Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 gruodžio 6d. 07:20

Pėsčiųjų asociaciją kuriantis filosofijos dėstytojas: „Gatvės kirtimas Kaune – išgyvenimo klausimas“

Kauno gatvės
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno gatvės
Išaugęs greitis sąlygoja išaugusį nukentėjusių pėsčiųjų skaičių Kaune. Tačiau palyginamoji šių bei praėjusių metų avaringumo statistika atskleidžia liūdną realybę: kone perpus sumažėjo nubaustų pėsčiųjų bei vairuotojų, nestojusių prie pėsčiųjų perėjos. Nesijausdamas saugus gatvėse, VDU filosofijos dėstytojas Viktoras Bachmetjevas nusprendė stoti į kovą už pėsčiųjų teises.

Kaune dirbantis V.Bachmetjevas tikina iš pradžių bauginančios statistikos net nežinojęs. Tiesiog kirsdamas Kauno gatves, ėmė jaustis itin nesaugus. Pastebėjo jis ir tai, jog itin padaugėjo akiplėšiško parkavimo, kuris dažnai lieka nepastebėtas policijos, atvejų.

Viktoro Bachmetjevo asmeninio albumo nuotr./Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas Viktoras Bachmetjevas
Viktoro Bachmetjevo asmeninio albumo nuotr./Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas Viktoras Bachmetjevas

„Vasarą du mėnesius buvau stažuotėje JAV. Ir tik grįžęs pastebėjau, jog mūsų gatvėse – itin nesaugu. Kiekvieną kartą eidamas per perėją imu mąstyti, ar išgyvensiu. Rodos, prieš tai buvau pratęs prie to. Avaringumo statistika patvirtino potyrius. Pėsčiųjų teisės Lietuvoje absoliučiai ignoruojamos. Tad nusprendėme atkreipti į tai dėmesį – steigiame Lietuvos pėsčiųjų asociaciją. Tikimės, jog ji, įsikūrusi Vilniuje, pradės veikti dar šiemet.

Norime ginti pėsčiųjų teises tiek didžiųjų miestų savivaldybėse, tiek vyriausybiniu lygiu“, – kodėl ėmėsi iniciatyvos, paaiškino V.Bachmetjevas.

Liūdna statistika – nenoro dirbti pasekmė?

Paklaustas, ko reikia, kad Kauno gatvės taptų saugesnės pėstiesiems, vyras nedvejodamas išrėžė: „Jog valdininkai ir kelių policija pagaliau pradėtų dirbti. Problemos sprendžiamos arba labai lėtai, arba iš viso ignoruojamos. Eismo saugumo komisija susirenka kartą per du mėnesius ir sugeba nuspręsti tik dėl vienos saugumo salelės įrengimo. Absurdas. Teoriškai jie žino, ką daryti, tačiau nieko nedaro. Prioritetai kiti. Savivaldybės deklaruoja, kad pėstieji – svarbiausi eismo dalyviai, tačiau iš jų veiksmų to nematyti.“

Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijoje situacija dar kurioziškesnė: visuomenininkai pašalinti iš komisijos posėdžių. Patys valdininkai pateikia pasiūlymus, patys juos svarsto, patys ir priima sprendimus. Neįsiklausoma į eismo dalyvių, visuomenės nuomonę.

„Belieka „taginti“ merą Remigijų Šimašių „Facebook“ pranešimuose. Į kai kuriuos sureaguoja. Štai rekonstruojama vienkrypčio eismo Bokšto g. Paprašėme kartu sutvarkyti ir šaligatvius, kad visi eismo dalyviai išsitektų. Arba Kalvarijų g. – ištisas juodas ruožas, ypač kai atidarė „Lidl“ ir leidžia sukti į kairę. Taip apsunkinamos eismo sąlygos“, – apie problemas Vilniuje kalbėjo V.Bachmetjevas.

Neįveikiami šaligatviai

Pasak jo, panašios situacijos susiklosto ir Kaune. Štai pakeitus Vytauto pr. asfalto dangą nauja, šaligatviai liko neliesti – pėstiesiems tenka ir toliau klampoti per balas. Dar daugiau rūpesčių kelia parkavimo ypatumai miesto centre, Laisvės al. zonoje.

„Ir dabar praėjus centrines gatves, aptiktume ne vieną pažeidimą. Mašinos sustatomos taip, jog mamos su vežimėliais negali šaligatviais praeiti. Tegu pradeda patruliai dirbti savo darbą – nutempia vieną po kito pažeidėjų automobilius. O dabar neįgaliųjų dienos proga kartą per metus surengia parodomąjį reidą ir viskas. Visi žino, kad tik tuomet bus baudžiami, ir kitomis dienomis daro, ką nori.

Atrodo šiais laikais, jei vaikštai pėsčias, esi beprotis. Jei tave partrenkė – pats kaltas. Lyg neturėtų pėstieji ką veikti, tik šokinėti prieš mašinų kapotus. 66 proc. avarijų įvyksta dėl vairuotojų kaltės, – įsitikinęs V.Bachmetjevas.

Atrodo, šiais laikais, jei vaikštai pėsčias, esi beprotis. Jei tave partrenkė – pats kaltas. Lyg neturėtų pėstieji ką veikti, tik šokinėti prieš mašinų kapotus. 66 proc. avarijų įvyksta dėl vairuotojų kaltės. Tad visą tą „kaltas pėsčiasis“ kampaniją reikia keisti“, – įsitikinęs V.Bachmetjevas.

Jo teigimu, pėsčiasis mieste dabar jaučiasi lyg būtų svečias, o žengdamas į gatvę, jis tarsi žengia į svetimą teritoriją. To neturėtų būti. Reikia gerinti ir jiems skirtą infrastruktūrą.

Pėsčiųjų nubausta mažiau: kodėl?

Peržvelgus pirmųjų 8 šių bei praėjusių metų mėnesių eismo įvykių analizę Kaune, paaiškėjo, jog įskaitinių įvykių šiemet išaugo 51 proc. Taip pat išaugo ir sužeistų avarijose skaičius – 43 proc. Liūdniausia, kad į neigiamą pusę pakito ir sužalotų vaikų grafos skaičius (pernai – 53, šiemet – 64).

Administracinėn atsakomybėm per pirmuosius 8 šių metų mėnesius patraukti 29 120 asmenų. Pernai – 25 228. Išaugo nubaustų už greičio viršijimą, sulaikytų neblaivių vairuotojų bei neturinčių teisės vairuoti skaičius. Tačiau kitų dviejų grafų tendencijos – priešingos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktų pėsčiųjų skaičius sumažėjo nuo 1 868 pernai iki 838 šiemet. 65,6 proc. sumažėjo ir vairuotojų, nubaustų dėl nesustojimo prie pėsčiųjų perėjų (361 – 124). Ar tai reiškia, jog 2016 m. sumažėjo policijos dėmesys šioms dviem sritims?

Kauno apskrities policija pripažįsta, jog šiais metais pėsčiųjų Kauno apskrityje nubausta mažiau. Per 10 mėn. administracinėn atsakomybėn patraukti 1329 pėstieji. Dažniausiai jie bausti tose vietose, kur daugiausiai būta sužalotų asmenų. Tačiau, kaip teigia Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas, šiemet skirtas didesnis dėmesys pėsčiųjų švietimui.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Danas Česnauskas, Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Danas Česnauskas, Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas

„Atsižvelgę į praėjusių metų statistiką, sustiprinome patruliavimą prie pavojingiausių nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų. Pavojingiausiu laikotarpiu, t. y. spalį ir lapkritį, šiais metais nežuvo nė vienas pėsčiasis. Inicijavome ir prisidėjome prie to, kad dalis mieste ir rajone esančių nereguliuojamųjų pėsčiųjų perėjų būtų pakeistos į reguliuojamas šviesoforais, būtų papildomai apšviestos. Įvairių prevencinių priemonių metu pėstiesiems išdalinome apie 13 000 tūkstančių įvairių atšvaitų“, – patikino D.Česnauskas.

Atsižvelgę į praėjusių metų statistiką, sustiprinome patruliavimą prie pavojingiausių nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų. Pavojingiausiu laikotarpiu, t. y. spalį ir lapkritį, šiais metais nežuvo nė vienas pėsčiasis, – patikino Kauno Kelių policijos valdybos viršininkas.

Policijai yra žinoma apie besikuriančią pėsčiųjų asociaciją. Tikimasi bendradarbiavimo.

Įdiegta daug priemonių, bet rezultato nėra

Kauno miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos pirmininko Rimanto Mikaičio teigimu, šiemet valdžia skyrė daug daugiau dėmesio (ir lėšų) eismo saugumo situacijai gerinti Kaune, negu kada nors anksčiau: rekonstruojamos sankryžos, naujais keičiami šviesoforai, naikinamos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos platesnėse negu 4 eismo juostų gatvėse, 4 juostų gatvėse įrengiamos salelės pėstiesiems, kad jiems tektų kirsti ne daugiau kaip dvi eismo juostas, įrengiami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjos apšviečiamos kryptiniu apšvietimu ir kt.

Be to, Kaune pradėti montuoti LED šviestuvai. Per kitus metus jie bus sumontuoti visose pagrindinėse miesto gatvėse. Iš viso bus įrengta 3400 šviestuvų, kurie apšvies apie 100 km gatvių.

„Įdiegta nemažai eismo saugumo priemonių, tačiau skaičiai ir tendencijos kelia nerimą. Esame preliminariai numatę dar ryžtingesnius žingsnius. Tai labai aiškiai atsispindės ir kitų metų savivaldybės biudžete. Tiesiog lazda turi du galus. Pagerėjusi pagrindinių miesto gatvių būklė lemia kur kas didesnį transporto priemonių greitį, dažnai viršijantį leistiną. To neįvertina nei vairuotojai, nei pėstieji.

Norėtųsi dažnesnių policijos reidų, budėjimų, siekiant ne tik užfiksuoti vairuotojų blaivumą, bet ir kokiu greičiu jie artėja prie pėsčiųjų perėjų, ar laikosi taisyklių pėstieji. Eismo dalyvių elgesys, taisyklių laikymasis yra bene svarbiausias faktorius, – jeigu vairuotojai pasirinks saugų greitį, jeigu pėstieji į perėją įžengs tik įsitikinę, kad galės saugiai kirsti važiuojamą dalį, situacija tikrai gerės“, – įsitikinęs R.Mikaitis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rimantas Mikaitis, Kauno m. savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rimantas Mikaitis, Kauno m. savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas

Jis neabejoja, kad visų bendros pastangos jau kitais metais lems gerėjančias tendencijas eismo saugumo srityje Kauno mieste. Apie pėsčiųjų asociacijos kūrimąsi jis teigia taip pat žinąs.

„Savivaldybės administracija vykdo viešuosius pirkimus. Tikėtina, kad pavasarį greičio matuokliai bus pastatyti numatytose vietose“, – paklaustas, kada bus įrengtos naujosios priemonės, atsakė R.Mikaitis.

Per šių metų 11 mėn. visoje šalyje išaiškinti 12 687 pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iš jų 1 763 atvejai – važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

07:19
26:48
03:08

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Gazas