Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 7d. 07:05

Kanalizacijos šulinių dangčiai-smogikai pavojingi net visureigiams: kur problema?

Kanalizacijos šulinių remontas Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje
Grindos nuotr. / Kanalizacijos šulinių remontas Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje

Praėjusį penktadienį Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje įvykusi avarija – tarsi iš fantastinio siaubo filmo. Iš fantastinio todėl, kad retas vairuotojas tikisi, važiuodamas miesto „greitkeliu“ (leistinas greitis 70 km/val.) prieš savo automobilį pamatyti statmeną kanalizacijos šulinio dangtį. Nes pagal konstrukcinius reikalavimus jie turi gulėti horizontaliai. Siaubo – todėl, kad susidūrimas su tokiu šulinio dangčiu gali baigtis liūdnai. Ir net ne vienam, o iškart keliems eismo dalyviams.

Siųskite savo temą gazas@15min.lt

Galbūt prisimenate, 15min rubrika „Gazas“ netgi atliko aplinkkelyje eksperimentą. Suskaičiavome, kiek šulinių patenka po automobilių ratais, kiek dangčių suprojektuota važiavimo trajektorijoje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad daugumos dangčių išvengti nepavyksta, automobilio ratai ant jų „užlipa“ ir be perstojo dunksi.

TAIP PAT SKAITYKITE: Rebusas vairuotojams: 50 pilkų kanalizacijos šulinių atspalvių po automobilio ratais

Nelaimės ilgai laukti neteko. Praėjusį penktadienį aplinkkelio zonoje ties nusukimu iš Oslo g. į Pilaitės pusę, vidurinėje juostoje dangtis staiga tapo kliūtimi. Visureigio „KIA Sorrento“ vairuotojas, atlikęs nesėkmingą manevrą, atsitrenkė į pertvarą neilgame tunelyje po viaduku. Automobilis apgadintas, eismas stojo iškart dviem eismo juostomis iš trijų, susidarė spūstys. Ties tuneliu išsirikiavo ir daugiau automobilių, tikėtina dalyvavusių incidente.

Atvyko kelių policijos pareigūnai, „Grindos“ darbuotojai, šulinio dangčiui atliko „chirurginę operaciją“: išasfaltavo plotą aplink dangtį, prisuko varžtais.

O kas iš tiesų nutiko, kodėl šulinys neatlaikė ir tapo pavojingas?

Miesto tvarkymo įmonės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius patvirtino, kad lūžo ne šulinio dangtis, o jį laikęs korpusas (ta dalis, kuri dedama ant gelžbetonio žiedų). Todėl teko paplušėti iki šeštadienio, kol vėl buvo galima stabiliai stabilizuoti dangtį ir leisti juo važiuoti automobilius.

Kodėl tiek daug šulinių aplinkkelyje?

Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas jau ne kartą yra sakęs ir vėl pakartojo, kad aplinkkelio statybos metu buvo peržiūrėti inžinerinių tinklų sprendiniai ir išnaudotos visos įmanomos galimybės inžinerinių tinklų šulinius iškelti į rezervinę eismo juostą.

Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo techniniame projekte suprojektuoti 249 inžinerinių tinklų šuliniai, kone pusę jų (122) šuliniai suprojektuoti rezervinėje eismo juostoje. Kur nėra rezervinės juostos, pvz. greitėjimo – lėtėjimo juostos, 30 šulinių suprojektuota eismo juostos viduryje.

Vietose, kuriose nėra galimybės inžinerinius tinklus ir jų šulinius suprojektuoti rezervinėje eismo juostoje ir negalima iškelti tinklų į privačius žemės sklypus, o esamos inžinerinės komunikacijos kerta Vakarinio aplinkkelio trasą, inžinerinių tinklų šuliniai suprojektuoti eismo juostos viduryje.

Greito eismo gatvėse, tokiose kaip Vakarinis aplinkkelis, kuriuo per parą pravažiuoja daugiau kaip 45 tūkst. automobilių, pasitaiko šulinio dangčio ar liuko lūžių.

Kas padengs nuostolius?

„Reikalausime, kad sulūžę šuliniai būtų pakeisti naujais. Šiemet Vakariniame aplinkkelyje buvo pakeisti 3 šuliniai. Vilniaus miesto savivaldybei tai nieko nekainuos, nes visiems atliktiems darbams yra taikomas 5 metų garantinis terminas. Šiuo atveju gyventojui reikėtų kreiptis į rangovą, bendrovę „Kauno tiltai“, kurie ir turi atlyginti patirtą žalą.

Tokia tvarka yra logiška ir, mūsų nuomone, teisinga. Savivaldybė šiuo atveju pagal teisės aktus negalėtų atstovauti gyventojų ginče su rangovais, be to, žalą patyrę asmenys ne tik turi įvardyti, kur ir kada patyrė žalą, bet ir pagrįsti jos dydį, o tokios aplinkybės dažnai nėra vienareikšmės: turi būti įvertintos ir oro sąlygos, vairuotojo veiksmai ir kitos svarbios aplinkybės, galėjusios nulemti vienokį ar kitokį žalos dydį. Tad ir dėl to savivaldybė negalėtų prieš rangovą atstovauti asmenų, ar už gyventoją teikti pretenzijas rangovui, kadangi, kilus ginčui dėl žalos dydžio ar kitų aplinkybių, abi šalys turi įrodyti savo argumentus.

Tuo atveju, jei rangovas atsisakytų gyventojui atlyginti nuostolius, ginčą objektyviai išnagrinėtų teismas. Bylos teismuose baigiasi gana įvairiai: tarp nukentėjusių ir rangovų pasirašomos tiek taikos sutartys, tiek teismai priteisia žalą iš savivaldybės kaip gatvių savininko. Tokiu atveju savivaldybė turi teisę reikalauti kompensacijos iš už gatvių priežiūrą atsakingų bendrovių.

Vairuotojai, nukentėję dėl gatvėje ar kieme atsivėrusios duobės ir apdraudę savo automobilį „Kasko“ draudimu, turi kreiptis į savo draudimo kompaniją. Vairuotojai, apdraudę transporto priemones civiliniu draudimu ir nukentėję dėl gatvėje ar kieme atsivėrusios duobės, turėtų kreiptis į policijos pareigūnus bei Vilniaus miesto savivaldybę arba el. paštu e.vicemeras@vilnius.lt, kuri nurodys, kuris konkrečiai rangovas atsakingas už gatvę, kurioje įvyko įvykis, sukėlęs žalą“, – komentavo Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

01:13
04:47
02:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Gazas