Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 11, 14:50

Nauja automobilių taršos mažinimo strategija: kokių automobilių geriau atsikratyti jau dabar?

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam atnaujintam Nacionaliniam oro taršos mažinimo planui. Planas papildytas 19 naujų ir 15 kituose strateginio planavimo dokumentuose nurodytų priemonių, kurios leis greičiau sumažinti Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę. Kai kurie šio plano punktai bus labai aktualūs mažiausiai 326 832 Lietuvos gyventojams, kurių transporto priemonių EURO standartas yra mažesnis nei EURO 5.
Automobilių tarša
Automobilių tarša / 15min koliažas

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas: EURO 4 ir mažesni standartai – nepageidaujami

Minėtas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas bus pateiktas Europos Komisijai. O kol Vyriausybė imsis naujų priemonių, 15min aiškinosi, kokios naujos taršos mažinimo priemonės bus taikomos, kada jos galėtų įsigalioti ir kokių automobilių savininkams reikėtų susirūpinti jau dabar.

Iš daugybės šio plano punktų galima išgryninti kelis pagrindinius:

  • Vyriausybė iki 2030 metų nusimatė priemones, nuo žemės ūkio sektoriaus, energetikos, pramonės, transporto, ką daryti siekiant mažinti taršą.
  • Nuo 2027 m. itin griežti suvaržymai laukia transporto priemonių, kurių taršos standartas EURO 4 ir mažesnis. Vyriausybė ribos jų patekimą į rinką (registracija) ir griežtins naudojimosi jomis tvarką (pvz., techninę apžiūrą).
  • 15min duomenimis, gautais iš įmonės „Regitra“, tokių labiau taršių nei EURO 5 standarto automobiliai, transporto priemonių Lietuvoje šiuo metu yra ne mažiau nei 324 175 (M1 kategorijos) ir 2 657 (N1 kategorijos). Taigi iš viso 326 832 lengvieji automobiliai. Tačiau realūs skaičiai yra didesni, nes „Regitra“ pateikia skaičius tik tų automobilių, kurių EURO standartas yra žinomas ir perkeltas į Kelių transporto priemonių registrą iš jų pateiktų kilmės ar patvirtinimo dokumentų.
  • Iš viso lengvųjų automobilių parką (M1 ir N1 kategorijos) sudaro apie 1,7 mln., iš kurių tik apie 676 tūkst. turi nurodytą EURO standartą. Taigi, jei transporto priemonės dokumentuose EURO standartas nebuvo nurodytas, tuomet į aukščiau esančią statistiką jos nepaklius.
    15min iliustr./​ 15min iliustr./Lietuvos automobilių skirstymas pagal EURO taršos standartus: M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, kurių duomenys įtraukti į Kelių transporto priemonių registrą. ​
    15min iliustr./​ 15min iliustr./Lietuvos automobilių skirstymas pagal EURO taršos standartus: M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, kurių duomenys įtraukti į Kelių transporto priemonių registrą. ​

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė plačiau pakomentavo Nacionalinio oro taršos mažinimo planą ir jame numatytą priemonę „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“.

– Kokių konkrečių priemonių bus imtasi mažinant taršių automobilių įvežimą į Lietuvą ir griežtinant jų techninę apžiūrą? Kodėl kaip ribinis taršos standartas pasirinktas EURO 4?

– Ši priemonė dėl taršių automobilių ribojimo – viena iš keliolikos, kuriomis papildytas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, siekiant atliepti Europos Komisijos iškeltus klausimus dėl galimo direktyvinių tikslų nepasiekimo (esminė šio plano peržiūra ir dėstymas naujai vyks kitais metais). Ji nusako Vyriausybės siekį riboti taršiausių automobilių patekimą rinką.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kada automobilis yra taršus?

EURO standartai nustato į aplinkos orą išmetamų teršalų normas į rinką pateikiamiems automobiliams. EURO 4 standartas taikytas automobiliams, pagamintiems iki 2011 m. sausio 1 d. Nuo 2011 m. sausio 1 d. visiems į rinką pateikiamiems automobilių modeliams pradėtas taikyti EURO 5 standartas, kuriuo dyzeliniams automobiliams taikoma išmetamų kietųjų dalelių kiekio norma sugriežtinta 5 kartus ir nustatyta kietųjų dalelių norma benzininiams automobiliams, kai EURO 4 ir žemesnių klasių automobiliams nebuvo kietųjų dalelių normos.

Siekiant atitikti EURO 5 ir vėlesnių standartų kietųjų dalelių normą, dyzeliniai automobiliai neišvengiamai privalo turėti dyzelinių dalelių filtrą (DPF). Realiomis važiavimo sąlygomis DPF filtras kietųjų dalelių emisiją gali sumažinti net iki 15 kartų, lyginant EURO 4 ir EURO 5 dyzelinu varomų automobilių.

Aplinkos ministerijos nuotr./Raminta Radavičienė
Aplinkos ministerijos nuotr./Raminta Radavičienė

Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinis amžius siekia apie 16 metų, o vidutinis į Lietuvą įvežamo automobilio amžius – apie 10 metų. Planuojamą EURO 4 registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais EURO 4 automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas.

Riboti senų ir taršių dyzelinu varomų transporto priemonių importą aktualu, siekiant išvengti tokių automobilių antplūdžio dėl Vakarų Europoje vis dažniau įvedamų draudimų taršiems dyzeliniams automobiliams (tokie automobiliai dėl pasiūlos padidėjimo tampa pigesni, palyginti su švaresniais automobiliais, ypač tose šalyse, kuriose netaikomas reikšmingas apmokestinimas pagal taršos lygį), t. y. kad Lietuva netaptų senų dyzelinių automobilių sąvartynu (geopolitinės situacijos fone dėl apribotų galimybių eksportuoti naudotus automobilius į rytines šalis taršūs automobiliai gali užsilikti Lietuvos rinkoje).

Konkretus užsibrėžtos krypties įgyvendinimo modelis dar bus diskutuojamas su ekspertais ir įvairiomis visuomenės grupėmis. Kol kas tik nusimatyta kryptis.

– Kokia yra kasmet mokamo Taršos mokesčio, kuris turėjo pakeisti Registracijos mokestį, situacija? Sausį Seimas atmetė Aplinkos ministerijos inicijuotą projektą. Kas ruošia jo atnaujintą koncepciją, kada numatomi svarstymai?

– Tai nėra pakaitinis mokestis anksčiau Seimui teiktam automobilių taršos mokesčiui. Dėl automobilių taršos mokesčio pavasarį vyko diskusijos tarp Susisiekimo, Aplinkos ministerijos specialistų ir Vyriausybės patarėjų. Mūsų žiniomis, dėl konkretaus projekto sutarta nebuvo. Šiuo metu Vyriausybėje yra sprendžiama dėl teikiamų rudens sesijos įstatymo projektų ir artimiausiu metu paaiškės, ar šis klausimas vėl bus svarstomas.

– Kada ir kaip Lietuvoje bus kovojama su plika akimi matoma automobilių tarša, kai jie eisme dalyvauja akivaizdžiai netvarkingi, t. y. smarkiai dūmina? Ši priemonė buvo numatyta dar ankstesniame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane. Buvo vienas eksperimentinis Žaliosios akies projektas. Bet tuo viskas ir baigėsi.

– Tikrai nesibaigė. Žaliosios akies projektas – tai pagal Vyriausybės 2019 m. patvirtintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą Aplinkos ministerijos iniciatyva ir bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe 2021 m. atliktas transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotolinės stebėsenos bandomasis projektas.

Šių metų rugpjūčio 4 d. Vyriausybės atnaujintame plane, ši, iš dviejų etapų susidedanti, priemonė išliko. Numatyta vėliausiai 2023 m. priimti sprendimą dėl nuotolinės stebėsenos sistemos nuolatinio taikymo, o 2023–2029 m. įdiegti transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą ir (ar) sustiprinti kelių transporto priemonių techninę kontrolę keliuose.

Aplinkos ministro 2022-07-15 įsakymu suvienodintos TP išmetamųjų teršalų normos, taikomos vykdant transporto priemonių taršos patikrinimus ir techninius patikrinimus kelyje, vykdant transporto priemonių techninę priežiūrą ar remontą. Atsižvelgiant į „Žaliosios akies projekto“ metu pastebėtus reikšmingai taršesnius autobusus ir sunkiąsias transporto priemones, Aplinkos apsaugos departamentas 2022 m. rugsėjo pradžioje vykdys ūkio subjektų valdomų TP išmetamųjų dujų patikrinimus.

Šiuo metu vertinamos teisinės galimybės taršias TP siųsti atlikti techninę apžiūrą ar panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Diskusija apie tai su suinteresuotų institucijų atstovais vyks rudens pradžioje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas