Ką reiškia sportinis važiavimas, kokie panašumai ir skirtumai tarp jo ir kasdienio važinėjimo miesto gatvėmis ar užmiesčių keliais? Apie tai „15min“ kalbasi su šiųmečiu Lietuvos automobilių ralio čempionu Vytautu Švedu.
Iš slydimo – jokios naudos
„Tikrasis sportiškas važiavimas skirtas ne miesto gatvėms – lenktynių tempu galima važinėtis tik uždarose trasose, kur esi ramus, kad visas kelias tavo, jame nesutiksi priešpriešiais atvažiuojančių automobilių ar per kelią einančių pėsčiųjų. Tą turėtų įsidėmėti daugelis lakstūnų, mėgstančių demonstruoti savo sugebėjimus, kur tik papuola, – trumpą moralą išrėžė vienas greičiausių vairuotojų Lietuvoje. – Kone ryškiausias panašumas yra tai, kad nesvarbu, ar važiuoji sportiškai, ar kasdieniu miesto tempu, būtina naudoti saugos diržus, kurie abiem atvejais gali išgelbėti sveikatą ar net gyvybę.“
Pasakodamas apie važiavimą trasoje, V.Švedas pradėjo nuo starto. Esminė detalė: automobiliui pajudant iš vietos nevalia leisti ratams prasisukti vietoje, nes tai tėra bereikalingas laiko eikvojimas ir padangų niokojimas. Ši taisyklė taikytina daugeliui tų, kurie mėgsta ties sankryžomis pademonstruoti savo pranašumą „svilinant“ padangas. „Nei startuojant, nei važiuojant posūkiuose, nereikia leisti automobiliui slysti, nes tai ne tik užima papildomą laiką, bet ir kelia riziką ar net pavojų. Valdomas automobilio slydimas ralyje net neišvengiamas, nes lekiant tokiais greičiais neįmanoma kitaip išsilaikyti ant kelio, nors ir stengiesi išnaudoti visą jo plotį iki paskutinio milimetro“, – aiškino tituluotas ralio virtuozas.
Vairas – informatorius
V.Švedas išskyrė du ralyje bemaž populiariausius manevrus – stabdymą kaire koja (angl. „Left food braking“) ir prieš posūkius naudojamus staigius judesius vairu (angl. „Scandinavian flick“). „Stabdyti kaire koja pirmiausiai tenka tuomet, kai atvažiuodamas į posūkį nenori prarasti automobilio galios, dinamiškumo ir dėl to privalai išlaikyti dešiniąją ant akceleratoriaus pedalo. Šis manevras padeda ir kuo ilgiau išlaikyti automobilį neslystantį, – aiškino V.Švedas. – Antrasis manevras dažnai atliekamas ekstremalaus stabdymo atveju. Kai matai, kad atvažiuodamas į posūkį nebespėsi sustabdyti automobilio iki norimos ribos, akimirką vairą sukteli į posūkiui priešingą pusę, o iškart po to reikiama posūkio kryptimi. Automobilis kaip mat ima slysti reikiama kryptimi. Visa tai reikalauja daug specialių įgūdžių, kurie įgyjami tik lenktynių trasose.“
Pasak V.Švedo, sportiniame važiavime, skirtingai nei kasdieniame, vairas pilotui tampa dar ir savotišku informacijos šaltiniu, leidžiančiu jausti automobilį ir netgi patį kelią: „Pavyzdžiui, važiuodamas trasoje, aš nuolat švelniais nedideliais judesiais sukioju vairą, kad pajusčiau, kokia yra kelio danga ir automobilio sukibimas su ja. Pagal tai pasirenku tinkamiausią važiavimo tempą. Jei paprastoje gatvėje matai, kad asfaltas švarus, sausas ar šlapias, tai ralio varžybose dažnai turi pasikliauti per vairą gaunama informacija, nes iki posūkio kelias gali būti vienoks, o netrukus jau gerokai pakitęs.“
„Sportiniame vairavime visi judesiai daromi vardan vieno tikslo – greito, rezultatyvaus važiavimo. Čia viskas priklauso ne vien nuo vairo sukiojimo, rankų judesių, stabdymo kaire koja ar didžiulio greičio. Lemiamą vaidmenį čia vaidina visas vairuotojo darbas, galybės veiksnių visuma“.
