Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 18d. 07:00

Dviračių renesansas: mada, naudinga sveikatai

Dviratininkas ant Baltojo tilto
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Dviratininkas ant Baltojo tilto

Vaikštinėjant miestų gatvėmis susidaro įspūdis, kad dviračiai išgyvena savotišką renesansą. Daugelis pripažįsta, kad tai ne tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir patogi susisiekimo priemonė. Pasak Susisiekimo ministerijos darnaus judumo eksperto Jonas Damidavičiaus, gerėjanti infrastruktūra ir besikeičiantis požiūris – priežastys, skatinančios rinktis pigesnius, tvaresnius ir sveikesnius keliavimo būdus.

Pastebi gerėjančią infrastruktūrą

Visai neseniai gatvėje sutiktų žmonių 15min klausė, dviratis jiems – pramoga ar susisiekimo priemonė? Daugelis kalbintų miestiečių atsakė, kad dažniausiai ant dviračių sėda laisvalaikiu, o keli atskleidė, kad tai ir puiki pramoga, ir patogi transporto priemonė. Kauno Laisvės alėjoje sutikti pašnekovai pastebėjo, kad dviračių infrastruktūra pastaraisiais metais gerėja – daugėja specialių takų, jie tampa saugesni ir kokybiškesni. Be to, taip pat keičiasi ir žmonių požiūris.

O jūs ar pastebėjote, kad dviračių entuziastų skaičius miestuose išaugo? Žvelgiant iš šalies atrodo, kad dviračiai išgyvena savotišką renesansą. 15min kalbintas J.Damidavičius atkreipė dėmesį, kad nors duomenų apie dviračių naudotojus nerenka nei savivaldybės, nei Statistikos departamentas, tačiau akivaizdžiai matosi, kad gatvėse jų vis daugiau.

„O svarbiausia, – pridūrė jis, – kad dviratis vis dažniau tampa susisiekimo būdu, o ne tik rekreacine ar pramogine transporto priemone.“

J.Damidavičius paaiškino, kad tokius pokyčius paskatino šalies miestų rengiami ir pradėti įgyvendinti darnaus judumo planai.

Beje, atsiliepdami į Susisiekimo ministerijos kvietimą, tokius planus yra patvirtinę ne tik didieji šalies miestai, bet net 20 savivaldybių. 15min pašnekovo nuomone, prie besikeičiančio požiūrio taip pat prisidėjo augantis supratimas apie fizinio aktyvumo ir žmogaus sveikatos svarbą, o taip pat ekologinės idėjos – gyventojai nori kvėpuoti švaresniu oru, sumažinti spūstis bei triukšmą miestuose.

„Žmonės labiau pradeda rūpintis savimi bei aplinkiniais, todėl tai kartais ir nulemia jų pasirinkimą keliauti ekologiškiau“, – sakė darnaus judumo ekspertas.

Pigiau, smagiau, sveikiau

Kodėl apskritai verta rinktis dviratį, paklausite? Štai 15min kalbinta kaunietė Lina pasakojo, kad dviratį atrado ne taip ir seniai, prieš kiek daugiau nei metus. Kaip pati sako, nuo to laiko keliavimo įpročiai pasikeitė iš esmės – jeigu anksčiau net ir nedidelius atstumus mergina įveikdavo nuosavu automobiliu, naudodavosi pavežėjų paslaugomis, o retkarčiais viešuoju transportu, tai dabar dažniausiai keliauja dviračiu. Paprašyta įvardyti didžiausią tokio keliavimo pliusą, Lina pateikė net kelis. Visų pirma, anot jos, nei rytais, nei vakarais netenka stovėti automobilių spūstyse, o nuo savo namų iki miesto centro ji atvažiuoja netgi greičiau negu automobiliu.

Nepamenu, kada mokėjau už kelionę.

„Nepamenu, kada mokėjau už kelionę“, – linksmai pasakojo ji ir paaiškino, kad keliauti dviračiu daug pigiau negu nuosavu automobiliu ir net viešuoju transportu. Žinoma, jeigu reikia įveikti didesnius atstumus, pavyzdžiui, aplankyti Alytuje gyvenančius tėvus ar pailsėti prie jūros, tada verčiau persėsti į automobilį ar autobusą, bet gyvenant mieste dviratis – nepakeičiama transporto priemonė. Daugelis esame paskendę darbuose ir pamirštame, kad fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių sveikatos kriterijų. Taigi, mergina svarstė, kad važiuoti dviračiu ne tik pigiau ar smagiau, bet ir sveikiau.

Problema – neišplėtota dviračių infrastruktūra

Darnaus judumo eksperto J.Damidavičiaus 15min paklausė, o ko reikia, kad dar daugiau lietuvių dažniau rinktųsi dviračius. „Sakoma, – svarstė jis, – kad geras pavyzdys užkrečiamas. Manau, kad šiuo atveju būtent taip ir yra. Žmonėms patinka daryti tai, kas yra madinga ir populiaru, todėl stiprėjanti dviračių mada turėtų pritraukti vis daugiau entuziastų.“

Žinoma, pasak pašnekovo, ne mažiau svarbi ir kokybiška infrastruktūra. Šiai problemai spręsti skirtingos šalies savivaldybės, pasinaudodamos Europos Sąjungos investicijomis, tiesia naujus dviračių takus, rekonstruoja esamus ir įrenginėja kitą būtiną infrastruktūrą. Vien dviračių takams 2014–2020 m. laikotarpiu iš Europos regioninės plėtros fondo skiriama 10,2 mln. eurų.

Eksperto teigimu, šiuo metu didžiausias trūkumas – dviračių takų nevientisumas. „Dažname mieste yra nutiesta dviračių takų atkarpų, kurios tarpusavyje nesusijungia ir nesukuria vientiso tinklo, todėl savivaldybėms visada patariame, – paaiškino jis, – pirmiausia investuoti į dviračių takų ruožus ir sujungti tas pavienes atkarpas, dviračių takų tinklą padarytų patrauklesnį.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dviratininkas ant Baltojo tilto
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dviratininkas ant Baltojo tilto

Kalbant praprastai, nekokybiškas ir neišplėtotas dviračių takų tinklas – aktualiausia problema, kurią pastebi ir darnaus judumo ekspertai, ir miestų gyventojai. Žinoma, anot J.Damidavičiaus, didžiosiose savivaldybėse ar kurortuose galima atrasti inovatyvių priemonių, pavyzdžiui, pravažiuojančių dviratininkų registras ir atvaizdavimas švieslentėse, dviračių dalijimosi sistemos ir panašiai.

Dviratis – pasmerktas išnykti?

Tai, kad dviratis yra neatsiejamas šiuolaikinio miestiečio (ir ne tik!) atributas, niekam neturėtų kilti dvejonių, o ko tikėtis ateityje? Ar nuo XIX amžiaus pradžios per istoriją riedėję dviračiu, ateityje jų atsisakysime? Darnaus judumo ekspertas J.Damidavičius svarstė, kad kuo transporto priemonė yra patogesnė ir reikalauja mažiau pastangų ja naudotis, tuo ji tampa populiaresnė ir paklausesnė tarp vartotojų.

„Ateities miestuose, greičiausiai, išvysime ne tik elektrinius dviračius, bet ir savavaldes transporto priemones, pavyzdžiui, kelioninius dronus ar kitus inovatyvius išradimus. O įprastas dviratis – šių dienų miestų transporto priemonė. Gaila, kad dar ne visur jie taip aktyviai naudojami, tačiau dedamos visos pastangos, kad situacija keistųsi – kuriama kokybiška, saugi ir patraukli infrastruktūra“, – svarstė pašnekovas.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas