Dabar populiaru
Publikuota: 2014 rugsėjo 12d. 11:24

Stresas prie vairo – uždelsto veikimo bomba

Pikta vairuotoja
123RF nuotr. / Pikta vairuotoja

Statistika byloja, kad 17 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, dalyvauja ir sunkvežimiai. 90 proc. tokių avarijų lemia žmogiškosios klaidos, tiesa, dažniau dėl to būna kalti ne sunkvežimių vairuotojai. Nepaisant to, patekusieji į incidentą patiria didžiulį sukrėtimą, galintį ritmai pakenkti sveikatai.

Medikai sako, kad atsiradusi baimė, nerimas, sutrikęs miegas, saugumo ir pasitikėjimo savo jėgomis stoka, kaltės jausmas gali būti potrauminio streso simptomai, sujaukiantys kasdienį gyvenimą.

Klaidos gimdo klaidas

Apie tai, kad intensyvaus eismo sąlygomis kiekviena, net ir menkiausia, smulkmena gali sukelti problemų laviną, yra prirašytos devynios jaučio odos. Tačiau viena yra paskaityti ir visa kas kita pamatyti iš arti savo akimis. Prieš porą savaičių teko stebėti du incidentus, įvykusius gal 15 minučių intervalu, kurių herojus buvo autobuso vairuotojas. Bandydamas iš viešbučio stovėjimo aikštelės įsukti į judrią gatvę Stokholmo centre, solidaus amžiaus vyras akimirkai užsižiopsojo ir nepastebėjo, kad priekyje jo stabtelėjo kitas autobusas. Kadangi atstumas tarp transporto priemonių buvo miniatiūrinis, nelaimėlis stuktelėjo kolegai į kairį galinį kampą ir iškūlė žibintus. Jo paties nuostoliai – suskaldytas priekinis stiklas ir sugadintas valytuvo mechanizmas.

Nors šis incidentas buvo „neskausmingas“, vairuotojas taip susijaudino, kad nuo virpančių jo rankų krūpčiojo visas autobusas. Ilgai laukti tokios būsenos dividendų neprisireikė: paskendęs savo mintyse vyriškis per raudoną šviesą įlėkė į pėsčiųjų perėją ir tik paskutinę akimirką smūgiavęs į stabdžių pedalą išvengė iš tiesų didelės nelaimės – iki gatvę kirtusios moteriškės gėlėtu lietsargiu buvo likę gal pusmetris…

Per metus dėl psichologinės įtampos sukeltų įvykių Vokietijoje žūsta apie 750 žmonių ir padaroma 900 mln. eurų (3 mlrd. 107 mln. litų) žalos

Buvo visiškai akivaizdu, kad pastaroji avarinė situacija nebūtų susidėliojusi, jei išsiblaškėlis švedas prieš keliolika minučių nebūtų „pasibučiavęs“ su kito autobuso užpakaliu ir taip stipriai susinervinęs.

Šias spėliones patvirtina ir vienos Vokietijos draudimo įmonės užsakymu atlikta apklausa. Jos rezultatai liudijo, kad net 40 proc. vairuotojų, patekę į rimtą avariją, buvo įpykę arba išsigandę dėl kito vairuotojo elgesio. Pasak tyrėjų, per metus dėl psichologinės įtampos sukeltų įvykių Vokietijoje žūsta apie 750 žmonių ir padaroma 900 mln. eurų (3 mlrd. 107 mln. litų) žalos.

Draudimo kompanijos ERGO draudimo grupės specialistai pasakoja, kad vairuotojai po avarijų kartais taip sutrinka, kad nesugeba padaryti elementarių dalykų.

„Nesenas įvykis – kasko klientas mums pranešė telefonu apie eismo įvykį ir nurodė, kad jo automobilis nuriedėjo nuo kalno ir apvirto, tačiau paprašius nurodyti, kur galime apžiūrėti sugadintą automobilį, pasakė, kad nežino, kur jis yra. Kaip vėliau sužinojome – policija atsitiktinai važiavo pro šalį, pamatė apvirtusį automobilį, tačiau įvykio vietoje vairuotojo nebuvo. Tad apvirtusį automobilį išgabeno tralu į saugojimo aikštelę. Vėliau klientas mums paaiškinime raštu jau nurodė visai kitas eismo įvykio aplinkybes, kad automobilį jis pats vairavo, kad nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, o iš įvykio vietos pasišalino. Paaiškinime nurodė – „pasimečiau ir pasišalinau iš įvykio vietos“. Pastarasis dalykas abejonių nekėlė niekam“, – pasakojo ERGO Korporatyvinės komunikacijos direktorė Lina Jakučionienė.

Panašūs veiksmai gali būti interpretuojami kaip bandymas nuslėpti avarijos aplinkybes ir tapti kliūtimi siekiant draudimo kompensacijos.

Eismo nelaimes analizuojantys specialistai teigia, kad žmogiškasis faktorius lemia apie 90 proc. avarijų

Avarijų skerspjūvis

Europos Sąjungos keliuose kasmet daugiau nei 7 tūkst. žmonių žūsta ir apie 100 tūkst. būna sužalota avarijose su sunkvežimiais. Eismo nelaimes analizuojantys specialistai teigia, kad žmogiškasis faktorius lemia apie 90 proc. avarijų. Tai dėmesio trūkumas, neadekvatus esamos situacijos įvertinimas. Jei važiuojama sudėtingomis sąlygomis (slidus kelias, blogas matomumas ir pan. aplinkybės turi įtakos 30 proc. avarijų), o transporto priemonės techniškai netvarkinga, apauta susidėvėjusiomis padangomis, su neefektyviai veikiančiais stabdžiais (10 proc. atvejų), iki nelaimės lieka vienas žingsnis.

Sunku tiksliai įvertinti, kiek eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų neatidumo, tačiau tyrėjai sutinka, kad jų būna tikrai daug. Šias avarijas galima skirstyti į dvi kategorijas: kuomet vairuotojas yra pavargęs ir nesugeba tinkamai susikoncentruoti arba kuomet vairuotojo atidumo lygis yra pakankamas, tačiau jį trikdo pašaliniai dirgikliai.

Tokias avarijas dažniausiai galima atskirti pagal stabdymo žymes, kurių arba nebūna visai, arba jos atsiranda labai vėlai. Be to, dažnai incidento vieta būna koks nors “nekaltas” posūkis po ilgos tiesios kelio atkarpos, o avarijos nutinka baigiantis darbo dienai, kai vairuotojo reakciją pakoreguoja nuovargis.

Nelaimių nuosėdos

Psichologai pastebi, kad apie 10 proc. as­me­nų, iš­gy­ve­nu­sių au­to­ava­ri­jas, pa­ti­ria sun­kius po­trau­mi­nio stre­so su­tri­ki­mo simp­to­mus, ku­rie ga­li tęstis ir vi­są gy­ve­ni­mą. Vaikystėje patekusius į avarijas žmones kartais visą gy­ve­ni­mą lydi baimė keliauti „nelaiminga“ transporto priemone, persekioja leng­va pa­ni­ka, kū­ną kre­čia dre­bu­lys, ap­ima ne­ri­mas, ar pavyks pa­siekti ke­lio­nės tiks­lą.

Pasa­k Aly­taus ap­skri­ties Sta­sio Ku­dir­kos li­go­ni­nės me­di­ci­nos psi­cho­lo­go Vy­tau­to Vi­ži­nio, kiekvienas žmo­gus stre­są iš­gy­ve­na in­di­vi­du­a­liai, to­dėl ga­li pa­si­rink­ti sirtingus jo įvei­ki­mo bū­dus. Jei­gu re­ak­ci­ja į stre­są už­si­tę­sia, trun­ka il­gai ir in­ten­sy­viai, rei­kia kreip­tis pa­gal­bos į pro­fe­sio­na­lą.

Pri­si­min­ti to, kas įvy­ko, ar juo­lab pa­pa­sa­ko­ti ava­ri­jos smul­kme­nas ne­no­ri nie­kas, ta­čiau kal­bėjimas apie šiuos dalykus ga­li pa­dė­ti at­si­kra­ty­ti blo­gų pri­si­mi­ni­mų ir streso

Spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, au­to­ava­ri­jos me­tu su­kel­ti po­jū­čiai lai­kui bė­gant tu­ri blės­ti ir iš­nyk­ti. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai įvy­kis pa­kei­čia įpras­tą žmo­gaus gy­ve­ni­mą, – jis ne­be­ga­li grįž­ti prie nor­ma­lios kasdieninės veik­los, ne­įsten­gia dirb­ti. Jei­gu ava­ri­jo­je žū­va žmo­nės, ki­tas as­muo dėl to jau­čia kal­tę. Kal­tės jaus­mas daug stip­res­nis ne­gu ne­ri­mo.

Psichologai akcentuoja, kad nors pri­si­min­ti to, kas įvy­ko, ar juo­lab pa­pa­sa­ko­ti ava­ri­jos smul­kme­nas ne­no­ri nie­kas, ta­čiau kal­bėjimas apie šiuos dalykus ga­li pa­dė­ti at­si­kra­ty­ti blo­gų pri­si­mi­ni­mų ir streso.

Patarimai, kaip vairuotojams elgtis įvykus eismo įvykiui:

  1. Reikia žinoti, kada galima pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kada būtina kviesti policijos pareigūnus. Policiją kviesti būtina tuomet, jeigu eismo įvykio metu nukentėjo žmogus, buvo apgadintas turtas, kurio savininko įvykio vietoje nėra, taip pat jeigu vairuotojai nesutaria dėl kaltės, nepasirašo eismo įvykio deklaracijos. Pareigūnus kviesti reikėtų ir tais atvejais, jeigu įtariama, jog vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
  2. Nepatraukti automobilio iš eismo įvykio vietos tol, kol nėra užpildyta eismo įvykio deklaracija arba neatvyksta policijos pareigūnai. Pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai kas kaltas dėl avarijos sutaria žodžiu, o eismo įvykio deklaraciją pradeda pildyti patraukę automobilius į kelkraštį. Vėliau pildant deklaracijas gali kilti nesutarimų, kaltę pripažinęs vairuotojas – persigalvoti, o patraukus automobilį ar bent jau nenufotografavus avarijos vietos sunku ką beįrodyti. Be to, nepaisančius šios taisyklės, policijos pareigūnai gali patraukti atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos.
  3. Pildant eismo įvykio deklaraciją būtina neskubėti ir tikrinti duomenis. Į avarijas pakliūvama tikrai ne kasdien, todėl normalu, jog streso išvengti nepavyksta. Rekomenduojama pirmiausia nusiraminti, deklaraciją pildyti palengva, nuosekliai ir neskubant. Jeigu nesate tikri dėl to, kas kaltas dėl avarijos, bet kuriuo paros metu galite skambinti trumpuoju numeriu ir pasikonsultuoti su draudimo bendrovės ekspertais. Teisingai užpildytos deklaracijos suteikia galimybę draudimo bendrovėms greičiau atlyginti žalą. Dažniausia ir didžiausia klaida – ten, kur parašą turi padėti avariją sukėlęs vairuotojas, pasirašo abu arba nė vienas avarijos dalyvis, tuo tarpu nepasirašyta deklaracija yra tas pats, kas jokios deklaracijos, nes kaltės niekas neprisiima.
  4. Neskubėdami atkreipkite dėmesį, ar avarijos kaltininko duomenys eismo įvykio deklaracijoje teisingi, ar deklaracijos pabaigoje, kur reikia pasirašyti tik avarijos kaltininkui, padėtas reikiamas parašas – pasitaiko atvejų, kuomet kaltininkas pateikia klaidingus duomenis ir vėliau jo identifikuoti nebepavyksta. Kai kaltininkas nėra identifikuotas, draudimo bendrovė išmokos išmokėti negali. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet draudimo neturintis asmuo bando įkalbėti nukentėjusįjį įrašyti vėlesnę įvykio datą ar kitaip klastoti deklaraciją. Rekomenduojama tokioms avantiūroms nepasiduoti, kadangi atsakomybė už deklaracijos klastojimą tenka abiems vairuotojams. Jeigu avariją sukelia neapsidraudęs vairuotojas, nukentėjusiajam žalos atlyginamą administruoja LR transporto priemonių draudikų biuro nariai.
  5. Atsitikus eismo įvykiui, tiek įvykio kaltininkas, tiek nukentėjęs asmuo turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę per tris darbo dienas. Kiekvienas vairuotojas gali pasirinkti sau priimtiniausią žalos atlyginimo būdą. Pastebime, kad smulkesnes žalas patyrę vairuotojai vis dažniau linkę iškart dėl išmokos susitarti telefonu, o didesnio eismo įvykio atveju tiesiogiai vyksta į remonto įmonę remontuotis automobilio. Pasirinkus išmokos būdą telefoninio pranešimu pagrindu, jiems tereikia nupasakoti, kas avarijos metu buvo apgadinta, tuomet draudimo ekspertas sistemoje pažiūri remonto darbų kainą ir pasiūlo į banko sąskaitą pervesti išmoką. Vairuotojui pasirinkus automobilio remontą sutartiniame servise, tereikia tik susisiekti su draudimo bendrove ir informuoti apie įvykusią avariją.

Šias rekomendacijas parengė bendrovės „ERGO Insurance“ specialistai.

Cargonews.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Dviguba pilietybė: skautas Aivaras lietuviškai kalba jau su čekišku akcentu (1)

Gyvenimas

„Lanvin“ vyriausioji dizainerė E.Čekanavičiūtė – apie modelių išnaudojimą, greitąją madą ir paryžietes

Aktualu

Linas Šipavičius: Sekmadienio Evangelija. Duokite tikrų atsivertimo vaisių!

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Verslas

Dirbęs Londono metro emigrantas grįžo su stuburo trauma: bent jau gydymas Lietuvoje nekainavo

Vardai

Inetos Stasiulytės ir Deivido Meškausko namuose sužibo eglė: po žaliaskare – pirmagimė Marija

Sportas

Bokso vakarėlis – daugiausiai uždirbantis kovotojas C.Alvarezas sudorojo britą

Gyvenimas

S.Petrunina apie atsakingą vartojimą ir Kalėdas be išlaidų: „Papuošti namus paprasta“

Sportas

Super ketvertas: Lietuvos estafetė pagerino šalies rekordą ir plauks finale

Aktualu

Veterinarijos institute bakterijų turinti mėsa už kyšius virsdavo švaria

Gyvenimas

Gyvenimas ant ribos: „dovana“, kurią gauna alkoholikų vaikai

Vardai

Saulius Prūsaitis surengė finalinį „39“ šou – publika jį vadina metų koncertu

Pasaulis kišenėje

Butanas – valstybė, kurioje keliauti „paviršiumi“ – neįmanoma

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Maistas

Kepame duoną: nuo tradicinės ruginės iki greitai kildytos šviesios. 20 receptų

Gyvenimas

Išgirdusi Parkinsono ligos diagnozę, moteris atrado antrą kvėpavimą: žmonės dažnai mūsų nesupranta

Gazas

Dabar viskas aišku: trinktelėsite automobilio durelėmis – pildysite deklaraciją

Aktualu

Strasbūro atakos įtariamasis buvo stebimųjų sąraše: ką reiškia kategorija „S“?

Aktualu

Orai.lt: Į Lietuvą skuba sniego banga

Gyvenimas

Darius sukūrė filmuką ir pasipiršo kino teatre: slapta kamera užfiksavo merginos reakciją

Naujienos

Aktualu

Dviguba pilietybė: skautas Aivaras lietuviškai kalba jau su čekišku akcentu (1)

Gyvenimas

„Lanvin“ vyriausioji dizainerė E.Čekanavičiūtė – apie modelių išnaudojimą, greitąją madą ir paryžietes

Aktualu

Sinoptikas perspėja vairuotojus ir pėsčiuosius: formuosis ledas, jį paslėps sniegas

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Aktualu

Linas Šipavičius: Sekmadienio Evangelija. Duokite tikrų atsivertimo vaisių!

Verslas

Dirbęs Londono metro emigrantas grįžo su stuburo trauma: bent jau gydymas Lietuvoje nekainavo

Vardai

Inetos Stasiulytės ir Deivido Meškausko namuose sužibo eglė: po žaliaskare – pirmagimė Marija

Sportas

Bokso vakarėlis – daugiausiai uždirbantis kovotojas C.Alvarezas sudorojo britą

Verslas

Statybos inspekcija: aikštelės prie „Megos“ įrengtos be leidimo, kas statė – neaišku

Gyvenimas

S.Petrunina apie atsakingą vartojimą ir Kalėdas be išlaidų: „Papuošti namus paprasta“

Sportas

Naujas rekordas – tiek kalėdiškai persirengusių bėgikų Vilnius dar neregėjo

Sportas

Super ketvertas: Lietuvos estafetė pagerino šalies rekordą ir plauks finale

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Aktualu

Veterinarijos institute bakterijų turinti mėsa už kyšius virsdavo švaria

Gyvenimas

Gyvenimas ant ribos: „dovana“, kurią gauna alkoholikų vaikai

Vardai

Saulius Prūsaitis surengė finalinį „39“ šou – publika jį vadina metų koncertu

Pasaulis kišenėje

Butanas – valstybė, kurioje keliauti „paviršiumi“ – neįmanoma

Maistas

Kepame duoną: nuo tradicinės ruginės iki greitai kildytos šviesios. 20 receptų

Gyvenimas

Išgirdusi Parkinsono ligos diagnozę, moteris atrado antrą kvėpavimą: žmonės dažnai mūsų nesupranta

Gazas

Dabar viskas aišku: trinktelėsite automobilio durelėmis – pildysite deklaraciją

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Gazas