Portalas 15min kviečia susipažinti su 50 mažiau žinomų Vilniaus vietų, kurias verta pamatyti ar aplankyti, sąrašu. Dalį galbūt žinosite, tačiau tikime, kad dalis bus jums nauji atradimai.
Sąrašas sudarytas abėcėlės tvarka ir jokiu būdu nėra baigtinis. Tikimės, kad jis bus pagalbininku renkantis, kurį Vilniaus rajoną aplankyti per artimiausią kelionę – į sąrašą tyčia atrinkome ir objektus miesto centre, ir vietas ar objektus mažiau pažįstamuose miesto rajonuose.
Visos į sąrašą įtrauktos vietos – viešai prieinamos. Tai reiškia, kad mokamų muziejų, pastatų, į kuriuos patekti galima tik tam tikru metu ir t. t., čia nėra. Jos išdėstytos pačiuose įvairiausiuose Vilniaus rajonuose nuo A(ntakalnio) iki Ž(vėryno).
Tad kviečiame į kelionę po Vilnių!
1. Alumnato kiemas
Alumnato kiemas Vilniaus senamiestyje (Universiteto g. 4) – vienas nedaugelio renesanso architektūros paminklų Vilniuje, alsuojantis itališka dvasia. Čia 1582 m. buvo įsteigta kunigų seminarija.
Jos čia nebėra jau daugiau negu 200 metų, tačiau originali architektūra 1984 m. buvo atkurta ir dabar užėjus į kiemą galima pasijusti tarsi atsidūrus Italijoje.
2 Antakalnio darbininkų kolonija
Antakalnio darbininkų kolonija (teritorija tarp Švyturio ir P.Širvio gatvių bei aplink jas) – 1940-1941 m. Antakalnyje pastatytas vienaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas, skirtas tuomet pradėtos statyti Turniškių hidroelektrinės darbininkams.
Elektrinė taip ir nebuvo pastatyta, o štai kvartalas išliko iki šiol. Tokių 1 aukšto namų kvartalų Vilniuje daugiau nėra. Nors Antakalnio darbininkų koloniją supa didesni ir pigesni daugiabučiai namai, po ją vis dar galima pasivaikščioti ir atkreipti dėmesį į šį neįprastą sovietmečio architektūros pavyzdį.
3 . Aukštųjų Panerių skulptūrų parkas
Dar vienas skulptūrų parkas yra įsikūręs pramoniniame Vilniaus rajone – Aukštuosiuose Paneriuose.
Šešios betoninės skulptūros, esančios ties magistralinio kelio A4 ir Žarijų gatvės sankryža, iškilo 1985-1986 m. vykusio simpoziumo „Skulptūra pramoniniame peizaže“ metu. Simpoziumą organizavo skulptorius Mindaugas Navakas.
4. Avelių brydė
Avelių brydė – viena slapčiausių ir siauriausių Vilniaus gatvelių, pavadinta ypač skambiu pavadinimu. Tiksliau netgi ją būtų vadinti ne gatve, o praėjimu ar taku.
Avelių brydę rasti galima einant Subačiaus gatve, Subačiaus g. 16 name. Praėjus ja galima patekti į senąja dvasia alsuojantį Senamiesčio kiemą.
5. Bernardinų kapinės
Garsiausios iš senųjų Vilniaus kapinių neabejotinai yra Rasų kapinės, tačiau Bernardinų kapinės Užupyje (Žvirgždyno g. 3) taip pat nusipelno dėmesio. Pavasarį jos pražysta mėlynais žiedais, o vasarą pasipuošia žaluma, o rudenį ant šimtmečio senumo antkapių krinta auksiniai lapai.
Čia galima išvysti ir daug įdomių antkapių. Išskirtinis ir įdomus yra ir aukštosios mados kūrėjos bei vienos pirmųjų moterų piločių Europoje – Janinos Dluskos – antkapis su lėktuvo propeleriu. Jauna moteris vos 33 metų žuvo Vilniaus Kirtimų aerodrome.
Kapinėse yra išlikęs ir vienintelis Lietuvoje senovinis kolumbariumas.
Apsilankius kapinėse, verta ir prasieiti šalia esančia nedidele Žvirgždyno gatve – seni namukai ir grindinys leidžia pasijusti tarsi persikėlus laiku 100 metų atgal.
6. Bukčių pėsčiųjų tiltas
Du Vilniuje esančius pėsčiųjų tiltus per Nerį – Baltąjį ir Vingio parko – žino dauguma vilniečių. Bet Vilniuje yra ir dar vienas pėsčiųjų tiltas per Nerį. Tiesa, juo eiti būtų labai pavojinga.
Lazdynėlius ir Vilkpėdę jungia Bukčių pėsčiųjų tiltas (priėjimas iš Lazdynėlių pusės, ties Miškinių g. 39). pastatytas 1957 m., bet niekada nepriimtas eksploatacijai dėl nekokybiškų statybos darbų, o 2008 m. uždarytas. Tai didžiausias kabamasis pėsčiųjų tiltas Lietuvoje.
Tiltą planuojama rekonstruoti, tačiau kol kas jis vis dar stovi apleistas. Ant jo geriau nelipti, tačiau įdomu jį pamatyti iš arti ir padaryti gražių nuotraukų.
7. Buvę Svečių namai Žvėryne
Pačiame Žvėryno gale (Latvių g. 70), atokūs ir apleisti, stūkso buvę Svečių namai – didžiulis sovietinis pastatas, kur kadaise apsistodavo svarbiausi į Vilnių atvykę miesto svečiai.
1980 m. pastatytame pastate gyveno SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa, kai atvyko raminti apie laisvę prabilusių lietuvių.
Šlamančių Žvėryno medžių apsupty buvo apsistojęs ir Lenkijos prezidentas Lechas Walensa, čia nakvojo ir buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas, Danijos karalienė Margareta II. Pastate buvo gyvenamosios patalpos, konferencijų salės, kino salė, baseinas.
Dabar pastatas nebenaudojamas, tačiau apžiūrėti jį iš kitos tvoros pusės galima lengvai. Ir pamatyti, kokiuose rūmuose dar ne taip seniai buvo apgyvendinami į Lietuvą atvykę svečiai.
8. Chajos Kremer daugiabutis
Kauno gatvėje, kurioje yra „Kablys“, labai netoli yra ir dar vienas įdomus pastatas 1911-1912 m. statytas šešiaaukštis daugiabutis, vadinamas Chajos Kremer namu. Jo adresas – Kauno g. 2.
Chaja Kremer buvo turtinga vilnietė, kurios sklype iškilo šis namas, skirtas gyventi turtingesnės vidutinės klasės atstovams – valdininkams, bankininkams ir pan.
Architektūra, masyvumu ir pastato kampą puošiančiu bokšteliu secesijos stiliaus pastatas iš aplinkinių statinių išsiskiria ir dabar. Be to, tai buvo pirmasis Vilniaus pastatas, kuriame veikė liftas.
9. Gariūnų regykla
Gariūnai – tai ne tik turgus. Užkopus ant šiame rajone esančios regyklos atsiveria stulbinanti Vilniaus panorama.
Vietos koordinatės 54.660970, 25.171105, pasiekti regyklą galima Gariūnų akligatviu arba kylant į kalną nuo Titnago gatvės.
10. Grigiškės
Grigiškės – tai miestas mieste, vienas pirmųjų XX a. suprojektuotų naujų miestų Lietuvoje. Statomame miestelyje buvo suplanuota apgyvendinti 900 žmonių, pastatyta 70 mūrinių namų.
Apsilankius Grigiškių centre (Pašto, Kunigiškių ir aplinkinės gatvės), galima išvysti, kaip atrodė tuo sovietmečio laikotarpiu planuoti miestai.
Esama ir senesnių objektų, iš tų laikų, kai Grigiškės dar buvo ne miestas, o gyvenvietė. Pavyzdžiui, vienintelis Lietuvoje akvedukas prie Grigiškių popieriaus fabriko.
11. Gyvūnėlių kapinės
Karoliniškėse, netoli televizijos bokšto, miške slepiasi naminių gyvūnėlių kapinės, kur palaidota keli šimtai vilniečių augintinių.
Kapinės nėra oficialios ir kartais pasigirsta kalbų apie galimą jų sunaikinimą, tačiau kol kas jos vis dar išlieka.
Užsukus čia, galima pasijusti išties neįprastai. Pasiekti jas galima einant taku nuo Vilniaus televizijos bokšto iki Plikakalnio atodangos.
12. Jeruzalės skulptūrų sodas
Skulptūrų sodas Jeruzalės rajone, Lobio gatvėje skulptoriaus Vlado Vildžiūno iniciatyva buvo įkurtas prieš ~40 metų.
Šiuo metu sode sukaupta apie 50 skulptūrų iš įvairių medžiagų, o po sodą pasivaikščioti gali visi norintys. Vyksta sode ir kultūriniai renginiai. Adresas – Lobio g. 6a.
