Kodėl senovės lietuviai Naujųjų metų nešvęsdavo?

Naujųjų metų šventimas naktį iš gruodžio 31 į sausio 1 d. – modernių laikų naujovė, kurios senovės lietuviai netgi nelabai suprastų. Jiems naujų metų pradžia siejosi ne su konkrečia data, o su ilgu laikotarpiu, susijusiu su astronominiu gamtos ciklo pasikeitimu ir senųjų metų darbų pabaiga, sako etnologas, VDU docentas, daktaras Arūnas Vaicekauskas.

Ugnius Antanavičius

Rubrikos AR ŽINAI redaktorius

Naujieji metai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Portalas 15min su A.Vaicekausku artėjant Naujųjų metų šventei kalbėjosi apie Naujųjų metų istoriją Lietuvoje: kodėl metai mūsų krašte prasideda būtent sausio 1 d., kada juos pradėta švęsti panašiai kaip dabar ir kodėl senovės lietuviams ši diena ilgą laiką buvo tik nieko ypatingo nereiškusi data kalendoriuje.

Asmeninio archyvo nuotr. /Arūnas Vaicekauskas

Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2017 m.

– Kada lietuviai švęsti Naujuosius metus pradėjo būtent sausio 1 d.?

– Lietuviai, kaip ir visa Europa, Naujuosius metus sausio 1 d. švęsti teoriškai turėjo pradėti XVI a. pabaigoje, po popiežiaus Grigaliaus XIII 1586 m. įvykdytos kalendoriaus reformos. Jos metu senasis Julijaus kalendorius, nuo astronominio laiko tuomet atsilikęs daugiau nei dešimčia dienų, buvo keičiamas nauju. Pagal šį kalendorių metai turėjo prasidėti būtent sausio 1 d. Abiejų Tautų Respublika prie Grigaliaus kalendoriaus perėjo viena pirmųjų.