Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 17d. 05:53

Radarų detektoriai: Lietuvoje legalūs, bet užsienyje gali virsti tūkstantinėmis baudomis

Išmanusis telefonas su greičio radarų aptikimo programa
Vida Press iliustr. / Išmanusis telefonas su greičio radarų aptikimo programa
Lietuvoje išsivystęs vairuotojų nacionalinis įprotis važiuoti kiek greičiau nei leistina gali pridaryti daug žalos kitose Europos valstybėse, kur baudos už greičio viršijimą kainuoja daugiau nei vakarienė restorane. Norėdami to išvengti, vairuotojai turi du pasirinkimus: važiuoti leistinu greičiu ir atidžiai stebėti kelio ženklus arba gauti informacijos apie vietas, kur matuojamas greitis.

Antras variantas skamba visai neblogai pastaruoju metu išpopuliarėjus radarų detektoriams, kurie įspėja apie netoliese esančią greičio matavimo įrangą, tačiau jos veikimo netrikdo.

Kita vertus, žmonėms kyla klausimas – ar jie legalūs kitose šalyse? Lietuvoje kelių policija jau pateikė išaiškinimą, kad detektoriai yra leistini – jų misija tokia pati, kaip ir apie stacionarius greičio matuoklius įspėjančių kelio ženklų – pasiūlyti sumažinti greitį. Tačiau išvažiavus už Lietuvos ribų, gali laukti problemos.

Užsienyje kiltų problemų

Tikslios informacijos, kuriose Europos valstybėse radarų detektorių naudojimas yra leidžiamas, rasti sunku, mat daug kas juos painioja su antiradarais – prietaisais, blokuojančiais greičio matuoklių veikimą. Antiradarus naudoti uždrausta visose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau kai kuriose galima juos turėti.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kelionė iš Vilniaus į Ženevą su „Peugeot 3008“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kelionė iš Vilniaus į Ženevą su „Peugeot 3008“

Daugelį Europos valstybėse esančių eismo taisyklių galima rasti Europos Komisijos tinklalapyje, tačiau apie radarų detektorius jame neužsimenama. Kitas gana išsamus, tačiau ne šimtu procentų patikimas šaltinis – Speedingeurope.com. Jame pateikiamos baudos įvairiose valstybėse už greičio viršijimą bei kitos grėsmės už dažniausius KET pažeidimus kaip kalbėjimas telefonu ar važiavimas per raudoną šviesoforo signalą. Tačiau kai kuri Speedingeurope.com pateikiamos informacijos nesutampa su ta, kuri publikuota Europos Komisijos tinklalapyje.

Tame tinklalapyje rašoma, kad radarų detektorių naudojimas draudžiamas tik septyniose ES valstybėse: Airijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Kai kuriose šalyse vien detektoriaus turėjimas baudžiamas itin griežtai – pavyzdžiui, Prancūzijoje už radarų detektoriaus vežiojimąsi tektų susimokėti 1 500 eurų, Suomijoje būtų atimtas vairuotojo pažymėjimas, o Liuksemburge netgi grėstų pasėdėti kalėjime.

Prancūzijoje už radarų detektoriaus vežiojimąsi tektų susimokėti 1 500 eurų, Suomijoje būtų atimtas vairuotojo pažymėjimas, o Liuksemburge netgi grėstų pasėdėti kalėjime.

Tačiau daugelyje kitų šaltinių nurodoma, kad detektoriai draudžiami kone visose Europos Sąjungos valstybėse, tad Lietuvoje juos legaliai naudojantys vairuotojai turėtų nepamiršti prietaisų išmontuoti prieš kertant sieną.

O kam jo reikia, jeigu tu laikaisi kelių eismo taisyklių? Pareigingam vairuotojui toks daiktas yra nereikalingas.

Daug lietuvių naudojasi ir vaizdo registratoriais, tačiau jų naudojimas užsienyje taip pat turi būti atsargus. Austrijoje jų naudojimas yra griežtai draudžiamas ir jo įjungimas gali kainuoti 10 000 eurų. Liuksemburge taip pat negalima vaizdo registratoriumi fiksuoti viešos aplinkos (t.y. automobilio išorės), o Vokietijoje registratoriumi padaryto įrašo negalima perduoti policijai, draudimo bendrovėms ir kitoms organizacijoms ar jo viešinti.

Logiškas klausimas: „Kam jo reikia?“

Egidijaus Babelio nuotr./Aidas Bubinas
Egidijaus Babelio nuotr./Aidas Bubinas

Patyręs vairuotojas Aidas Bubinas, per metus įveikiantis kelias dešimtis tūkstančių kilometrų tiek prie automobilio, tiek prie motociklo vairo, kiek nusistebėjo išgirdęs tokį paklausimą.

„O kam jo reikia, jeigu tu laikaisi kelių eismo taisyklių? Pareigingam vairuotojui toks daiktas yra nereikalingas. O jeigu kalbant apie naudojimą, aš manau, kad daugelyje šalių neleidžiama. Mano asmenine nuomone, kaip yra pateikiama reklamose pardavėjų, yra viena. Kaip iš tiesų, yra kitkas. Tai, kad sakoma, jog tai tik detektorius ir jis nė kiek nedaro įtakos prietaisų parodymams, gali būti reklaminis triukas. Reikėtų visus tuos detektorius ištirti ir pamatyti, ar tikrai nei vienas neblokuoja radaro spindulio“, – abejojo A.Bubinas.

Jis teigė, kad geriausia ne Lietuvoje važiuoti įdėmiai sekant kelio ženklus. Galima vadovautis navigacijos prietaise nurodytu leistinu greičiu – jeigu žemėlapiai atnaujinti, juose nurodytas greitis paprastai būna tikslus. Tačiau šiltasis periodas – laikas kelio darbams, kurių be interneto ryšio veikiančiuose navigacijos prietaisuose nerasi, tad, pvz., Vokietijoje būnant neatidžiam neribojamo greičio automagistralėse galima įkliūti labai skaudžiai.

„Naujuose automobiliuose yra funkcija, kuri nuskaito realiai esančius kelio ženklus. Jeigu kartais pats nepastebėjai, labai gerai pasitikrinti, kokį ženklą užfiksavęs tavo automobilis. Gali sulyginti su navigacija ir jeigu kažkuris rodo mažesnį, geriau laikytis mažesnio – blogiau nuo to niekam nebus“, – patarė vairuotojas.

Anot jo, daugelyje posovietinių valstybių žmonės yra linkę viršyti greitį ir nepaisyti apribojimų, tad Vakarų Europoje vyraujanti kita eismo kultūra daugeliui jos nepatyrusių gali sukelti šoką.

„Tačiau ir daugelyje Vakarų Europos valstybių vairuotojai važiuoja šiek tiek greičiau nei leistina – pavyzdžiui, iki 5 km/val. viršija greitį automagistralėse. Bet kur kas griežčiau eismo apribojimų laikomasi gyvenamosiose zonose ar prie mokyklų“, – pasakojo A.Bubinas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

01:10
01:02
00:34

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas