Po trumpo pasakojimo apie septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Japonijoje gimusį šonaslydį, pagrindines varžybų taisykles ir technikos paruošimo ypatumus, kalba pakrypo apie tokius dalykus kaip įsibėgėjimo tako ilgis, būtinas greitis, važiavimo metu kuriamas šou, skirtumai tarp galinių ir priekinių šonaslydžio automobilio padangų bei panašių subtilybių.
Vaikai visais įmanomais būdais parodė, kad šis svečių desantas ir į stovyklos kiemą atvairuotas gyvas „drifto“ monstras – „Nissan 200SX“ su 660 AG ir „Toyota“ varikliu – jiems natūraliai rūpi.
Turiu prisipažinti, kad vaikų žinios apie „driftą“ šiek tiek suglumino. Neįsivaizduoju iš kur, tačiau jie turi gerokai daugiau informacijos nei buvo galima įsivaizduoti ir klausinėja taip, tarsi būtų išklausę teorijos kursą akademijoje ir susirinkę aptarti rezultatų po pirmojo praktikos užsiėmimo. O svarbiausia, kad viską daro taip nuoširdžiai, kaip gali padaryti tik vaikai“, – tikino LASF „drifto“ komiteto vadovas A.Burkšas.
Vienintelis dalykas, dėl kurio vaikų šypsenos trumpam prigeso – žinia, kad stovyklos kieme niekaip nepavyks parodyti gyvo šonu slystančio automobilio: čia ir erdvės pernelyg mažai, ir padangų pėdsakai ant trinkelių taptų sunkiai nuvalomu rūpesčiu. Tačiau vaikų ūpui pakelti, visi buvo pakviesti į liepos 12-15 dienomis Druskininkuose vyksiantį „Drifto fetivalį“.
