Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 17d. 09:09

Motociklininkai primena klasikinę taisyklę: važiuok tarsi tavo kelias – visada šalutinis

Aldona Juozaitytė
Viliaus Jorudo-Psicho nuotr. / Aldona Juozaitytė

Atėjus dar vienam (tikram) pavasariui ir vėl išriedėjus motociklams į gatves, kalbinu įvairaus amžiaus, profesijų ir važiavimo stiliaus kolegas: ką galėtumėme padaryti mes patys, kad būtume matomesni, taip pat, ką patartumėme pradedantiesiems motociklininkams.

Uždavus klausimus, nenustembu sulaukusi reakcijos, kad „visų patarimai bus panašūs ar visi viską ir taip žinome“, ar kam aušinti burną vėl apie tą patį. Bet kokiu atveju, net ir didžiausi skeptikai sutaria dėl esminių saugaus eismo vertybių: būti atsakingu, kultūringu, gerbti kitus eismo dalyvius.

Tačiau konkretesnis ir bene pats svarbiausias patarimas, kurį pavadinčiau klasikine taisykle motociklininkams – įsivaizduok, kad tavęs niekas nemato arba kad visada esi šalutiniame kelyje. Nes ši taisyklė iš tiesų veikia.

Justo Lengvino nuotr./Aldona Juozaitytė
Justo Lengvino nuotr./Aldona Juozaitytė

Motociklininkai – ne konkurentai

Atsakymai taip pat iššaukia diskusiją – kas vyksta Lietuvoje apskritai: kaip suprantamas motociklininkas, kas kovoja už motociklininkų teises, ar verta šviesti visuomenę, nes juk vis tiek veši negatyvios antraštės apie avarijas ir panašios temos. Motociklininkas Paulius Leika dalinasi mintimis: „Lietuvoje motociklas daugelio žmonių vis dar laikomas pramoginiu ir pasipuikavimo daiktu, todėl ir automobilių vairuotojų požiūris atitinkamas.

Vakarų šalyse, tai jau senai normali transporto priemonė. Bet šiltėjant klimatui Lietuvoje ir motociklams tinkamo oro laikotarpiui ilgėjant, teks susitaikyti, kad vis dažniau jis naudojamas kaip normali susisiekimo priemonė, tad savo požiūrį teks keisti ir automobilių vairuotojams. Bet manau, kad situacija darosi geresnė, nes net dabar dažnai motociklas jau iš anksto būna praleidžiamas eisme.“

Gediminas Čičinskas pažeria kiek niūresnę nuomonę: „Pas mus gi kelyje apskritai į kitą auto vairuotoją yra žiūrima kaip į priešą/ konkurentą, o motociklininkai, daugumos požiūriu, – tai tik grėsmes kėlėjai ir potencialūs savižudžiai. Automobilio vairuotojui tiesiog užverda pyktis (ir galbūt pavydas), kai mato, kad motociklininkas kamštyje nelaukia ir apvažiuodamas visus juda greičiau nei jis. Dar daugelis vairuotojų yra sukaustyti kažkokių kompleksų, pagiežos ir vidinio pykčio vieni kito atžvilgiu. Nors situacija gėrėja po truputį.“

Motociklininkas Saulius apibendrina: „Motociklininkai jums ne konkurentai eisme – nesistenkite nei jų aplenkti, nei nepraleisti.“

Patarimai: stabdžiai, padangos, ryški apranga

Patarimai vienas kitam? Laimonas Stanulis teigia: „Labai svarbu ugdytis naudingus įpročius, tarkime, kas 5 sekundes pažiūrėti paeiliui į abu veidrodėlius. Kai įpranti, darai tai automatiškai. Išvažiuojant ryte pasitikrinti sukibimą, staigiai pastabdant galiniu stabdžiu. Čia gal labiau galioja šaltu metu, bet padeda ir per lietų. Pirma, pajauti kada nutrūksta ratas, antra, geriau pajauti stabdį apskritai. Beje, abu įpročiai padeda ir vairuojant „narvelį“.“ Saulius papildo: „Pradedantiesiems pridurčiau: pasirūpink naujomis padangomis, nes padangų įtaka motociklo valdymui yra kur kas didesnė nei automobilio.“

Paulius Navickas patarimus pabrėžia šauktukais: „Akloji zona! Pradžioje – nebijoti bijoti. Bijok visų ir visko. Apranga! Geriau „netiuninguoti“ motociklo, o padangoms, stabdžiams išleisti! Nuo to pradėti.“

Vilmantas Petrauskas papildo: „Pastoviai sek, kas vyksta tau už nugaros. Važiuok truputį greičiau nei bendra eismo masė. „Neišjunk“ galvos, nebūk svarbiausias, šypsokis. Sek kelio dangą, nes kiekvienas kitos spalvos lopinėlis gali būti lemiamas.“

Ne vienas motociklininkas išskiria ir ryškios, šviesios spalvos svarbą: „Nors juoda spalva, aišku, „kieta“ ir visa kita, bet jei norisi, kad kiti eismo dalyviai tave laiku pastebėtų, tai pasirūpink ryškesniais akcentais“ (Saulius);

Egidijaus Babelio nuotr./Aidas Bubinas
Egidijaus Babelio nuotr./Aidas Bubinas

„Visada renkuosi šviesių spalvų motociklą ir aprangą, kad būčiau geriau matomas kelyje“ (Paulius Leika);

„Geriausiai veikia salotinė spalva, nes periferiniu matymu veidrodėlyje jai sušmėžavus, vairuotojų smegenys dažniausiai duoda komandą: „Dėmesio – policija” (Aidas Bubinas).

Asmeninė patirtis: savęs pervertinimas

Jurgita Pavilionytė-Chmieliauskienė pasakoja apie buvimą pradedančiąja: „Ne visi mėgsta žalius lapus, bet nusipirkau liemenę su skaidria kišene nugaroje. Į ją įdėjau žalio lapo ženklą ir tadam – niekas manęs nestumdė, nespaudė ir nenaudojo signalo.

Jurgita Pavilionytė-Chmieliauskienė
Jurgita Pavilionytė-Chmieliauskienė

Jei užgesdavau, tuomet tolerantiškai palaukdavo. Anksčiau pervertinau savo jėgas ir bandžiau pati save apgauti, kad jau galiu važiuoti greitai ar ganėtinai pavojingomis atkarpomis. Nusivoliojau. Dabar nebijau pasakyti, kad man per greitai ar per sunku. Nelipdama per save, bet keldama sau reikalavimus jaučiu, kaip pasitikėjimas auga.“

Paul Stewart nuotr./Eglė Gerulaitytė
Paul Stewart nuotr./Eglė Gerulaitytė

Eglė Gerulaitytė prisimena: „Iš asmeninės patirties atsimenu tokį pavojingą atvejį. Tai buvo per didelis pasitikėjimas savimi – Kolorade vos nenulėkiau nuo uolos, nes taip įsijaučiau į kietos dakaristės vaidmenį, kad ne laiku pastebėjau, kaip uolos virto šlapiais smulkiais akmenėliais, motociklas slydo ir sustabdžiau tik prie pat uolos krašto. Taip pat sutinku su Jurgita: pavargai, per sunku – sustok, pailsėk, imkis tos pačios atkarpos kitą dieną, su pagalba, arba kitais metais, kai turėsi daugiau patirties. Mes neprivalome niekam nieko įrodinėti ir motociklizmas visų pirma yra laisvė, nuotykis, pramoga ir transportas, o ne lenktynės/ įgūdžių demonstravimas/ mėginimas pasirodyti kietai.“

Evelina Žičkienė
Evelina Žičkienė

Evelina Žičkienė pabrėžia KET ir trasų svarbą: „Svarbiausia – laikytis KET ir ypač saugaus atstumo. Vienu pirmųjų incidentų man galėjo būti įvažiavimas mašinai į galą, nes ši staigiai stabdė, o aš buvau kone prie pat jos norėdama lenkti. Kitas dalykas – greitis. Pradėjus važinėti motociklu labai norisi atsukti rankeną ir lakstyti, nors patirties maža. Iš patirties sakau, kad išsilaksčius motociklu uždaroje trasoje („Nemuno žiede“, kartodromuose) gatvėje taip pat lakstyti nebesinori. Todėl visiems pradedantiesiems rekomenduoju apšilti kartodrome – tuomet ir gatvėje jausitės užtikrinčiau.“

Tos pačios problemos

Nors dažnai lyginame save su kitomis eismo kultūromis, kiekviename darže – savos problemos. Paulius Leika nemažai važinėjosi JAV: „Ir ten nebuvo nei vienos avarinės situacijos. Važiuojant tarp automobilių net policijos patruliai prisispaudžia prie kelkraščio ir praleidžia motociklus. Galbūt pernelyg išaukštiname tos šalies vairavimo kultūrą, bet mano statistika tokia, kad po 6500 km – ir didžiąją dalį tų kilometrų praleidau Los Andžele, kur žmonių ir transporto priemonių kiekis yra labai tankus – turėjau tik vieną menką avarinę situaciją, kai Vilniuje tenka susidurti su jomis kone kasdien. Čia požiūris, kad tavęs niekas nemato, išgelbėja.“

Tačiau Čikagoje gyvenantis Haris Subačius svarsto ir JAV kelių kultūros problemą: „Nežinau, kiek tai yra problemiška Lietuvoje ir Europoje, galbūt daug baisiau negu Amerikoj, bet bent jau Amerikos viduryje motociklų nematymas ar nepaistymas yra didelė problema. Ne vienas motociklininkas čia ant savo mašinos klijuojasi lipduką „Motorcycles are everywhere!".

Gali būti, kad čia procentas mašinų vairuotojų, kurie gerbia motociklininkus yra didesnis – gal net ir daug didesnis – bet tikrai yra pilna tokių, kuriems motociklistai – tai tik kliūtis, per kurią galima pervažiuoti arba kurią galima nustumti. Kiti mašinų vairuotojai dažnai nemato motociklų nepiktybiškai – paprasčiausiai įjungia mintyse autopilotą ir, jeigu ne mašina ant kelio, tai nesiskaito. Kadangi Amerikoje vidutinė kelionių trukmė yra ilgesnė negu Europoje, autopilotu važiuojantys vairuotojai taip pat yra labiau paplitę.“

Daug pasaulio išnaršiusi Egle Gerulaitytė pateikia pavyzdžių: „Apie vairavimo kultūrą – galbūt road rage Lietuvoje daugiau, bet ar labai ženkliai daugiau... nežinau, amerikiečiai vairuotojai man rodėsi draugiškesni, bet užtat žioplesni.

Paul Stewart nuotr./Eglė Gerulaitytė
Paul Stewart nuotr./Eglė Gerulaitytė

Meksikoje – totalus chaosas, bet jokių avarijų, nes visi važiuoja su labai dideliu dėmesiu tam, kas vyksta aplink, ir puikiai žino, pavyzdžiui, kokio tiksliai dydžio jų automobilis, taigi viskas kažkaip baigiasi geruoju. Gvatemaloje vairuotojai labai neatidūs vienas kitam, bet rūpinasi pėsčiaisiais. Po teisybei... man baisiausia važiuoti motociklu yra Vokietijoje, nes ten vairuotojai žiauriai agresyvūs, neduokdie, užtruksi greitojoje juostoje – prilenda prie pat uodegos, mirksi šviesomis, negali palaukti penkias sekundes, kol pasitrauksi. Tai šit: man rodosi, Lietuvoje yra visai neblogai, ir jei lietuviai motociklininkai labiau imtų rūpintis bendruomene, o ne skačkėm, pjankėm ir ego dydžių matavimaisis, būtų daug daugiau gėrio ir mažiau avarijų gatvėse.“

Taigi kad ir kokia veiksminga būtų auksinė taisyklė, ji atspindi eismo kultūros problemas: neturėtumėme būti ir jaustis nematomi, turėtumėme būti lygiaverčiais eismo dalyviais.

motociklininke.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:43
01:56
00:12

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Gazas