimybė būti sugautam ir nubaustam policijos – labai nedidelė. Jei trikojai ar greitkelių kameros fiksuotų tokius pažeidimus arba policija rengtų reidus, drausmė pagerėtų“, – sakė S.Šuminas.

Vien švietimas nepadės

Vairavimo mokyklos „Amplus.lt“ vadovas Artūras Pakėnas nevynioja žodžių į vatą: kai kurie vairuotojai turėtų patys savęs paklausti, ar jiems pakanka sugebėjimų dalyvauti eisme.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Artūras Pakėnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Artūras Pakėnas

„Aš dar puikiai prisimenu banditų laikus Lietuvoje. Kai reketas ir banditizmas buvo norma. Kaip ir vadinamieji marozai, sustoję vidury gatvės pasikalbėti ir trikdantys eismą buvo norma. Policija kadaise juos apvažiuodavo ratu. Atrodė, kad tai – amžina ir nenuginčijama. Bet po to, kai valstybė pasakė, kad jau gana ir nuteisė myriop B.Dekanidzę bei susodino kai kuriuos berniukus, viskas labai pasikeitė.

Todėl reikia vieną kartą valstybei apsispręsti ir pabaigti tokus dalykus. Nes vien tuščios kalbos ir aiškinimas nepadės. Ką reikia aiškinti vairuotojo pažymėjimą turinčiam žmogui – kad negalima pažeidinėti taisyklių? Tai ar jis to nežino? Ar būtina dar plakatus prie kelio pastatyti? Gal vairuotojams, kurie nesupranta elementarių dalykų (kad negalima kirsti ištisinės linijos), reikia eiti į atsilikėlių mokyklą, nes jiems neduota vairuoti?

Tai, jei nesugebi, tai ir pripažink: mano psichologinė būsena yra sudėtinga, o protinių sugebėjimų nepakanka, aš dalyvauti eisme negaliu. Nes iš tiesų, realybė tokia ir yra: mūsų šalies psichologinis klimatas sudėtingas.

Todėl tokius asocialius vairuotojus reikia siųsti ir pas psichologus, nes jie nesugeba pritapti prie eismo srauto“, – sakė A.Pakėnas.

Tačiau daugelis tokių „skubėtojų“, ko gero pasakytų: taigi aš taip sumažinau spūstį ir sutaupiau laiko...

„Nereikia mažinti spūsčių tokiais metodais, čia yra požiūrio klausimas. Tokie vairuotojai įpratę kurti chaosą. Spūstis efektyviausiai mažina ne chaotiškas lakstymas, o atvirkščiai – tvarkingas važiavimas.

Pabandykite atlikti eksperimentą – kaip greičiau supilti skystį per piltuvėlį. Ar, jei pilsime per jėgą ir skystis veršis per kraštus, pasieksime geresnį rezultatą, nei nustatę pastovią efektyvią vandens srovę?

Viskas priklauso nuo vairuotojų suvokimo ir intelekto. Pastebite, dalis vairuotojų miesto spūstyse iš juostos į juostą tarp sankryžų persirikiuoja po kelis kartus? Ir koks rezultatas? Į sankryžą vis tiek įvažuojate kone kartu. Daliai vairuotojų atrodo, kad, jei kovoji su spūstimis, jei važiuoji skubotai, tai būsi greitesnis. Ne, tai netiesa. Kelti chaosą ir važiuoti greitai yra du skirtingi dalykai.

Puikus pavyzdys yra vabzdžių spiečius. Pastebėjote, kiek judesių tame spiečiuje atlieka kiekvienas uodas? Bet ar nuo to spiečius juda greičiau? Ne, jis skrenda tokiu greičiu, kokiu jį neša vėjas.

Taigi ir mes visi esame tarsi uodai dideliame pulke ir turime išmokti judėti sklandžiai, o ne vadovautis vien tik savo emocijomis“, – apibendrino dažniausias eismo situacijas A.Pakėnas.

Komentarai: 37

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

08:41
14:27
01:21

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas